Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia įprasta

Interneto amžiuje informacija apie sveikatą pasiekia mus iš visų pusių – socialinių tinklų, naujienų portalų, draugų rekomendacijų, įvairių tinklaraščių. Problema ta, kad kartu su patikimais šaltiniais sklinda ir nepatikrinta, iškraipyta ar tiesiog klaidinga informacija. Pandemijos metai parodė, kaip greitai gali plisti sveikatos dezinformacija ir kokias realias pasekmes ji gali turėti žmonių gyvenimuose.

Sveikatos temos yra ypač jautrios, nes liečia mūsų labiausiai vertinamą dalyką – sveikatą ir gyvybę. Kai žmogus serga ar nerimauja dėl savo ar artimųjų sveikatos, jis tampa itin pažeidžiamas klaidinančiai informacijai. Ieškodami atsakymų, dažnai griebiamės bet kokios informacijos, kuri atrodo įtikinama ar siūlo paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms.

Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai supranta. Jie žino, kad straipsniai su sensacingais antraštėmis apie „stebuklinguosius” gydymo būdus ar „slėpiamas medicinos paslaptis” sulauks dėmesio. O kai informacija sukelia stiprias emocijas – baimę, viltį ar pyktį – ji dalijamasi daug greičiau nei nuosaiki, faktais pagrįsta analizė.

Pagrindiniai dezinformacijos požymiai

Mokėjimas atpažinti klaidinančią informaciją prasideda nuo tam tikrų signalų pastebėjimo. Vienas ryškiausių požymių – kategoriškas tonas ir absoliutūs teiginiai. Jei straipsnyje skelbiama, kad kažkas „100% išgydo” ar „visiškai apsaugo”, tai turėtų kelti įtarimą. Medicina retai operuoja absoliutais – dažniausiai kalbama apie tikimybes, statistiką ir individualius skirtumus.

Kitas svarbus ženklas – emocinis manipuliavimas. Dezinformacija dažnai naudoja baimės kėlimą („Gydytojai slepia šią informaciją!”) arba dirbtinį skubumą („Veikite dabar, kol dar ne vėlu!”). Patikimi sveikatos šaltiniai vengia tokių manipuliavimo būdų ir pateikia informaciją neutraliai, leisdami skaitytojui pačiam priimti sprendimus.

Šaltinių trūkumas arba nuorodos į nepatikimus šaltinius taip pat signalizuoja problemą. Rimti straipsniai apie sveikatą paprastai nurodo mokslinius tyrimus, ekspertų nuomones ar oficialias institucijas. Jei straipsnyje rašoma apie „tyrimus”, bet nenurodoma, kokius, kada ir kur jie atlikti, tai greičiausiai tik bandymas atrodyti patikimai.

Dar vienas požymis – prieštaravimas plačiai pripažįstamiems medicinos faktams. Jei informacija kardinaliai skiriasi nuo to, ką teigia didžioji dauguma medicinos specialistų ir mokslinių tyrimų, reikėtų būti ypač atsargiems. Nors medicina nuolat tobulėja ir kartais ankstesni įsitikinimai keičiasi, revoliuciniai atradimai paprastai nepasirodo atsitiktiniuose interneto straipsniuose.

Kaip tikrinti informacijos šaltinius

Pirmasis žingsnis tikrinant informaciją – pažvelgti į patį šaltinį. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai pripažinta medicinos institucija, universitetinė ligoninė, mokslo žurnalas? Ar gal tai asmens tinklaraštis, komercinė svetainė, parduodanti produktus, ar neaiškios kilmės portalas?

Verta pasitikrinti svetainės skiltį „Apie mus”. Ten turėtų būti aiškiai nurodyta, kas kuria turinį, kokie jų kvalifikacijos įrodymai, kokia svetainės misija. Jei tokios informacijos nėra arba ji miglota, tai jau pats savaime įtartina. Patikimos sveikatos informacijos svetainės paprastai aiškiai nurodo savo redakcinę politiką ir kaip jie tikrina faktus.

Kai susiduriate su konkrečiu teiginiu ar tyrimu, pabandykite jį surasti kituose šaltiniuose. Įveskite pagrindinius žodžius į paieškos sistemą ir pažiūrėkite, ar kiti patikimi šaltiniai apie tai rašo. Jei svarbų medicininį atradimą mini tik vienas ar keli neaiškūs šaltiniai, bet apie jį nerašo nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei rimti medicinos žurnalai, greičiausiai su tuo teiginiu kažkas negerai.

Lietuvoje patikimą informaciją apie sveikatą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, universitetinių ligoninių svetainėse. Tarptautiniu mastu patikimi šaltiniai – PSO, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), rimti medicinos žurnalai kaip „The Lancet” ar „New England Journal of Medicine”.

Socialinių tinklų spąstai

Socialiniai tinklai tapo vienu didžiausių dezinformacijos sklaidos kanalų. Čia informacija plinta ypač greitai, o žmonės dažnai dalijasi straipsniais neperskaitę jų iki galo, o kartais net tik pagal antraštę. Algoritmai skatina turinį, kuris sukelia stiprias emocijas ir daug sąveikos, o tai dažnai būna būtent sensacingi, bet nepatikimi pranešimai.

Facebook, Instagram ar TikTok matome draugų rekomendacijas, įvairių „sveikatos guru” patarimus, asmenines istorijas apie stebuklinguosius išgijimus. Problema ta, kad asmeninė patirtis, nors ir nuoširdi, nėra moksliniai įrodymai. Tai, kas padėjo vienam žmogui (ar atrodė, kad padėjo), nebūtinai padės kitam, o kartais gali net pakenkti.

Būkite ypač atsargūs su vaizdo įrašais. Jie atrodo įtikinami, nes matome ir girdime kalbantį žmogų, bet tai nereiškia, kad informacija teisinga. Patikrinkite, kas tas žmogus, kokia jo kvalifikacija, ar jis nėra susijęs su kokių nors produktų pardavimu. Dažnai už įtikinamai atrodančių sveikatos patarimų slypi komerciniai interesai.

Nepasitikėkite vien tuo, kad informaciją dalijosi jūsų draugas ar pažįstamas. Žmonės dažnai dalijasi informacija gerais ketinimais, tikėdami, kad ji naudinga, bet patys jos nepatikrinę. Prieš persiųsdami toliau, skirkite minutę patikrinimui – galbūt taip sustabdysite dezinformacijos grandinę.

Komercinis interesas už sveikatos patarimų

Labai dažnai už klaidinančios sveikatos informacijos slypi noras kažką parduoti. Tai gali būti maisto papildai, alternatyvios terapijos, knygos, mokymai ar bet kas kita. Pati prekių ar paslaugų reklama nėra bloga, problema kyla tada, kai ji maskuojama kaip objektyvi sveikatos informacija.

Atkreipkite dėmesį, ar straipsnyje ar vaizdo įraše, kuris dalijasi „svarbia sveikatos informacija”, atsiranda nuorodos į produktus ar paslaugas. Ar autorius pardavinėja tai, ką rekomenduoja? Ar svetainėje yra daug reklamų būtent tam tikrų produktų? Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai klaidinga, bet reikia būti kritiškesniems.

Ypač įtartinos situacijos, kai teigiama, kad „tradicinė medicina nenori, kad žinotumėte” apie kažkokį produktą ar metodą. Tokia retorika siekiama sukurti įspūdį, kad kažkas sąmoningai slepia „tiesą”, o tuo pačiu reklamuojamas alternatyvus sprendimas. Realybėje medicinos bendruomenė nuolat tiria naujus gydymo būdus, ir jei kažkas veikia, tai įtraukiama į praktiką.

Maisto papildų rinka yra ypač pilna klaidinančios informacijos. Dažnai jiems priskiriamos savybės, kurių moksliniai tyrimai nepatvirtina. Atminkite, kad maisto papildai nėra vaistai, jie nėra taip griežtai reguliuojami, ir jų efektyvumas dažnai yra abejotinas. Jei svarstote vartoti kokį nors papildą, pasitarkite su gydytoju, o ne pasikliaukite internetinėmis rekomendacijomis.

Mokslinių tyrimų interpretavimas

Dažnai dezinformacija remiasi realiais moksliniais tyrimais, bet juos interpretavus klaidingai ar ištraukus iš konteksto. Pavyzdžiui, tyrimas gali rodyti, kad tam tikra medžiaga laboratorijoje sustabdė vėžio ląstelių augimą, bet tai visiškai nereiškia, kad ji išgydys vėžį žmogui. Kelias nuo laboratorinių tyrimų iki veiksmingo gydymo yra ilgas ir sudėtingas.

Kai skaitote apie „naują tyrimą”, pabandykite rasti patį tyrimą, o ne tik straipsnį apie jį. Pasižiūrėkite, kiek žmonių dalyvavo tyrime (kuo daugiau, tuo patikimesni rezultatai), kaip jis buvo atliktas, kas jį finansavo. Vienas nedidelis tyrimas nėra pagrindas keisti savo elgesį – medicininiai sprendimai paprastai grindžiami daugelio tyrimų rezultatų analize.

Būkite atsargūs su koreliacija ir priežastingumu. Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Pavyzdžiui, jei tyrimas rodo, kad žmonės, vartojantys tam tikrą produktą, yra sveikesni, tai gali būti dėl daugelio priežasčių – galbūt tie žmonės apskritai labiau rūpinasi sveikata, daugiau sportuoja, geriau maitinasi.

Taip pat svarbu suprasti, kad medicina nuolat tobulėja, ir tai, kas buvo teisinga prieš dešimt metų, gali būti pasenę dabar. Tačiau rimti pokyčiai medicininėje praktikoje vyksta palaipsniui, remiantis vis daugiau įrodymų. Jei matote straipsnį, kuris teigia, kad „visa, ką žinojome, buvo klaidinga”, greičiausiai tai perdėjimas ar dezinformacija.

Ką daryti, kai abejojate

Jei susiduriate su sveikatos informacija, kuri kelia abejonių, pirmiausia sustokite ir neveikite impulsyviai. Nesiskubinkite keisti gydymo, pirkti produktų ar dalintis informacija su kitais. Skirkite laiko patikrinimui.

Pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu. Jie gali padėti įvertinti informaciją ir pasakyti, ar ji patikima. Nebijokite atrodyti naivūs ar „per daug klausiantys” – geri gydytojai vertina pacientus, kurie domisi savo sveikata ir nori suprasti.

Naudokitės faktų tikrinimo svetainėmis. Kai kurios organizacijos specializuojasi būtent sveikatos dezinformacijos demaskavime. Tarptautiniu mastu tai „Health Feedback”, „Science Feedback”, „Snopes” sveikatos skyrius. Lietuvoje faktų tikrinimą atlieka „Delfi” projektas „Melo detektorius” ir kiti žurnalistiniai projektai.

Jei vis tiek neįsitikinę, ieškokite konsensuso tarp skirtingų patikimų šaltinių. Jei kelios pripažintos medicinos institucijos ir ekspertai sutaria, tai greičiausiai patikima informacija. Jei tik vienas ar keli šaltiniai teigia kažką priešingo, būkite skeptiški.

Kaip apsaugoti save ir artimuosius ateityje

Sveikatos raštingumas – gebėjimas rasti, suprasti ir naudoti sveikatos informaciją – yra svarbi šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Verta investuoti laiko į jos ugdymą sau ir padėti artimiesiems, ypač vyresniems žmonėms, kurie gali būti labiau pažeidžiami dezinformacijai.

Susikurkite patikimų šaltinių sąrašą ir pirmiausia kreipkitės į juos, kai iškyla klausimų apie sveikatą. Tai gali būti tam tikros svetainės, medicinos žurnalai, ekspertai, kuriais pasitikite. Turėdami tokį „saugų uostą”, mažiau tikėtina, kad paklysite dezinformacijos jūroje.

Ugdykite kritinį mąstymą apskritai, ne tik sveikatos klausimais. Įpratimas užduoti klausimus, ieškoti įrodymų, nepasitikėti vien emocijomis ar pirmu įspūdžiu padės visose gyvenimo srityse. Mokykite to ir vaikus – gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos yra svarbus įgūdis jų ateičiai.

Nebijokite pripažinti, kai klystate ar buvote suklaidinti. Visi kartais patikime dezinformacija – tai žmogiška. Svarbu ne niekada neklysti, o mokytis iš klaidų ir tapti atsargesniems ateityje. Jei pasidalinote klaidinga informacija, drąsiai pataisykite – tai padės sustabdyti jos sklaidą ir parodys kitiems gerą pavyzdį.

Atminkite, kad sveikatos sprendimai turėtų būti grindžiami patikima informacija ir konsultacijomis su specialistais, ne atsitiktiniais internetiniais straipsniais ar socialinių tinklų įrašais. Jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl nepatikrintos informacijos. Skirti keletą papildomų minučių informacijos patikrinimui gali apsaugoti nuo rimtų klaidų ir padėti priimti geresnius sprendimus savo ir artimųjų sveikatai.