Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia įprasta

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur kiekvienas gali tapti „sveikatos ekspertu”. Pasidalinti patirtimi, patarimus teikti, receptus rekomenduoti – visa tai daroma vienu mygtuko paspaudimu. Problema ta, kad tarp nuoširdžių istorijų ir naudingų patarimų slepiasi daugybė klaidinančios, o kartais ir tiesiog pavojingos informacijos.

Algoritmai mėgsta emocijas. Jie skatina turinį, kuris sukelia reakcijas – pyktį, baimę, susižavėjimą. O kas gali būti emocingesnis už sveikatos temas? Kai kalbame apie mūsų artimuosius, vaikus, savo kūną – racionalumas dažnai užleidžia vietą emocijoms. Būtent todėl dezinformacija apie sveikatą plinta taip greitai ir efektyviai.

Pandemijos metu tai tapo ypač akivaizdu. Virusai, vakcinacijos, gydymo būdai – visa tai virto informacinių karų lauku. Bet problema egzistavo ir anksčiau, ir išlieka dabar. Nuo stebuklingo svorio metimo būdų iki vėžio „išgydymo” citrinų sultimis – spektras platus ir įvairus.

Pirmasis žingsnis: sustok ir pagalvok prieš dalindamasis

Matote įrašą apie naują stebuklinga vitaminą, kuris esą gydo viską nuo peršalimo iki depresijos? Pirmas impulsas – pasidalinti su draugais, ypač jei pats su kuo nors iš to susiduriate. Bet būtent čia ir reikia sustoti.

Užduokite sau keletą paprastų klausimų. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai medicinos specialistas, ar atsitiktinis asmuo? Ar yra nuorodos į tyrimus? Ar tekstas naudoja kategoriškas formuluotes tipo „vienintelis būdas”, „daktarai slepia”, „farmacijos mafija nenori, kad žinotumėte”?

Tokie formulavimai – pirmasis raudonas vėliavėlė. Tikroji medicina retai būna kategoriškas. Dažniausiai tai „gali padėti”, „tyrimai rodo galimą ryšį”, „reikalingi papildomi tyrimai”. Mokslas pripažįsta savo ribas ir neaiškumus. Šarlatanai – ne.

Dar vienas svarbus aspektas – emocinis tonas. Jei tekstas siekia jus išgąsdinti arba pažadėti greitą stebuklą, greičiausiai kažkas negerai. Tikra medicininė informacija paprastai yra neutrali, nors gali būti ir optimistiška, kai kalbama apie naujus gydymo metodus.

Šaltinio patikrinimas: kas už to stovi

Kiekvienas gali susikurti gražų profilį su baltais chalatais ir stetoskopu. Bet ar tai reiškia, kad žmogus tikrai yra gydytojas? Socialiniuose tinkluose lengva apsimesti kuo nori.

Patikrinus autorių, verta paieškoti jo vardo Google. Ar jis tikrai yra medicinos specialistas? Ar turi atitinkamą išsilavinimą ir licenciją? Lietuvoje galite patikrinti gydytojų licencijas Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. Jei žmogus teigia esąs gydytojas, bet jo vardo ten nėra – tai rimtas signalas.

Bet net ir turint licenciją, svarbu žiūrėti į specializaciją. Odontologas gali būti puikus dantų gydytojas, bet jo nuomonė apie širdies ligas turėtų būti vertinama atsargiai. Medicina yra labai plati sritis, ir net gydytojai neretai konsultuojasi su kolegomis kitose srityse.

Organizacijos ir svetainės taip pat reikalauja dėmesio. Ar tai oficiali medicinos įstaiga, pripažinta organizacija, ar kažkieno sukurtas puslapis su įtartinu pavadinimu? Patikimi šaltiniai Lietuvoje – Sveikatos apsaugos ministerija, didžiosios universitetinės ligoninės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Mayo Clinic, NHS (Didžiosios Britanijos sveikatos sistema).

Mokslinių tyrimų vertinimas: ne visi tyrimai lygūs

„Tyrimai rodo” – šis žodžių junginys naudojamas dažnai, bet ne visada teisingai. Taip, gali būti, kad kažkoks tyrimas tikrai buvo atliktas. Bet kokio lygio tas tyrimas? Kiek dalyvių jame dalyvavo? Ar jis buvo pakartotinai patvirtintas?

Vienas tyrimas su dešimčia pelių – tai ne tas pats, kas didelis klinikinis tyrimas su tūkstančiais žmonių. Preliminarūs rezultatai – ne tas pats, kas patikrinti ir pripažinti mokslo bendruomenės. Koreliacija – ne tas pats, kas priežastinis ryšys.

Jei įraše teigiama, kad „tyrimai rodo”, bet nėra jokių konkrečių nuorodų, tai įtartina. Patikimi šaltiniai visada nurodo, kur galima rasti daugiau informacijos. Jei nuorodos yra, verta bent pažiūrėti – ar tai tikrai mokslinis straipsnis, ar gal tik kažkieno tinklaraštis?

Moksliniuose straipsniuose ieškokite peer-review žymos – tai reiškia, kad darbą peržiūrėjo ir įvertino kiti tos srities specialistai prieš publikuojant. Tai nėra absoliuti garantija, bet žymiai padidina patikimumą.

Vaizdinės medžiagos klastojimas ir manipuliavimas

Nuotrauka verta tūkstančio žodžių, bet socialiniuose tinkluose ji gali būti ir tūkstančio melų. Prieš ir po nuotraukos, „stebuklingų” rezultatų demonstravimai, „tikrų pacientų” atsiliepimai su nuotraukomis – visa tai gali būti suklastota ar ištraukta iš konteksto.

Reverse image search (atvirkštinė paveikslėlių paieška) – jūsų draugas. Google Images leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur dar ji buvo naudojama internete. Dažnai „stebuklingų” transformacijų nuotraukos pasirodo esančios paimtos iš visai kitų šaltinių, o kartais net iš reklaminių fotostokų.

Vaizdo įrašai taip pat gali būti klaidinantys. Ištraukos iš konteksto, selektyvus montavimas, netgi deepfake technologijos – galimybės manipuliuoti didžiulės. Jei matote vaizdo įrašą, kuriame kažkas „pripažįsta” ar „atskleidžia” kažką sensacingo, verta paieškoti pilnos versijos ar oficialių šaltinių patvirtinimo.

Grafikai ir statistika – dar viena dažna manipuliavimo sritis. Ašys gali būti iškreiptos, duomenys pateikti selektyviai, procentai naudojami klaidinančiai. Pavyzdžiui, „200% padidėjimas” skamba įspūdingai, bet jei tai reiškia pokytį nuo 1 iki 3 atvejų iš milijono – kontekstas visiškai kitoks.

Atpažįstant dažniausias sveikatos mitų schemas

Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja panašius šablonus. Juos atpažinus, lengviau identifikuoti potencialiai klaidinančią informaciją.

Viena dažniausių schemų – „natūralus = saugus ir efektyvus”. Daugelis nuodingų medžiagų yra visiškai natūralios. Mielės, gyvatės nuodai, kai kurios grybų rūšys – visi natūralūs, visi mirtini. Natūralumas savaime nieko negarantuoja nei apie saugumą, nei apie efektyvumą.

Kita populiari schema – „didžiosios farmacijos sąmokslas”. Esą egzistuoja paprasti, pigūs gydymo būdai, bet farmacijos kompanijos juos slepia, nes nenori prarasti pelno. Realybė tokia, kad farmacijos industrija tikrai nėra be nuodėmės, bet tūkstančiai nepriklausomų tyrėjų, akademinių institucijų, valstybinių organizacijų negali visi būti įtraukti į vieną milžinišką sąmokslą.

„Vienas produktas gydo viską” – taip pat klasikinis raudonas vėliavėlė. Jei kas nors teigia, kad vienas papildas, maisto produktas ar metodas gydo dešimtis skirtingų ligų – tai beveik tikrai nesąmonė. Skirtingos ligos turi skirtingas priežastis ir reikalauja skirtingo požiūrio.

Anekdotiniai įrodymai kaip vienintelis argumentas – „mano pusseserės draugė išgijo” – taip pat įtartinas ženklas. Asmeninės istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos nėra moksliniai įrodymai. Žmonės sveiksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant placebo efektą, natūralų organizmo atsigavimą ar net paprasčiausią sutapimą.

Kur ieškoti patikimos informacijos apie sveikatą

Gerai, jei socialiniai tinklai nėra patikimiausias šaltinis, tai kur gi ieškoti tikros informacijos apie sveikatą? Yra nemažai patikimų išteklių, kurie teikia pagrįstą, mokslu grįstą informaciją.

Lietuvoje pirmas sustojimas turėtų būti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (nvsc.lrv.lt). Čia rasite oficialią informaciją apie įvairias sveikatos temas, prevenciją, vakcinaciją. Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė (sam.lrv.lt) taip pat teikia patikimą informaciją apie sveikatos politiką ir aktualijas.

Didžiosios universitetinės ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikos – savo svetainėse dažnai skelbia straipsnius apie įvairias sveikatos būkles ir gydymo metodus. Tai informacija iš pirmo šaltinio, iš specialistų, kurie kasdien dirba su pacientais.

Tarptautiniu mastu labai patikimi šaltiniai yra Mayo Clinic (mayoclinic.org), kurios svetainė turi išsamią informaciją apie beveik bet kokią sveikatos būklę. NHS (nhs.uk) – Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos sistema – taip pat teikia puikią, lengvai suprantamą informaciją apie ligas ir gydymą.

PubMed (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov) – tai mokslinių medicinos straipsnių duomenų bazė. Čia rasite originalius tyrimus, nors daugelis jų yra gana techniniai. Bet net jei nesuprantate viso teksto, galite perskaityti santrauką (abstract) ir pamatyti, ar tai tikrai rimtas tyrimas.

Svarbu paminėti ir tai, ko vengti. Įvairūs „natūralios medicinos” portalai, kurie pardavinėja produktus, kurių efektyvumą skelbia – akivaizdus interesų konfliktas. Tinklaraščiai be aiškių autorių ar kvalifikacijų – taip pat abejotini. Socialinių tinklų grupės, kuriose dalijamasi „alternatyviais” gydymo metodais – dažnai dezinformacijos lizdai.

Kai informacija tampa pavojinga: kada skambinti pavojaus varpais

Ne visa dezinformacija vienodai pavojinga. Kai kas tiesiog neveiksminga ir švaisto pinigus. Bet kai kas gali realiai pakenkti sveikatai ar net gyvybei.

Ypač pavojinga informacija, kuri skatina atsisakyti įrodytų gydymo metodų. „Nutraukite chemoterapiją ir gerkite sultis” – tokio tipo patarimai gali būti mirtini. Vėžio gydymas yra sudėtingas ir sunkus, bet šiuolaikinė medicina turi veiksmingų metodų. Jų atsisakymas dėl nepagrįstų alternatyvų gali reikšti prarastą galimybę išgyventi.

Panašiai pavojingi patarimai, skatinantys atsisakyti vakcinacijos, ypač vaikams. Vakcinos yra vienas sėkmingiausių visuomenės sveikatos pasiekimų istorijoje. Jos išgelbėjo milijonus gyvybių. Sprendimai dėl vakcinacijos, pagrįsti dezinformacija socialiniuose tinkluose, gali turėti rimtų pasekmių ne tik individualiai, bet ir visai bendruomenei.

Informacija, skatinanti savarankiškai gydytis rimtas ligas, vartoti neregistruotus preparatus, keisti gydytojo paskirtų vaistų dozę ar nutraukti gydymą – visa tai gali būti pavojinga. Jei turite abejonių dėl gydymo, visada kalbėkite su savo gydytoju, o ne ieškokite atsakymų socialiniuose tinkluose.

Ypač pažeidžiamos grupės – nėščios moterys, vaikai, žmonės su sunkiomis ligomis – dažnai tampa dezinformacijos taikiniais. Būtent šiose situacijose žmonės yra emocionaliai pažeidžiami ir linkę tikėti pažadais, net jei jie atrodo per geri, kad būtų tiesa.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir dalintoju

Galiausiai, kiekvienas iš mūsų atsakingas už tai, kokią informaciją vartojame ir, svarbiausia, kokią informaciją toliau skleidžiame. Socialiniai tinklai veikia tinklo principu – vienas pasidalijimas gali pasiekti šimtus ar tūkstančius žmonių.

Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, skirkite minutę jos patikrinimui. Ar tai iš patikimo šaltinio? Ar yra patvirtinimų iš kitų šaltinių? Ar tai neatrodo per gerai, kad būtų tiesa? Jei turite bent menkiausią abejonę – geriau nedalinkitės.

Kai matote akivaizdžiai klaidingą informaciją, verta švelniai atkreipti dėmesį. Ne agresyviai ar paniekinamai, bet pasiūlant patikimesnius šaltinius. Daugelis žmonių skleidžia dezinformaciją ne iš piktos valios, o tiesiog dėl to, kad patys buvo suklaidinti.

Mokykite savo artimuosius, ypač vyresnius žmones, kurie gali būti mažiau įgudę atpažinti dezinformaciją internete. Paaiškinkite jiems pagrindinius principus – kaip tikrinti šaltinius, ko vengti, kur ieškoti patikimos informacijos.

Sveikatos klausimai yra per daug svarbūs, kad juos patikėtume atsitiktiniams įrašams socialiniuose tinkluose. Kritinis mąstymas, šaltinių tikrinimas ir sveiko proto naudojimas – tai geriausios priemonės apsisaugoti nuo dezinformacijos. Ir atminkite – jei kažkas atrodo kaip stebuklas, greičiausiai tai nėra tiesa. Tikri medicinos pasiekimai ateina per ilgus tyrimus, kruopštų darbą ir mokslinį pagrindimą, ne per viralinius įrašus su šaukiamuoju tonu ir pažadais išspręsti visas problemas per savaitę.