Kodėl sveikatos dezinformacija taip lengvai plinta

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur informacija apie sveikatą sklinda greičiau nei bet kada anksčiau. Problema ta, kad kartu su patikimais patarimais ten atsiranda ir daugybė klaidinančių, o kartais tiesiog pavojingų teiginių. Žmogus, ieškantis atsakymų apie savo simptomus ar gydymo būdus, dažnai neturi nei laiko, nei žinių įvertinti, ar tai, ką skaito, yra tiesa.

Dezinformacija apie sveikatą veikia ypač efektyviai dėl kelių priežasčių. Pirma, ji dažnai apeliuoja į emocijas – baimę, viltį, norą padėti artimiesiems. Antra, ji paprastai pateikiama patraukliai: trumpi vaizdo įrašai, įtikinamai atrodantys grafikai, asmeninės istorijos. Trečia, algoritmai mėgsta tai, kas generuoja reakcijas, o kontroversiški teiginiai apie sveikatą būtent tai ir daro.

Dar viena problema – patvirtinimo šališkumas. Jei jau kažką įtariate ar tikite tam tikra teorija, labiau linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina jūsų nuomonę. Pavyzdžiui, jei abejojate vakcinomis, greičiausiai atkreipsite dėmesį į įrašus, kurie kalba apie jų galimus pavojus, ir praleissite šalia ausų tuos, kurie paaiškina jų naudą.

Patikrinkite šaltinio patikimumą ir kvalifikaciją

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – suprasti, kas kalba. Socialiniuose tinkluose kiekvienas gali vadintis ekspertu, bet tikroji kvalifikacija atsiskleidžia per detales. Ar asmuo, dalijantis patarimais, turi medicininį išsilavinimą? Ar dirba sveikatos priežiūros srityje? Ar jo kompetencija atitinka temą, apie kurią kalba?

Pavyzdžiui, odontologas gali būti puikus specialistas dantų srityje, bet jo nuomonė apie onkologiją ar kardiologiją neturėtų būti laikoma ekspertine. Deja, socialiniuose tinkluose dažnai matome, kaip vienos srities specialistai drąsiai pasisako apie visai kitas medicinos šakas.

Patikrinti kvalifikaciją galima per kelis paprastus veiksmus. Pirmiausia, ieškokite asmens vardo kartu su žodžiais „gydytojas”, „licencija” ar „kvalifikacija”. Patikrinkite, ar jis registruotas atitinkamoje profesinėje organizacijoje – Lietuvoje tai būtų Lietuvos gydytojų sąjunga ar kitos panašios institucijos. Jei asmuo teigia esąs specialistas, bet apie jį nerandama jokios informacijos, tai jau raudonas signalas.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip asmuo pristatomas. Ar naudojami neaiškūs terminai kaip „sveikatos entuziazmas”, „natūralios medicinos praktikuotojas” ar „wellness ekspertas”? Šie pavadinimai dažnai slepia faktą, kad asmuo neturi oficialios medicininės kvalifikacijos.

Ieškokite mokslinių įrodymų ir tyrimų

Patikimi sveikatos teiginiai remiasi moksliniais tyrimais, ne atskirais atvejais ar asmeninėmis istorijomis. Kai kažkas teigia, kad tam tikras produktas ar metodas veikia, turėtų būti galima rasti tyrimų, kurie tai patvirtina.

Bet čia slypi gudrybė – ne visi tyrimai yra vienodai patikimi. Vienas tyrimas su 20 dalyvių yra kur kas mažiau įtikinamas nei sisteminė apžvalga, apimanti dešimtis tyrimų su tūkstančiais dalyvių. Tyrimai su gyvūnais ar ląstelėmis laboratorijoje nereiškia, kad tas pats efektas pasireikš žmonėms.

Kai socialiniuose tinkluose matote nuorodą į tyrimą, verta patikrinti kelis dalykus. Ar tyrimas publikuotas patikimame mokslo žurnale? Ar jį recenzavo kiti mokslininkai? Ar tyrimo rezultatai nebuvo iškraipyti ar pateikti ne kontekste? Dažnai dezinformaciją platinantys asmenys cituoja tik vieną sakinį iš tyrimo, ignoruodami visą kontekstą ar tyrimo apribojimus.

Galite naudoti tokias duomenų bazes kaip PubMed ar Google Scholar, kad patikrintumėte, ar tyrimas iš tikrųjų egzistuoja ir ką jis iš tikrųjų sako. Jei neturite laiko ar žinių analizuoti pačius tyrimus, ieškokite, ar patikimos organizacijos (kaip PSO ar nacionalinės sveikatos institucijos) pateikia rekomendacijas, paremtas tais pačiais tyrimais.

Atpažinkite emocinius manipuliavimo būdus

Dezinformacija retai remiasi vien faktais – ji siekia sukelti emocijas. Baimė yra ypač galingas įrankis. „Gydytojai slepia šią informaciją”, „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte”, „Šis paprastas triukas gali išgelbėti jūsų gyvybę” – tokie teiginiai sukurti sukelti reakciją, ne informuoti.

Asmeninės istorijos taip pat dažnai naudojamos kaip įrodymai, nors iš tikrųjų jos tokiais nėra. „Mano pusseserė vartojo šį papildą ir jos vėžys išnyko” – tokia istorija gali skambėti įtikinamai, bet ji nieko neįrodo apie papildo efektyvumą. Galbūt vėžys išnyko dėl gydymo, kurį ji gavo, o gal tai buvo spontaninė remisija. Be kontroliuojamų tyrimų neįmanoma žinoti.

Dar vienas dažnas manipuliavimo būdas – „natūralaus” ir „cheminio” priešprieša. Teiginiai, kad viskas natūralu yra saugu, o viskas chemiška yra pavojinga, yra pernelyg supaprastinti. Arsenas yra natūralus, bet mirtinas. Daugelis gyvybę gelbstinčių vaistų yra „cheminiai”. Pati dichotomija yra klaidinanti.

Kai matote informaciją, kuri stipriai veikia jūsų emocijas, sustokite. Paklauskite savęs: ar ši informacija bando mane išgąsdinti ar supykdyti? Ar ji siūlo per paprastą sprendimą sudėtingai problemai? Ar ji teigia, kad „jie” kažką slepia? Tai dažniausiai raudonos vėliavėlės.

Tikrinkite per nepriklausomus faktų tikrinimo šaltinius

Laimei, nereikia visko tikrinti patiems. Egzistuoja organizacijos, kurios profesionaliai tikrina informaciją ir atskiria faktus nuo melo. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai” ir „15min Faktai”, kurie reguliariai tikrina populiarius teiginius socialiniuose tinkluose, įskaitant ir tuos, susijusius su sveikata.

Tarptautiniu mastu galite naudoti tokius šaltinius kaip „Health Feedback”, „Science Feedback” ar „Snopes”. Šios organizacijos įdarbina specialistus ir bendradarbiauja su mokslininkais, kad patikrintų virusiškai plintančius teiginius.

Kai susiduriate su abejotinu teiginiu, paprasčiausiai įveskite jo esmę į paieškos sistemą kartu su žodžiu „fact check” ar „tiesos tikrinimas”. Dažnai paaiškėja, kad tas pats teiginys jau buvo patikrintas ir paneigtas.

Svarbu suprasti, kad faktų tikrinimo organizacijos nėra tobulos ir gali klysti, bet jos naudoja skaidrią metodologiją ir nurodo savo šaltinius. Jei jų išvados neatitinka jūsų įsitikinimų, verta bent perskaityti jų argumentus, o ne iš karto atmesti kaip „cenzūrą” ar „propagandą”.

Įvertinkite, ar informacija neatitinka bendrojo mokslo sutarimo

Mokslas nėra tobulas ir nuolat vystosi, bet dėl daugelio dalykų egzistuoja platus mokslininkų sutarimas. Pavyzdžiui, vakcinos yra saugios ir efektyvios, klimato kaita yra reali ir sukelta žmogaus, evoliucija yra pagrįsta teorija. Kai kažkas teigia priešingai, jis turi pateikti labai stiprius įrodymus.

Sveikatos srityje yra daug dalykų, dėl kurių mokslininkai sutaria. Antibiotikai neveikia virusų. Homeopatija neturi įrodymų, kad veiktų geriau nei placebas. Detoksikacijos dietos nėra reikalingos, nes jūsų kepenys ir inkstai jau atlieka šią funkciją. GMO maistas nėra pavojingesnis už įprastą.

Kai matote teiginį, kuris prieštarauja tam, ką sako didžioji dauguma specialistų, būkite ypač atsargūs. Taip, kartais vieniši mokslininkai būna teisūs prieš daugumos nuomonę, bet tai yra išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai, jei kažkas teigia, kad „visi kiti klysta”, greičiausiai klysta būtent jis.

Patikrinti bendrąjį sutarimą galima per tokias organizacijas kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), nacionalinės sveikatos institucijos. Šios organizacijos remiasi tūkstančių mokslininkų darbu ir reguliariai atnaujina savo rekomendacijas pagal naujausius įrodymus.

Būkite atsargūs su „stebuklų” gydymo metodais

Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Produktai ar metodai, kurie teigia gydo viską nuo nuovargio iki vėžio, beveik visada yra apgaulė. Tikroji medicina retai siūlo universalius sprendimus – skirtingos ligos reikalauja skirtingo gydymo.

Atkreipkite dėmesį į įspėjančius ženklus. Ar produktas teigiamas esąs „senovinis paslaptis”? Ar jis „atrastas atsitiktinai”? Ar jo kūrėjas „persekiojamas medicinos bendruomenės”? Ar jis „veikia per 24 valandas”? Ar jis „100% natūralus ir be šalutinių poveikių”? Visi šie teiginiai yra tipiniai pseudomokslo požymiai.

Taip pat būkite atsargūs su liudijimais ir „prieš/po” nuotraukomis. Jas lengva suklastoti arba jos gali būti išimtys, ne taisyklė. Tikras veiksmingumas įrodomas kontroliuojamais tyrimais, ne atskirais atvejais.

Jei produktas ar metodas būtų tikrai toks efektyvus, kaip teigiama, jis būtų plačiai naudojamas įprastinėje medicinoje. Gydytojai nėra sąmokslo dalis – jie nori, kad jų pacientai pasveiktų, ir naudotų bet kokį metodą, kuris įrodytų savo veiksmingumą.

Kur rasti patikimą informaciją apie sveikatą

Vietoj to, kad tikrintumėte kiekvieną abejotiną teiginį, geriau nuo pradžių kreiptis į patikimus šaltinius. Lietuvoje tai būtų Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, didžiųjų universitetinių ligoninių edukaciniai puslapiai.

Tarptautiniu mastu patikimi šaltiniai apima PSO, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrus (CDC), Nacionalinius sveikatos institutus (NIH), Mayo Clinic, NHS (Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba). Šios organizacijos pateikia informaciją, paremtą moksliniais įrodymais ir reguliariai atnaujinama.

Jei ieškote informacijos apie konkrečią ligą ar būklę, patikimos pacientų organizacijos taip pat gali būti naudingas šaltinis. Pavyzdžiui, vėžio informaciją galima rasti Nacionaliniame vėžio institute, diabeto – diabeto asociacijose ir panašiai.

Kai naudojate internetą sveikatos informacijai ieškoti, atkreipkite dėmesį į svetainės adresą. Svetainės su .gov, .edu ar pripažintų sveikatos organizacijų domenais paprastai yra patikimesnės nei asmeniniai blogai ar komercinės svetainės, parduodančios produktus.

Nepamirškite, kad joks interneto šaltinis, net ir pats patikimiausias, negali pakeisti konsultacijos su gydytoju. Jei turite sveikatos problemų, visada kreipkitės į kvalifikuotą specialistą, o ne bandykite diagnozuoti ir gydytis patys pagal internetą.

Kai informacija tampa ginklu prieš sveikatą

Dezinformacija apie sveikatą nėra tik nekaltas klaidinimas – ji gali turėti realių, kartais tragiškų pasekmių. Žmonės atsisako veiksmingo gydymo dėl nepagrįstų baimių. Tėvai neskiepija vaikų ir atsiranda senų ligų protrūkių. Pacientai eikvojami pinigus neveikiantiems produktams, o tuo tarpu jų būklė blogėja.

Socialiniai tinklai šią problemą tik sustiprina. Algoritmai, sukurti maksimaliai įtraukti vartotojus, dažnai propaguoja sensacingą, emocinį turinį – būtent tokį, kokia dažnai būna dezinformacija. Žmonės atsiduria „burbule”, kur mato tik informaciją, patvirtinančią jų įsitikinimus, net jei tie įsitikinimai yra klaidingi.

Bet situacija nėra beviltiška. Kuo daugiau žmonių išmoksta kritiškai vertinti informaciją, tuo sunkiau dezinformacijai plisti. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti – ne tik patys būdami atsargūs, bet ir švelniai atkreipdami draugų ir šeimos narių dėmesį, kai jie dalijasi abejotina informacija.

Svarbu tai daryti su užuojauta, ne paniekinimą. Žmonės, tikintys dezinformacija, nėra kvailiai – jie dažnai tiesiog bando rasti atsakymus į sudėtingus klausimus arba ieško vilties sunkioje situacijoje. Užuot juos kritikavę, geriau pasiūlykite patikimus šaltinius ir padėkite jiems suprasti, kaip atskirti faktus nuo melo.

Galiausiai, sveikatos raštingumas turėtų būti svarbi mūsų visuomenės dalis. Mokyklose reikėtų mokyti ne tik biologijos faktų, bet ir kritinio mąstymo, šaltinių vertinimo, mokslo metodų supratimo. Tik tada galėsime tikėtis visuomenės, kuri nepasiduoda kiekvienam virusiškai plintančiam teiginiam socialiniuose tinkluose.