Kodėl sveikatos dezinformacija tapo epidemija

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus mano teta pasidalino Facebook’e įrašu apie stebuklingo gėrimo receptą, kuris esą išgydo viską – nuo peršalimo iki vėžio. Komentaruose žmonės dalijosi savo „sėkmės istorijomis”, o įrašas buvo pasidalintas tūkstančius kartų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo visiškas melas, skleidžiamas kažkieno, kuris pardavinėjo brangius maisto papildus.

Tai nėra vienintelis atvejis. Socialiniai tinklai tapo tikru dezinformacijos apie sveikatą šaltiniu. Pandemijos metu tai pasiekė absurdo ribą – žmonės gėrė baliklius, valgė žirgų vaistus nuo parazitų ir tikėjo, kad 5G bokštai skleidžia virusus. Skamba juokingai? Tik ne tiems, kurie dėl tokių patarimų pateko į ligonines.

Problema ta, kad mūsų smegenys yra sukurtos ieškoti greitų sprendimų ir tikėti tuo, kas atrodo įtikinančiai. O socialiniuose tinkluose bet kas gali atrodyti įtikinančiai – gražios nuotraukos, profesionalūs grafikai, „ekspertų” citatavimas. Net išsilavinę žmonės kartais pakliūva į šias pinkles, nes informacija pateikiama taip meistriškai.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti

Pirmiausia – emocijos. Jei įrašas bando jus išgąsdinti, supykdyti ar sužadinti paniką, sustokite. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad emociškai įkrauta informacija plinta greičiau nei bet kas kita. „Gydytojai slepia šią informaciją!”, „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte!”, „Šis paprastas triukas išgelbės jūsų gyvybę!” – tokie antraštės skirtos ne informuoti, o manipuliuoti.

Antra raudona vėliavėlė – universalūs sprendimai. Tikrasis medicinos pasaulis yra sudėtingas. Jei kas nors teigia, kad vienas produktas ar metodas išgydo dešimtis skirtingų ligų, tai beveik garantuotai melas. Žmogaus organizmas nėra taip paprastas, ir rimti specialistai niekada nežada stebuklų.

Atkreipkite dėmesį į kalbą. Pseudomoksliniai terminai, kurie skamba įspūdingai, bet iš tikrųjų nieko nereiškia – „kvantinė energija”, „detoksikacija ląstelių lygmenyje”, „natūralūs dažniai” – dažnai naudojami suteikti patikimumą nepatikimam turiniui. Tikri mokslininkai kalba paprasčiau arba, jei naudoja sudėtingus terminus, juos paaiškina.

Dar vienas požymis – asmeninės istorijos be įrodymų. „Mano pusseserės draugė išgydė artritą šiuo metodu!” Tokios istorijos gali būti jaudinančios, bet jos nėra įrodymas. Medicinos moksle reikia kontroliuojamų tyrimų, statistikos, ne atskirų anekdotų.

Šaltinių patikrumo ABC

Gerai, matote įtartiną informaciją. Kas toliau? Pirmiausia pažiūrėkite, kas tai skelbia. Ar tai oficiali sveikatos organizacija? Pripažintas medicinos specialistas? O gal tai profilis, sukurtas prieš mėnesį, kurio vienintelis tikslas – reklamuoti kažkokį produktą?

Patikimi šaltiniai turi istoriją. Pasitikrinkite, ar autorius turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Bet atsargiai – kai kurie žmonės prisideda titulus, kurių iš tikrųjų neturi, arba jų „daktaro” laipsnis yra iš neakredituotos internetinės „akademijos”. Google paieška paprastai greitai atskleidžia tiesą.

Oficialios sveikatos institucijos – Pasaulio sveikatos organizacija, nacionaliniai sveikatos centrai, pripažintos medicinos asociacijos – yra patikimiausi informacijos šaltiniai. Jų svetainės paprastai baigiasi .gov, .org ar panašiais domenais. Tai nereiškia, kad jie niekada neklysta, bet jų informacija yra pagrįsta moksliniais tyrimais ir reguliariai atnaujinama.

Moksliniai žurnalai ir tyrimų duomenų bazės kaip PubMed taip pat yra aukso standartai. Tačiau čia reikia atsargumo – net jei kas nors cituoja „tyrimą”, patikrinkite, ar jis tikrai egzistuoja, ar nebuvo vėliau paneigtas, ir ar jis buvo paskelbtas rimtame, recenzuojamame žurnale. Yra tūkstančiai pseudomokslinių žurnalų, kurie už pinigus paskelbs bet ką.

Kaip veikia dezinformacijos mašina

Supratimas, kodėl ir kaip kuriama dezinformacija, padeda ją atpažinti. Dažniausiai už to slypi pinigai. Kažkas parduoda produktą – maisto papildus, „stebuklingus” prietaisus, alternatyvios medicinos paslaugas. Jie kuria baimę ar netikrumą, o paskui siūlo sprendimą, kurį, atsitiktinai, galite įsigyti būtent iš jų.

Kartais tai ideologija. Žmonės, kurie iš principo nepasitiki medicina, vyriausybe ar „sistema”, skleidžia dezinformaciją tikėdami, kad daro gera. Jie nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, bet tai nedaro jų informacijos teisingesnės. Tokia dezinformacija ypač pavojinga, nes ji perduodama su įsitikinimu ir aistra.

Dar yra politiniai motyvai. Sveikatos temos gali būti naudojamos skaldyti visuomenę, kurti nepasitikėjimą institucijomis ar net destabilizuoti šalis. Tai skamba kaip sąmokslo teorija, bet yra dokumentuotų atvejų, kai užsienio valstybės tyčia skleidė klaidingą informaciją apie vakcinas ar pandemijas.

Algoritmai viską pablogina. Socialinių tinklų platformos rodo jums daugiau to, su kuo jūs sąveikaujate. Jei kartą paspaudėte ant įrašo apie alternatyvią mediciną, gausite jų daugiau. Taip susiformuoja „informacijos burbulai”, kur žmonės mato tik tai, kas patvirtina jų įsitikinimus, net jei tie įsitikinimai yra klaidingi.

Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui

Štai ką galite daryti jau šiandien. Pirma, sulėtinkite. Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, sustokite ir pagalvokite. Ar tikrai žinote, kad tai tiesa? Ar patikrinote? Jei ne – nesidalinkite. Taip paprasta.

Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Yra organizacijų, kurios profesionaliai tikrina virusines istorijas ir atskleidžia melus. Tiesiog įveskite Google paieškoje pagrindinius ieškomo teiginio žodžius kartu su žodžiu „fact check” ar „mitas”.

Kryžminis tikrinimas – tai aukso standartas. Jei radote įdomią informaciją, pabandykite rasti ją dar bent dviejuose ar trijuose nepriklausomuose šaltiniuose. Jei niekas kitas apie tai nerašo, tai greičiausiai todėl, kad tai netiesa.

Mokykite save atpažinti šališkumą – ir savo, ir kitų. Visi turime išankstinių nuostatų. Galbūt norite tikėti, kad natūralūs vaistai yra geresni, arba kad tradicinė medicina yra vienintelis kelias. Pripažinkite savo polinkius ir būkite atviri informacijai, kuri jiems prieštarauja.

Kai abejojate, pasikalbėkite su tikru gydytoju. Ne su „sveikatos konsultantu” iš Instagram, o su licencijuotu medicinos specialistu. Taip, tai gali reikalauti laiko ir pastangų, bet jūsų sveikata to verta.

Socialinių tinklų specifika ir spąstai

Facebook, Instagram, TikTok – kiekviena platforma turi savo ypatumus, kaip joje plinta dezinformacija. TikTok, pavyzdžiui, yra pilnas trumpų, įtraukiančių vaizdo įrašų, kur kas nors baltais drabužiais (kad atrodytų kaip gydytojas) per 30 sekundžių pasakoja apie „paslėptą tiesą”. Nėra laiko patikrinti, nėra konteksto – tik greita, emocinė žinutė.

Instagram veikia per įtaką ir estetiką. Gražūs žmonės gražiose vietose rekomenduoja produktus ar metodus. Jie atrodo sėkmingi ir sveiki, todėl norime jais tikėti. Bet dažnai jie nėra sveikatos specialistai – jie yra rinkodaros specialistai, gaunantys pinigus už kiekvieno produkto reklamavimą.

Facebook grupės gali tapti echo kameromis, kur žmonės su panašiais įsitikinimais sustiprina vienas kito nuomones, net jei jos klaidingos. „Mamos už natūralų gydymą”, „Vakcinų skeptikai”, „Alternatyvios medicinos entuziastai” – tokiose grupėse kritinis mąstymas dažnai pakeičiamas grupės mąstymu.

YouTube algoritmas mėgsta ekstremalius požiūrius, nes jie generuoja daugiau peržiūrų. Pradėjus žiūrėti vieną vaizdo įrašą apie, tarkime, vitaminų naudą, greitai galite atsidurti žiūrėdami kažką, kas teigia, kad visi vaistai yra nuodai ir gydytojai yra sąmokslo dalis.

Kai dezinformacija tampa pavojinga

Ne visa dezinformacija yra vienodai žalinga. Jei kas nors tiki, kad žalioji arbata padeda lieknėti, nors moksliniai įrodymai yra silpni – na, didžiausias pavojus yra nuvilimas ir keli išleisti eurai. Bet kai žmonės atsisako vakcinų, chemoterapijos ar būtino chirurginio gydymo dėl to, ką perskaitė internete – tai gali kainuoti gyvybių.

Yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės mirė dėl to, kad sekė internetiniais „ekspertais” vietoj tikrų gydytojų. Tėvai, kurie gydė savo vaikus homeopatija vietoj antibiotikų. Vėžio pacientai, kurie atsisakė įrodytų gydymo metodų dėl „natūralių” alternatyvų. Diabetikai, kurie nustojo vartoti insuliną, nes kažkas internete pasakė, kad tai nesveika.

Ypač pažeidžiami yra žmonės, kurie jau serga ir ieško vilties. Kai tradicinė medicina nesugeba padėti arba gydymas yra sunkus ir skausmingas, labai patrauklu tikėti, kad yra lengvesnis kelias. Dezinformacijos skleidėjai tai žino ir tyčia taiko tokius žmones.

Vaikai taip pat yra rizikos grupėje. Jie negali patys priimti sprendimų dėl savo sveikatos, todėl priklauso nuo tėvų. Kai tėvai tiki dezinformacija, kenčia vaikai. Tai ypač skaudu, nes vaikai neturi galimybės apsiginti.

Ką daryti, kai artimas žmogus tiki dezinformacija

Tai viena sudėtingiausių situacijų. Jūsų mama, draugas ar partneris pradeda dalintis akivaizdžiai klaidinga informacija. Kaip reaguoti nepasukant santykių?

Pirma, nesišaukite ir nepuolate. „Tu kvailas, jei tuo tiki!” – tikrai neveiks. Žmonės, kurie jaučiasi puolami, tik labiau įsitvirtina savo pozicijose. Vietoj to, užduokite klausimus. „Įdomu, iš kur tai sužinojai?” „Ar yra kokių tyrimų, kurie tai patvirtina?” Leiskite jiems patiems pradėti mąstyti kritiškai.

Pasidalinkite patikimais šaltiniais, bet neagresyviai. „Radau įdomų straipsnį apie tai, gal paskaitytum?” veikia geriau nei „Čia įrodymas, kad klysti!” Žmonės labiau linkę keisti nuomonę, kai jaučiasi, kad tai jų pačių sprendimas, o ne jiems primestas.

Kartais reikia pripažinti, kad negalite pakeisti kažkieno nuomonės. Jei esate padarę viską, ką galėjote, bet žmogus vis tiek nenori klausyti – galbūt laikas atsitraukti. Galite pasakyti: „Aš nesutinku, bet suprantu, kad tai tavo sprendimas. Tikiuosi, kad būsi saugus.”

Jei tai liečia vaiką ar kitą pažeidžiamą asmenį, situacija sudėtingesnė. Gali tekti įtraukti kitus šeimos narius, gydytojus ar net teisines institucijas. Tai nėra „įsikišimas” – tai rūpinimasis.

Navigavimas informacijos jūroje be kompaso

Grįžtant prie tos istorijos apie mano tetą – galiausiai jai pavyko paaiškinti, kad tas „stebuklingas gėrimas” buvo apgaulė. Bet tam prireikė laiko, kantrybės ir kelių pokalbių su jos gydytoju. Dabar ji yra atsargesnė, nors vis dar kartais siunčia man įtartinus straipsnius su klausimu „ar tai tiesa?”

Ir tai yra sveika. Abejoti, klausti, tikrinti – tai nėra nepasitikėjimo ženklas, o proto ženklas. Gyvename laikais, kai informacijos yra daugiau nei bet kada istorijoje, bet ne visa ji yra vienodai vertinga ar tiesa. Mokėjimas atskirti grūdus nuo pelų tapo būtina gyvenimo kompetencija.

Socialiniai tinklai niekur nedings. Dezinformacija taip pat. Bet kiekvienas iš mūsų gali tapti mažesniu jos dalimi. Kiekvieną kartą, kai sustojame prieš dalindamiesi kažkuo, patikrinę faktus prieš tikėdami, mokydami kitus kritinio mąstymo – darome internetą ir pasaulį šiek tiek sveikesnę vieta.

Jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl kažko, ką perskaitėte Facebook’e. Pasitikėkite mokslu, pasitikėkite specialistais, bet svarbiausia – pasitikėkite savo gebėjimu mąstyti kritiškai. Tai geriausias skiepas nuo dezinformacijos viruso.