Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia pavojinga

Paskutiniais metais pastebėjome keistą reiškinį – kuo daugiau informacijos turime, tuo labiau pasimetame. Ypač tai aktualu kalbant apie sveikatą. Vieną dieną skaitome, kad kava sukelia vėžį, kitą – kad ji pratęsia gyvenimą. Šiandien kažkas rekomenduoja stebuklingą dietą, rytoj paaiškėja, kad ji gali pakenkti inkstams.

Problema ta, kad dezinformacija sveikatos klausimais nėra vien teorinis dalykas. Ji gali turėti realių, kartais tragiškų pasekmių. Žmonės atsisako vakcinų, vartoja pavojingus papildus, vengia įprastinio gydymo, tikėdamiesi alternatyviais metodais. O visa tai dažnai prasideda nuo vieno klaidinančio straipsnio socialiniuose tinkluose ar abejotinos reputacijos svetainėje.

Sveikatos dezinformacija plinta taip sparčiai dėl kelių priežasčių. Pirma, mes visi bijome ligų ir mirties, todėl lengvai patikime pažadais apie stebuklus. Antra, medicinos mokslas sudėtingas, o daugelis neturime pakankamai žinių jam kritiškai įvertinti. Trečia, algoritmai socialiniuose tinkluose skatina sensacingų, emocinių pranešimų sklaidą – o būtent tokie dažniausiai ir būna klaidinantys.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikėtų pastebėti iš karto

Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į antraštes. Jei matote tokius žodžius kaip „stebuklas”, „slėpė nuo jūsų”, „gydytojai nepasakys”, „100% veiksminga”, „išgydė per savaitę” – stabtelėkite. Rimta medicinos informacija niekada nežada stebuklų ir nenaudoja tokių kategoriškai skambančių teiginių.

Kitas svarbus dalykas – šaltiniai. Ar straipsnyje nurodoma, iš kur paimta informacija? Ar cituojami konkretūs tyrimai? Ar pateikiami autorių vardai ir jų kvalifikacija? Jei straipsnyje rašoma „mokslininkai nustatė” be jokių konkrečių nuorodų, tai jau kelia abejonių. Tikri medicinos specialistai visada nurodo savo šaltinius, nes moksle tai yra pagrindinė taisyklė.

Taip pat įtartini yra asmeniniai liudijimai kaip vienintelis įrodymas. „Mano kaimynė išgydė artritą vien citrinų sultimis” – tokios istorijos gali skambėti įtikinamai, bet jos nėra moksliniai įrodymai. Žmonės gali jaustis geriau dėl daugybės priežasčių: placebo efekto, natūralaus ligos eigos pokyčio, kitų tuo pat metu vartotų vaistų ar gydymo metodų. Vienas atvejis niekada neįrodo, kad metodas veikia.

Dažnai dezinformaciją skleidžiančiuose straipsniuose pastebėsite ir kitas tipiškas savybes. Jie dažnai kritikuoja „tradicinę mediciną” ar „farmacines kompanijas”, kuria sąmokslo teorijas. Siūlo pirkti konkrečius produktus ar paslaugas. Naudoja sudėtingą, bet tuščią medicininę terminologiją, kuri skamba moksliška, bet iš tiesų nieko nereiškia.

Kaip patikrinti informaciją prieš ja patikint

Gerai, tarkime, radote straipsnį apie naują gydymo metodą ar sveikatai svarbią informaciją. Kaip patikrinti, ar ji patikima? Pirmas žingsnis – ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbus medicinos atradimas, apie jį rašys ne viena svetainė. Patikrinkite, ar apie tai praneša žinomi naujienų portalai, medicinos institucijos, sveikatos priežiūros organizacijos.

Naudokitės patikimais šaltiniais. Lietuvoje tai galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, universitetinių ligoninių puslapiai. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos vaistų agentūra. Šie šaltiniai gali būti ne tokie įdomūs kaip sensacingi straipsniai, bet jie patikimi.

Jei straipsnyje minimas konkretus tyrimas, pamėginkite jį rasti. Daugelis mokslinių straipsnių santraukų yra prieinamos nemokamai per tokias duomenų bazes kaip PubMed. Net jei nesuprasite viso tyrimo, galėsite pamatyti, ar jis tikrai egzistuoja, kada buvo atliktas, kiek žmonių jame dalyvavo. Dažnai paaiškėja, kad dezinformaciją skleidžiantys šaltiniai iškraipo tyrimo rezultatus arba remiasi labai senais ar mažais tyrimais.

Atkreipkite dėmesį į datą. Medicina nuolat tobulėja, ir tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimt metų, šiandien gali būti pasenę. Ypač tai aktualu kalbant apie gydymo metodus ar vaistus. Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp koreliацijos ir priežastingumo. Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą.

Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti

Socialiniai tinklai tapo pagrindine dezinformacijos sklaidos vieta. Čia informacija plinta žaibiškai, o žmonės dažnai dalijasi straipsniais net jų neskaitę – užtenka provokuojančios antraštės. Be to, mes labiau linkę patikėti informacija, kurią pasidalino mūsų draugai ar šeimos nariai, net jei ji nepatikima.

Viena didžiausių problemų – tai vadinamieji „echo chambers” arba aido kameros. Algoritmai rodo mums turinį, panašų į tai, ką jau skaitėme ar su kuo sąveikavome. Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie alternatyvų gydymą, pradėsite matyti vis daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja informacijos burbulas, kuriame viena pažiūra atrodo kaip vienintelė tiesa.

Būkite atsargūs su vaizdo įrašais. Jie atrodo įtikinami, nes matome tikrą žmogų, kalbantį apie savo patirtį ar dalijantįsi „žiniomis”. Tačiau vaizdo įrašai gali būti dar klaidingesni nei tekstas. Juose lengviau manipuliuoti emocijomis, sunkiau patikrinti faktus, o žiūrovai dažnai neturi laiko sustoti ir pamąstyti.

Nepasitikėkite tik todėl, kad kažkas turi daug sekėjų ar atrodo profesionaliai. „Influenceriai” dažnai reklamuoja sveikatos produktus ar metodus už pinigus, net jei neturi jokios medicininės kvalifikacijos. Jų tikslas – parduoti, o ne švietimas ar tikros informacijos sklaida.

Kodėl net išsilavinę žmonės puola į dezinformacijos spąstus

Galvojate, kad tik neišsilavinę ar naivūs žmonės tiki dezinformacija? Deja, tyrimai rodo, kad visi esame pažeidžiami. Net aukštą išsilavinimą turintys žmonės gali patikėti klaidinga informacija, ypač kai ji atitinka jų įsitikinimus ar baimes.

Viena priežasčių – tai vadinamasis patvirtinimo šališkumas. Mes linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei jau abejojame vakcinomis, labiau tikėsime straipsniais, kurie kritikuoja vakcinaciją. Jei tikime, kad natūralūs produktai visada geresni už sintetinius, lengvai patikėsime pažadais apie žolelių stebuklus.

Kitas veiksnys – asmeninė patirtis ar emocijos. Kai sergate ar serga jūsų artimas žmogus, esate pažeidžiami. Norite tikėti, kad yra sprendimas, net jei jis atrodo per gražus, kad būtų tiesa. Baimė, neviltis, noras kontroliuoti situaciją – visa tai gali aptemdyti kritinį mąstymą.

Taip pat vaidina vaidmenį tai, kad medicina nėra juoda ar balta. Mokslininkai dažnai kalba apie tikimybes, riziką, galimus šalutinius poveikius. Jie sako „dažniausiai”, „paprastai”, „tyrimai rodo”. O dezinformaciją skleidžiantys šaltiniai siūlo paprastus atsakymus ir garantijas. Tai gundančiai paprasta ir raminančiai aiškų.

Konkretūs pavyzdžiai ir kaip juos atpažinti

Pažiūrėkime į kelis dažnus dezinformacijos tipus. Pirmas – „detoksikacija”. Dažnai girdime apie specialias dietas, sultis ar produktus, kurie „išvalo” organizmą nuo toksinų. Tiesa ta, kad jūsų kepenys ir inkstai jau puikiai atlieka šį darbą, jei jie sveiki. Medicininė detoksikacija yra reikalinga tik specifinėse situacijose, pavyzdžiui, apsinuodijus. Niekas sultis ar arbatos neišvalys jūsų organizmo geriau nei jūsų pačių organai.

Kitas pavyzdys – „supermaistas”. Žinoma, kai kurie produktai yra maistingesni už kitus, bet nėra vieno produkto, kuris išspręstų visas sveikatos problemas. Goji uogos, spirulina, chia sėklos – tai sveiki produktai, bet ne stebuklai. Subalansuota, įvairi mityba visada geresnė už bet kokį „supermaistą”.

Dažnai pasitaikanti dezinformacija – tai ir informacija apie vėžio gydymą. Deja, vėžys yra sudėtinga ligų grupė, ir nėra vieno paprasto sprendimo. Teiginiai, kad soda, vitaminas C, kanapių aliejus ar bet kas kita gali išgydyti vėžį, yra ne tik klaidingi, bet ir pavojingi. Jie gali paskatinti žmones atsisakyti veiksmingo gydymo.

Vakcinų tema taip pat pilna dezinformacijos. Nuo teiginių, kad vakcinos sukelia autizmą (tai buvo visiškai paneigta), iki teorijų apie mikroschemas ar genetinės medžiagos keitimą. Vakcinos yra vienas saugiausių ir efektyviausių medicinos pasiekimų istorijoje. Jos išgelbėjo milijonus gyvybių.

Ką daryti, kai artimas žmogus tiki dezinformacija

Tai viena sudėtingiausių situacijų. Jūsų mama dalijasi straipsniais apie pavojingas vakcinas. Jūsų draugas atsisako gydytis vėžį tradiciniais metodais ir renkasi „natūralų” gydymą. Kaip reaguoti?

Pirmiausia, nekaltinkite ir neišjuokite. Tai tik sustiprins gynybinę reakciją ir padarys žmogų dar labiau įsitikinusį savo teisumu. Vietoj to, bandykite suprasti, kodėl jie tuo tiki. Galbūt jie turi blogą patirtį su sveikatos priežiūros sistema? Galbūt bijo šalutinių poveikių? Galbūt tiesiog nori jaustis turintys kontrolę?

Užduokite klausimus vietoj to, kad tiesiog paneigsite. „Kur skaitei apie tai?”, „Ar yra tyrimų, kurie tai patvirtina?”, „Kaip manai, kodėl gydytojai to nerekomenduoja?”. Klausimai gali paskatinti žmogų pačiam kritiškai pamąstyti, o ne tiesiog ginti savo poziciją.

Pasidalinkite patikima informacija, bet neužverčiate ja. Vienas ar du kokybiški šaltiniai geriau nei dešimt straipsnių. Ir pripažinkite, kad medicina nėra tobula. Taip, kartais gydytojai klysta. Taip, vaistai gali turėti šalutinių poveikių. Bet tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visos šiuolaikinės medicinos.

Jei situacija rimta – pavyzdžiui, žmogus atsisako gyvybiškai svarbaus gydymo – galbūt verta pasikalbėti su jo gydytoju ar pasiūlyti kartu nueiti į konsultaciją. Kartais profesionalo žodžiai turi daugiau svorio.

Kaip ugdyti sveikatos raštingumą sau ir kitiems

Geriausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos – tai ugdyti sveikatos raštingumą. Tai nereiškia, kad turite tapti medicinos ekspertu, bet turėtumėte suprasti pagrindus.

Išmokite skaityti mokslinius straipsnius bent paviršutiniškai. Suprasite skirtumą tarp stebėjimo tyrimo ir randomizuoto kontroliuojamo tyrimo. Žinosite, kad tyrimas su 20 dalyvių yra mažiau patikimas nei su 2000. Suprasite, kad tyrimai su pelėmis nereiškia, kad tas pats veiks žmonėms.

Sekite patikimus sveikatos informacijos šaltinius. Užsiprenumeruokite kokybiškas medicinos naujienas, skaitykite mokslo populiarinimo straipsnius, žiūrėkite patikimų ekspertų vaizdo įrašus. Kuo daugiau kokybiškos informacijos vartojate, tuo lengviau atpažinsite dezinformaciją.

Kalbėkite su savo gydytoju. Jei radote informaciją, kuri jus sudomino ar sukėlė abejonių, paklauskit specialisto nuomonės. Geri gydytojai vertina pacientus, kurie domisi savo sveikata, ir mielai paaiškina, kodėl vienas ar kitas metodas yra ar nėra rekomenduojamas.

Mokykite savo vaikus kritinio mąstymo. Jau nuo mažens galite mokyti juos užduoti klausimus, tikrinti informaciją, neskubėti tikėti viskuo, ką mato internete. Tai įgūdžiai, kurie pravers ne tik sveikatos klausimais, bet ir visame gyvenime.

Kai informacijos jūra tampa saugesne vieta

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – informacijos gausos problemos. Taip, mes gyvename laikais, kai per kelias sekundes galime rasti tūkstančius straipsnių apie bet kokią ligą ar simptomą. Bet tai nereiškia, kad turime pasimesti šioje jūroje.

Dezinformacijos atpažinimas nėra kažkas neįmanomo sudėtingo. Tai įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti. Pradėkite nuo paprastų dalykų: visada tikrinkite šaltinį, ieškokite mokslinių įrodymų, būkite atsargūs su per gražiais pažadais. Klauskite savęs: ar tai skamba per paprasta? Ar čia nebanoma man kažko parduoti? Ar tai remiasi emocijomis ar faktais?

Atminkite, kad klaidos gali kainuoti brangiai – ne tik pinigais, bet ir sveikata, kartais net gyvybe. Bet kartu nesukurkite sau paranojos. Ne kiekvienas straipsnis yra dezinformacija, ne kiekvienas alternatyvus metodas yra apgaulė. Tiesiog būkite budrūs ir kritiškai mąstantys.

Ir galiausiai – dalinkitės šiomis žiniomis. Kai matote, kad kažkas dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija, švelniai atkreipkite dėmesį. Kai artimas žmogus klausia jūsų nuomonės apie kokį nors sveikatos klausimą, padėkite jam rasti patikimą informaciją. Kartu galime padaryti informacijos erdvę šiek tiek saugesnę ir patikimesnę visiems.

Sveikatos dezinformacija niekur nedings – ji egzistuos tol, kol bus žmonių, kurie nori lengvų atsakymų į sudėtingus klausimus, ir tų, kurie nori ant to užsidirbti. Bet kiekvienas iš mūsų gali tapti sąmoningesniu informacijos vartotoju, geriau apsaugoti save ir savo artimuosius. Ir tai jau yra didelis žingsnis teisinga kryptimi.