Kai COVID neišeina iš galvos… ir ne tik iš jos

Prisimenu, kai prieš porą metų mano draugė Rasa po COVID negijo ir negijo. Visi sakė – na, dar šiek tiek laiko, praeis. Bet nepraėjo. Po trijų mėnesių ji vis dar jautėsi kaip po maratono, nors tik į parduotuvę nuėjusi. Tada dar niekas rimtai nekalbėjo apie ilgalaikį COVID, o dabar… dabar tai jau tikra problema, kurią pripažįsta net tie gydytojai, kurie iš pradžių skeptiškai galvas kratė.

Ilgalaikis COVID, arba kaip jį vadina medikai – post-COVID sindromas – tai ne kažkokia mistika ar „visa galvoje”. Tai reali būklė, kuri gali užsitęsti mėnesiams, kartais net metams po to, kai jau seniai pasveikai nuo pačios infekcijos. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad maždaug 10-20 procentų persirgusiųjų susiduria su ilgalaikiais simptomais. Tai reiškia milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie kasdien stengiasi suprasti, kas su jais vyksta ir kaip su tuo gyventi.

Kokie tie simptomai iš tikrųjų būna

Štai kur prasideda tikrasis galvos skausmas – simptomai tokie įvairūs, kad kartais net sunku patikėti, jog tai vis tas pats dalykas. Mano pažįstama gydytoja sako, kad jos kabinete pacientai apibūdina daugiau nei 200 skirtingų simptomų kombinacijų. Bet yra keletas, kurie pasirodo dažniausiai.

Nuovargis – tai ne tas nuovargis, kai pavargai po darbo. Tai toks nuovargis, kai atsibudi jau pavargęs. Kai kopti laiptais į antrą aukštą jaučiasi kaip Everesto kopimas. Daugelis žmonių sako, kad tai panašu į tai, kai baterija telefone rodo 5 procentus – techniškai dar veikia, bet bet kurią akimirką gali išsijungti.

Kvėpavimo problemos irgi labai dažnos. Ne būtinai sunkus dusulys, dažniau tai toks jausmas, kad negali pilnai įkvėpti oro. Arba kad krūtinė suspaudžiama. Viena mano klientė (dirbu fizioterapijos srityje) sakė, kad jaučiasi, lyg visą laiką bėgtų, nors sėdi sofoje.

Paskui eina tas garsus „smegenų rūkas” – brain fog angliškai. Tai kai negali susitelkti, pamiršti žodžius viduryje sakinio, neatsimeni, ką norėjai pasakyti prieš penkias sekundes. Vairuoji įprastu maršrutu ir staiga supranti, kad nežinai, kur esi. Baisu, ypač jauniems žmonėms, kurie įpratę būti aštrūs ir greiti.

Širdies plakimas ar neritmiški plakimai – dar vienas dažnas svečias. Kartais širdis pradeda dunksėti be jokios priežasties. Arba jauti, kad praleidžia dūžius. Daugelis žmonių dėl to patenka į greitąją pagalbą, manydami, kad tai širdies priepuolis.

Kaip suprasti, kad tai tikrai ilgalaikis COVID

Čia yra sudėtinga, nes nėra vieno konkretaus testo, kuris pasakytų – taip, tai tikrai post-COVID sindromas. Gydytojai paprastai diagnozuoja pagal simptomų derinį ir tai, kad simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių po infekcijos.

Bet štai ką svarbu žinoti – prieš nusprendžiant, kad tai ilgalaikis COVID, reikia atmesti kitas galimas problemas. Nuovargis gali būti dėl anemijos, skydliaukės problemų, vitamino D trūkumo. Kvėpavimo sunkumai gali būti astma ar širdies ligos. Todėl tikrai verta pasitikrinti bent jau pagrindinius dalykus.

Mano patirtis rodo, kad verta pasidaryti:
– Bendrą kraujo tyrimą su hemoglobinu
– Skydliaukės hormonų tyrimą (TSH bent jau)
– Vitamino D lygį
– Feritino lygį (geležies atsargos organizme)
– EKG, jei yra širdies simptomai
– Plaučių funkciją, jei yra kvėpavimo problemų

Kartais pasirodo, kad yra kelios problemos vienu metu – ir COVID pasekmės, ir, pavyzdžiui, vitamino D trūkumas. Tada sprendžiant vieną problemą, lengvėja ir kita.

Kas iš tikrųjų padeda – ne teorija, o praktika

Gerai, dabar prie to, dėl ko tikriausiai ir skaitote šį straipsnį. Kas realiai padeda? Nes vienas dalykas – žinoti, kas su tavimi, visai kitas – žinoti, ką su tuo daryti.

Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį sako visi gydytojai ir reabilitologai – tai pacing. Tai ne sportinė disciplina, tai būdas valdyti savo energiją. Esmė tokia: negalima stumti savęs per jėgą. Jei jaučiate, kad reikia pailsėti – ilsėkitės. Jei šiandien geresnė diena – vis tiek nedarykite visko, ką atidėjote per prastas dienas.

Viena moteris man pasakojo, kad ji turėjo gerą dieną ir nusprendė išplauti visus langus bute. Kitą dieną negalėjo atsikėlti iš lovos tris dienas. Tai vadinama „crash” – energijos žlugimas po per didelio krūvio. Ir tai ne silpnumas ar tingėjimas, tai fiziologinis procesas, kurio dar ne iki galo suprantame.

Praktiškai pacing atrodo taip:
– Planuojate dienos užduotis realistiškai
– Tarp veiklų darot pertraukas
– Naudojate laikmatį – 20 minučių veiklos, 10 minučių poilsio
– Nesistengiате išnaudoti „gerų dienų” iki galo
– Mokotės atpažinti ankstyvus nuovargio ženklus

Fizinis aktyvumas – atsargiai, bet būtinas

Čia labai plonas ledas. Daugelis žmonių su ilgalaikiu COVID turi tai, kas vadinama post-exertional malaise (PEM) – būklės pablogėjimas po fizinio krūvio. Tai reiškia, kad net nedidelis fizinis aktyvumas gali sukelti simptomų paūmėjimą, kuris trunka dienas ar net savaites.

Bet visiškai nejudėti irgi nėra sprendimas. Raumenys silpnėja, širdies ir kraujagyslių sistema tampa mažiau efektyvi, nuotaika blogėja. Todėl reikia labai atsargiai ir laipsniškai.

Kai dirbu su pacientais, kurie turi post-COVID sindromą, pradedame nuo tikrai mažų dalykų. Kartais tai tiesiog sėdėjimas lovoje vietoj gulėjimo. Arba penkios minutės lėto vaikščiojimo po namus. Skamba juokingai, bet kai esi tikrai blogai, net tai yra iššūkis.

Palaipsniui galima didinti, bet labai lėtai. Taisyklė tokia: jei po veiklos simptomai nepablogėjo per 24-48 valandas, galima labai šiek tiek padidinti intensyvumą ar trukmę. Jei pablogėjo – grįžtame žingsnį atgal.

Kvėpavimo pratimai tikrai padeda daugeliui žmonių. Ne tie intensyvūs, o švelnūs, ramūs. Diafragminis kvėpavimas, kai kvėpuoji į pilvą, o ne į krūtinę. Tai padeda ir plaučiams, ir nervų sistemai nurimti. Yra daug nemokamų programėlių, kurios gali padėti – Breathwrk, Prana Breath ir kitos.

Mityba ir papildai – kas veikia, o kas tik tuščia kišenė

Internete pilna stebuklų žadančių schemų ir brangių papildų. Tiesą sakant, nėra vieno papildo ar dietos, kuri išgydytų ilgalaikį COVID. Bet yra dalykų, kurie gali padėti.

Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį, ir kai kurie tyrimai rodo, kad jos gali padėti su nuovargiu ir smegenų rūku. Geras žuvų taukas ar kokybiškas omega-3 papildas tikrai nepakenks.

Vitaminas D – jei jo trūksta (o daugeliui trūksta), tai tikrai verta papildyti. Bet ne megadozėmis, o normaliai, pagal gydytojo rekomendacijas. Paprastai 2000-4000 TV per dieną pakanka.

Magnio daugeliui trūksta, o jis svarbus energijos gamybai, raumenų funkcijai, nervų sistemai. Magnio glicinas ar citratas paprastai gerai toleruojami.

Dėl mitybos – nėra specialios „COVID dietos”, bet bendrai priešuždegiminė mityba gali padėti. Tai reiškia daugiau daržovių, vaisių, riešutų, žuvies, mažiau perdirbtų produktų, cukraus, greitųjų angliavandenių. Skamba kaip nuobodu ir sena naujiena, bet veikia.

Kai kurie žmonės pastebi, kad jiems padeda vengti histamino turtingų produktų – brandintos mėsos, sūrių, fermentuotų produktų, alkoholio. Tai gali būti susiję su tūlų ląstelių aktyvacija, kuri, kaip manoma, vyksta ilgalaikio COVID metu.

Smegenų rūkas ir kaip su juo susidoroti

Tai vienas iš labiausiai varginančių simptomų, ypač žmonėms, kurių darbas reikalauja protinio darbo. Jaučiesi kvailas, lėtas, lyg būtum nuolat apsvaigęs.

Pirmiausia – pripažinkite, kad tai realu, ir nesivaržykite prašyti pritaikymų darbe, jei reikia. Kai kuriems žmonėms padeda trumpesnės darbo dienos ar daugiau pertraukų.

Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui:
– Naudokite užrašų knygelę ar telefono užrašus VISKAM. Nesitikėkite, kad atsiminsit.
– Darykite sudėtingesnius darbus tuo metu, kai jaučiatės geriausiai (daugeliui tai rytas)
– Viena užduotis vienu metu. Jokio multitasking.
– Mažinkite distrakcijas – išjunkite pranešimus, dirbtę ramesnėje aplinkoje
– Žaidimai smegenims gali padėti – sudoku, kryžiažodžiai, bet nedaug ir ne tada, kai jau pavargę

Kai kuriems žmonėms padeda kofeinas, bet atsargiai – jis gali pabloginti nerimą ar miego problemas. Geriau nedidelė dozė ryte nei didelės dozės per visą dieną.

Miegas, nerimas ir emocinis aspektas

Miego problemos labai dažnos su ilgalaikiu COVID. Arba negalite užmigti, arba prastai miegote, arba budite naktį. O be normalaus miego visi kiti simptomai dar blogėja.

Miego higiena – taip, tai skamba kaip kažkas, ką sako visiems, bet tikrai svarbu:
– Eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu
– Tamsus, vėsus, tylus miegamasis
– Jokių ekranų bent valandą prieš miegą (taip, žinau, sunku)
– Vengti kofeino po pietų
– Lengvas vakarinis ritualas – šilta vonia, knyga, raminantis arbata

Jei tai nepadeda, verta pasikalbėti su gydytoju apie melatoniną ar kitus miego pagalbininkus. Bet ne alkoholį – jis gal padeda užmigti, bet gadina miego kokybę.

Emocinis aspektas – tai ne smulkmena. Gyventi su lėtine liga, ypač tokia, kuri dar ne iki galo suprantama, yra sunku. Jaučiatės izoliuotas, nes kiti nesupranta. Gal net gydytojai nesupranta. Gal jaučiatės kaltas, kad „nepakankamai stengiates” ar „per daug skundžiatės”.

Psichologinė pagalba tikrai gali būti naudinga. Ne todėl, kad „visa galvoje”, o todėl, kad reikia įrankių susidoroti su šia situacija. Kognityvinio elgesio terapija (CBT) gali padėti valdyti nerimą ir depresiją. Palaikymo grupės – gyvos ar internetinės – padeda jaustis mažiau vienam.

Kada tikrai reikia bėgti pas gydytoją

Dauguma ilgalaikio COVID simptomų, nors ir nemaloniųs, nėra pavojingi gyvybei. Bet yra situacijų, kai reikia skubios medicininės pagalbos:

– Stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas
– Sunkus dusulys, negalite ištarti sakinio nepertraukdami kvėpuoti
– Sumišimas, sunkumai kalbėti ar suprasti kalbą
– Staigus silpnumas ar nejautra vienoje kūno pusėje
– Labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas, kuris netrimpa
– Aukšta karščiavimas, kuris grįžta po to, kai jau buvote pasveikę

Taip pat verta reguliariai tikrintis pas gydytoją, net jei simptomai stabilūs. Kartais gali vystytis komplikacijos, kurias geriau pagauti anksti.

Gyvenimas su ilgalaikiu COVID – ne pabaiga, o prisitaikymas

Žinau, kad skaitydami šį straipsnį kai kurie iš jūsų gal jaučiatės prislėgti. Gal tikėjotės greito sprendimo, stebuklingo vaisto. Atsiprašau, kad tokio neturiu.

Bet štai ką turiu – viltį ir praktinius įrankius. Daugelis žmonių pamažu gerėja. Ne per naktį, ne tiesiai į viršų, bet gerėja. Yra geros ir blogos dienos, bet laikui bėgant gerų dienų daugėja.

Rasa, apie kurią minėjau straipsnio pradžioje? Ji dabar, po pusantrų metų, jaučiasi maždaug 80 procentų savo normalios būklės. Dirba, nors ir ne pilnu krūviu. Gali vaikščioti, nors ir ne taip toli kaip anksčiau. Svarbiausiai – ji išmoko gyventi su šia nauja realybe, neprarasdama savęs.

Prisitaikymas nereiškia pasiduoti. Tai reiškia būti protingam, klausyti savo kūno, naudoti tuos įrankius, kurie padeda. Tai reiškia leisti sau turėti blogas dienas, nepersimušant per jėgą gerąsias. Tai reiškia prašyti pagalbos, kai jos reikia.

Ir dar vienas dalykas – būkite kantrus sau. Jūsų kūnas kovoja su kažkuo, ko mes dar ne iki galo suprantame. Tai ne jūsų kaltė. Tai ne silpnumas. Tai tiesiog sudėtinga medicininė būklė, kuri reikalauja laiko ir kantrybės.

Laikykitės ten. Klausykite savo kūno. Naudokite tai, kas padeda. Ir žinokite, kad nėra vieni – milijonai žmonių visame pasaulyje dabar eina tuo pačiu keliu. Kartu esame stipresni, net jei fiziškai jaučiamės silpni.