Kodėl taip lengva patikėti nesąmonėmis apie sveikatą?

Prisipažinsiu atvirai – prieš keletą metų ir aš beveik patikėjau, kad citrinų vanduo su medum rytais gali išgydyti beveik viską. Mano draugė Facebook’e dalijosi tokiu įrašu, kuris atrodė labai įtikinamas, su gražiomis nuotraukomis ir net „moksliniais” paaiškinimais. Tik vėliau, kai pradėjau gilintis, supratau, kad tai buvo tiesiog dar vienas mitų grandinės narys.

Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Problema ta, kad ten informacija sklinda greitai, o jos tikrinimas – lėtai. Kai matome draugų ar šeimos narių pasidalintą straipsnį apie stebuklingo vaisto ar pavojingos vakcinos, mūsų smegenys linkusios tuo patikėti greičiau nei skeptiškai vertinti. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu – mes ieškome informacijos, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa.

Dar viena priežastis – baimė. Straipsniai apie sveikatą dažnai žaidžia su mūsų baime susirgti ar netekti artimųjų. Antraštė „Gydytojai slepia šią informaciją!” ar „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte…” sukelia emociją, o emocija užgožia racionalų mąstymą. Ir štai jau spaudžiame „pasidalinti” mygtuką.

Pirmasis žingsnis: sustok ir pakvėpuok

Kai pamatai informaciją apie sveikatą, kuri atrodo šokiruojanti ar pernelyg gera, kad būtų tiesa – sustok. Tiesiog sustok ir nedaryk nieko. Nespausk „pasidalinti”, nerašyk komentaro, net nesaugok įrašo vėlesniam skaitymui. Duok sau bent penkias minutes atvėsti.

Aš sau sukūriau tokią taisyklę: jei straipsnis ar įrašas sukelia stiprią emocinę reakciją (baimę, pyktį, susižavėjimą), automatiškai laikau jį įtartinu. Tai nereiškia, kad jis tikrai klaidingas, bet tai reiškia, kad turiu jį patikrinti dvigubai kruopščiau.

Užduok sau kelis paprastus klausimus:

• Ar ši informacija atrodo per daug gera, kad būtų tiesa?
• Ar ji sukelia stiprią emocinę reakciją?
• Ar ji prieštarauja tam, ką žinojau anksčiau?
• Ar ji ragina skubiai veikti ar dalintis?

Jei bent į vieną klausimą atsakei „taip”, tuomet tikrai verta skirti laiko patikrinimui.

Kas iš tikrųjų publikavo šią informaciją?

Vienas didžiausių mano nusivylimų buvo sužinoti, kad puslapiai su pavadinimais kaip „Sveikatos naujienos” ar „Medicinos faktai” dažnai neturi nieko bendra su tikra medicina. Kartais juos valdo žmonės be jokio medicinos išsilavinimo, o kartais – tiesiog robotai, kurie automatiškai generuoja turinį iš įvairių šaltinių.

Štai ką darau aš, kai noriu patikrinti šaltinį:

Paspaudžiu ant puslapio pavadinimo ir pažiūriu, kokią kitą informaciją jie skelbia. Jei matau mišrainę iš horoskopų, receptų ir „stebuklingų gydymo būdų”, tai jau raudonas signalas. Rimti sveikatos informacijos šaltiniai paprastai specializuojasi ir neplatina atsitiktinio turinio.

Ieškau „Apie mus” skyriaus. Patikimi šaltiniai visada nurodo, kas jie tokie, kas dirba redakcijoje, kokie jų tikslai. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota – įtartina.

Tikrinu domeną. Oficialios institucijos dažniausiai naudoja .gov, .edu ar organizacijos pavadinimą. Jei matau keistą domeną su daugybe brūkšnelių ar skaičių – skeptiškai nusiteikiu.

Vienas paprastas triukas: įvesk puslapio pavadinimą į Google kartu su žodžiais „patikimumas” ar „apžvalga”. Dažnai rasi kitų žmonių patirtį su tuo šaltiniu.

Autorių ir ekspertų paieška

Prieš metus skaičiau straipsnį apie vitaminus, kurį tariamai parašė „daktaras Jonas”. Kai pamėginau surasti daugiau informacijos apie šį daktarą, paaiškėjo, kad tokio žmogaus medicinos srityje tiesiog nėra. Buvo tai fiktyvus vardas, skirtas suteikti straipsniui patikimumo.

Kai straipsnyje cituojamas ekspertas ar gydytojas, padaryk šiuos dalykus:

Įvesk jo vardą į Google. Tikras specialistas turės profesinį profilį, publikacijų, galbūt dirbs kokioje nors įstaigoje. Jei nerandai nieko arba randai tik tuos pačius straipsnius – įtartina.

Patikrink jo kvalifikaciją. Kartais žmonės save vadina „daktarais”, bet jų daktarato laipsnis gali būti iš visai kitos srities. Aš mačiau „sveikatos ekspertų”, kurių daktarato laipsnis buvo iš verslo administravimo ar net literatūros.

Pažiūrėk, ar jis nėra susijęs su produktų pardavimu. Jei „ekspertas” atsitiktinai parduoda būtent tuos papildus ar produktus, apie kurių naudą rašo – tai ne ekspertas, o pardavėjas.

Dar vienas patarimas: tikri medicinos specialistai retai naudoja kategoriškas frazes kaip „visada”, „niekada”, „100% veiksminga”. Medicina yra sudėtinga, ir sąžiningi gydytojai tai pripažįsta.

Mokslinių tyrimų tikrinimas (ir kodėl tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo)

Kai straipsnyje rašoma „moksliniai tyrimai įrodė”, daugelis žmonių tiesiog tuo patiki. Bet aš išmokau būti skeptiškas. Kartais tie „tyrimai” yra atlikti su dešimčia pelių, o kartais jų iš viso nėra – tiesiog pridedamas frazė patikimumui.

Nereikia būti mokslininku, kad patikrintum tyrimus. Štai kaip tai darau aš:

Ieškau konkretaus tyrimo pavadinimo ar nuorodos. Jei straipsnyje tik rašoma „tyrimai rodo”, bet nepateikiama jokių konkrečių nuorodų – tai labai įtartina. Rimti straipsniai visada nurodo šaltinius.

Naudoju Google Scholar. Tai nemokama paieškos sistema mokslinėms publikacijoms. Įvedu tyrimo pavadinimą ar temą ir pažiūriu, ar tikrai toks tyrimas egzistuoja.

Skaitau tyrimo santrauką (abstract). Nereikia skaityti viso mokslinio straipsnio – santrauka paprastai parašyta suprantamiau ir duoda pagrindinę informaciją. Dažnai paaiškėja, kad tyrimas buvo daug mažesnis ar turėjo daugiau apribojimų nei teigiama straipsnyje.

Žiūriu, kada tyrimas atliktas. Medicina sparčiai keičiasi. Tyrimas iš 1990-ųjų gali būti visiškai pasenęs.

Dar vienas svarbus dalykas: vienas tyrimas niekada nieko neįrodo galutinai. Mokslas veikia per daugelio tyrimų konsensusą. Jei randamas vienas tyrimas, kuris prieštarauja šimtams kitų – greičiausiai problemos yra tame viename tyrime, o ne visuose kituose.

Vaizdinės medžiagos ir statistikos klastojimas

Nuotraukos ir grafikai socialiniuose tinkluose gali būti labai klaidinantys. Aš esu matęs „prieš ir po” nuotraukas, kur tas pats žmogus tiesiog kitaip apšviestas ar stovi kitoje pozoje. Esu matęs grafikus, kurie vizualiai atrodo įspūdingai, bet kai pažiūri į skaičius – skirtumas minimalus.

Atvirkštinė vaizdo paieška – tai mano geriausias draugas. Naudoju Google Images „Search by image” funkciją. Tiesiog įkeliu nuotrauką arba įkopijuoju jos nuorodą, ir Google parodo, kur dar internete ši nuotrauka naudojama. Dažnai paaiškėja, kad „tikros pacientės” nuotrauka yra iš stock nuotraukų banko arba pavogta iš kažkieno Instagram paskyros.

Su grafikais ir statistika būk dar atsargesnis:

• Patikrink, ar ašys prasideda nuo nulio – kartais grafikai specialiai iškreipiami, kad skirtumas atrodytų didesnis
• Žiūrėk į absoliučius skaičius, ne tik procentus – „200% padidėjimas” gali reikšti padidėjimą nuo 1 iki 3 atvejų
• Ieškau šaltinio – iš kur tie duomenys? Kas juos surinko?

Kartą mačiau grafiką, kuris rodė „dramatišką” ligos atvejų augimą. Kai pažiūrėjau atidžiau, paaiškėjo, kad Y ašis prasidėjo ne nuo nulio, o nuo 95, todėl nedidelis padidėjimas nuo 97 iki 100 atrodė kaip milžiniškas šuolis.

Kur ieškoti patikimos informacijos apie sveikatą

Gerai, tai dabar kai žinome, kaip atpažinti nesąmones, kyla klausimas – kur rasti tikrai patikimos informacijos? Aš per metus susikūriau savo patikimų šaltinių sąrašą, kuriuo naudojuosi reguliariai.

Lietuviški šaltiniai:

Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė (sam.lrv.lt) – čia rasite oficialias rekomendacijas ir pranešimus. Taip, kartais tekstas gali būti šiek tiek sausas, bet informacija patikima.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (nvsc.lrv.lt) – ypač naudinga informacija apie infekcines ligas, vakcinaciją, prevenciją.

Didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės – Santaros klinikos, Kauno klinikos dažnai skelbia patikimus straipsnius apie įvairias sveikatos temas.

Tarptautiniai šaltiniai:

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – who.int – tarptautinis standartas sveikatos informacijai.

Mayo Clinic – mayoclinic.org – viena patikimiausių medicinos informacijos svetainių pasaulyje. Informacija pateikiama suprantamai, be perdėto medicininės žargono.

WebMD – nors kartais kritikuojamas už perdėtą dramatizavimą, vis tiek pateikia gana patikimą bazinę informaciją.

PubMed – ncbi.nlm.nih.gov/pubmed – jei norite skaityti pačius mokslinius tyrimus.

Ką daryti, kai reikia greitai patikrinti faktą:

Naudoju fact-checking svetaines kaip Snopes.com ar FactCheck.org. Jos specializuojasi mėginimų patikrinti ir dažnai jau yra išanalizavusios populiarius sveikatos mitus.

Lietuvoje veikia Delfi Melo detektorius ir 15min Faktai.lt – nors jie daugiau orientuoti į politiką, kartais tikrina ir sveikatos dezinformaciją.

Dar vienas triukas: kai ieškau informacijos Google, pridėdu žodį „site:edu” ar „site:gov” prie paieškos. Tai apriboja rezultatus tik švietimo įstaigų ir vyriausybinių organizacijų svetainėmis.

Kaip kalbėti su artimaisiais, kurie tiki dezinformacija

Tai, ko gero, sunkiausia dalis. Vienas dalykas – pačiam atpažinti nesąmones, visai kitas – įtikinti mamą, kad tas „stebuklingas” vaistas iš Facebook’o yra apgaulė.

Išmokau (kartais skaudžiai), kad tiesioginis konfrontavimas neveikia. Jei pasakysi „tai nesąmonė” ar „kaip tu gali tuo tikėti”, žmogus tik labiau įsitvirtins savo pozicijoje. Tai vadinama atgaline reakcija – kai mūsų įsitikinimai užpuldinėjami, mes juos giname dar stipriau.

Kas man padeda:

Užduodu klausimus vietoj teiginių. Vietoj „tai nesąmonė” sakau „įdomu, o iš kur ši informacija? Gal galėtume kartu pasižiūrėti?” Žmonės patys pradeda abejoti, kai pradeda ieškoti įrodymų.

Dalinuosi savo abejonėmis, ne faktais. „Aš šiek tiek abejoju, nes…” skamba daug mažiau agresyviai nei „tu klysti, nes…”

Pripažįstu, kad ir aš kartais suklystu. Papasakoju apie atvejį, kai pats beveik patikėjau kažkuo, bet paskui išsiaiškino, kad tai buvo nesąmonė. Tai padaro pokalbį mažiau konfrontaciniu.

Siūlau kartu patikrinti. „Gal pabandytume surasti daugiau informacijos apie tai?” Kartu ieškant lengviau rasti patikimus šaltinius.

Nepamirštu, kad žmonės dažnai tiki dezinformacija ne dėl kvaitumo, o dėl baimės ar noro padėti. Mama, kuri dalinas straipsnį apie „stebuklingą gydymo būdą”, greičiausiai tiesiog nori padėti kitiems. Pripažink tą gerą ketinimą.

Kai dezinformacija tampa pavojinga ir ką tada daryti

Dauguma sveikatos dezinformacijos yra tiesiog erzinanti, bet nepavojinga. Bet kartais ji gali būti tikrai žalinga. Kai žmonės atsisako gydymo, skiepų, vartoja pavojingas medžiagas – tai jau rimta.

Aš turiu aiškią ribą: jei dezinformacija gali sukelti tiesioginę žalą sveikatai, reaguoju aktyviau. Štai ką darau:

Praneša platformai. Visi socialiniai tinklai turi galimybę pranešti apie klaidinantį turinį. Taip, tai neišsprendžia problemos iš karto, bet jei daug žmonių praneša – turinys gali būti pašalintas.

Komentuoju su patikimais šaltiniais. Kartais parašau komentarą su nuoroda į patikimą informaciją. Darau tai ne tikėdamasis įtikinti autorių, bet tam, kad kiti skaitytojai matytų alternatyvią nuomonę.

Kreipiuosi į specialistus. Jei tai liečia artimą žmogų ir situacija rimta, siūlau kartu nueiti pas gydytoją ir išklausyti profesionalios nuomonės.

Kai situacija tikrai pavojinga – pavyzdžiui, žmogus atsisako gyvybiškai svarbaus gydymo – galbūt verta pasikonsultuoti su psichologu ar socialiniais darbuotojais, kaip geriausiai padėti.

Svarbu suprasti, kad tu negali kontroliuoti kitų žmonių sprendimų. Gali pateikti informaciją, gali pasiūlyti pagalbą, bet galų gale kiekvienas priima savo sprendimus. Tai sunku priimti, ypač kai tai liečia artimuosius, bet tai realybė.

Kodėl verta skirti laiko faktų tikrinimui ir kaip tai padaryti įpročiu

Žinau, ką galvojate – „kas turi laiko visam tam?” Aš irgi taip galvojau. Bet palaipsniui supratau, kad faktų tikrinimas neužima tiek daug laiko, kiek atrodo. Dauguma patikrinimų užima 2-5 minutes. Tai mažiau nei vidutiniškai praleidžiame žiūrėdami vieną TikTok video.

Ir štai ką pastebėjau: kuo daugiau praktikuojuosi, tuo greičiau atpažįstu dezinformaciją. Dabar man užtenka vieno žvilgsnio į antraštę ar pirmąjį pastraipą, kad suprasčiau – „čia kažkas ne taip”. Tai kaip raumenų treniravimas – iš pradžių sunku, bet palaipsniui tampa natūralu.

Padariau sau tokį įprotį: jei ketinu pasidalinti kažkokia sveikatos informacija, privalau ją patikrinti. Jokių išimčių. Net jei tai atrodo akivaizdu tiesa, net jei tai pasidalino patikimas draugas. Nes dalindamasis galbūt klaidinga informacija, prisidedu prie dezinformacijos sklaidos.

Dar vienas dalykas, kurį supratau – nebijoti prisipažinti, kad nežinau. Socialiniuose tinkluose jaučiamas spaudimas turėti nuomonę apie viską. Bet kartais geriausias atsakymas yra „nežinau, reikia pasitikrinti”. Ir tai visiškai normalu.

Faktų tikrinimas – tai ne paranoja ar perdėtas atsargumas. Tai pagarba sau ir kitiems. Pagarba savo sveikatai, savo artimųjų sveikatai ir tiesai apskritai. Gyvename laikais, kai informacijos yra daugiau nei bet kada istorijoje, bet kartu ir dezinformacijos. Gebėjimas atskirti vieną nuo kito tampa būtina gyvenimo kompetencija, kaip skaitymas ar rašymas.

Taigi kitą kartą, kai pamatysite straipsnį apie stebuklingą gydymo būdą ar pavojingą vakciną – sustokite. Pakvėpuokite. Ir skirkite tas penkias minutes patikrinimui. Jūsų sveikata (ir jūsų draugų sveikata) to verta.