Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia įprasta

Socialiniai tinklai pakeitė būdą, kaip gauname informaciją apie sveikatą. Anksčiau žmonės kreipėsi į gydytojus ar ieškojo informacijos medicinos enciklopedijose. Dabar pakanka kelių paspaudimų telefone, ir tuoj pat atsiranda šimtai įvairių nuomonių, patarimų ir „stebuklingo gydymo” receptų.

Problema ta, kad socialiniuose tinkluose informacija sklinda greitai, bet jos tikrumas dažnai lieka abejotinas. Žmogus, neturintis jokio medicinos išsilavinimo, gali skambiai pasakoti apie „natūralų vėžio gydymą” ar „toksinų išvedimą iš organizmo”, ir jo įrašas gali sulaukti tūkstančių pasidalinimų. Tuo tarpu kvalifikuoto specialisto nuosaikus straipsnis dažnai lieka nepastebėtas, nes nėra toks sensacingas.

Algoritmai taip pat prisideda prie problemos. Jie rodo turinį, kuris kelia emocijas ir skatina įsitraukimą – o būtent tokia dažnai būna klaidinanti informacija. Jei kartą paspaudėte ant įrašo apie „paslaptingą metodą numesti 10 kg per savaitę”, algoritmas spręs, kad jus domina panašus turinys, ir rodys dar daugiau abejotinų patarimų.

Pagrindiniai dezinformacijos požymiai

Mokytis atpažinti klaidinančią informaciją nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kalbą. Jei įraše naudojami tokie žodžiai kaip „stebuklingas”, „revoliucinis”, „gydytojai slepia”, „farmacinės kompanijos nenori, kad žinotumėte” – tai beveik garantuotai dezinformacija. Tikri medicinos specialistai kalba santūriau ir pripažįsta savo žinių ribas.

Antra, stebėkite, ar pateikiami konkretūs šaltiniai. Frazės „mokslininkai įrodė” ar „tyrimai rodo” be jokių nuorodų į konkrečius tyrimus yra tuščios. Patikima informacija visada nurodo, iš kur ji paimta – kokio universiteto tyrimas, koks mokslo žurnalas, kokie mokslininkai.

Trečias požymis – kategoriškas tonas. Medicina retai būna juoda arba balta. Jei kas nors teigia, kad „šis produktas tikrai išgydys” ar „visi gydytojai klysta”, tai turėtų sukelti abejonių. Tikri specialistai kalba apie tikimybes, galimus šalutinius poveikius, individualius skirtumus.

Kaip tikrinti informacijos šaltinius

Kai susiduriate su sveikatos informacija socialiniuose tinkluose, pirmasis klausimas turėtų būti: kas tai rašo? Pažiūrėkite į profilio aprašymą. Ar žmogus turi kokių nors kvalifikacijų? Ar nurodytas jo išsilavinimas, darbo vieta?

Tačiau net ir tai gali būti klaidinanti. Kartais žmonės apsimeta specialistais arba išpučia savo kvalifikacijas. Pavyzdžiui, baigęs trumpus mitybos kursus internete gali vadinti save „mitybos ekspertu”, nors tai visiškai ne tas pats kaip licencijuotas dietologas ar gydytojas dietologas.

Patikrinkite, ar asmuo turi oficialų statusą. Lietuvoje gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų duomenys yra vieši – galite patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ar atitinkamų profesinių asociacijų svetainėse. Jei kas nors teigia esąs gydytojas, bet jo vardo nerasite jokiuose registruose, tai aiškus raudonas signalas.

Dar vienas svarbus aspektas – žiūrėkite, kokį turinį žmogus paprastai skelbia. Ar jis dalinasi įvairia, subalansuota informacija, ar tik reklamuoja konkrečius produktus? Ar jo patarimai atitinka bendrą medicinos konsensusą, ar jis nuolat prieštarauja visiems pripažintiems metodams? Jei profilis atrodo kaip nuolatinė reklama „stebuklingo” maisto papildo ar „unikalaus” gydymo metodo, greičiausiai čia ne apie švietimą, o apie pardavimus.

Mokslinio tyrimo ir pseudomokslo skirtumas

Dažnai dezinformaciją skleidžiantys žmonės remiasi „tyrimais”, bet šie tyrimai būna labai abejotini. Svarbu suprasti, kaip atrodo tikras mokslinis tyrimas.

Pirma, tikri tyrimai publikuojami recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Tai reiškia, kad prieš publikuojant, darbą įvertino kiti tos srities ekspertai. Ne visi žurnalai yra vienodai patikimi – yra žinomų, prestižinių žurnalų (pvz., „The Lancet”, „New England Journal of Medicine”, „JAMA”), ir yra abejotinų leidinių, kurie už pinigus publikuoja beveik viską.

Antra, vienas tyrimas niekada nieko neįrodo galutinai. Mokslas veikia per daugelį tyrimų, kurie arba patvirtina, arba paneigia vienas kitą. Jei kas nors remiasi vieninteliu tyrimu, ypač jei jis atliktas su labai mažu dalyvių skaičiumi, tai nėra patikimas pagrindas.

Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, kas tyrė. Ar tyrimas nepriklausomas, ar jį finansavo kompanija, kuri gamina produktą? Jei tyrimas apie tam tikro maisto papildo naudą finansuotas tos pačios kompanijos, kuri jį gamina, rezultatai gali būti šališki.

Dar vienas svarbus dalykas – tyrimų rūšys. Laboratoriniai tyrimai su pelėmis ar ląstelėmis yra tik pirmasis žingsnis. Tai, kad kažkas veikė pelių ląstelėse, visiškai nereiškia, kad veiks žmonėms. Patikimiausi yra randomizuoti kontroliuojami klinikiniai tyrimai su žmonėmis, ypač jei jų atlikta ne vienas.

Socialinių tinklų specifika ir algoritmai

Socialiniai tinklai nėra neutralūs informacijos perdavėjai. Jų algoritmai sukurti taip, kad žmonės praleistų kuo daugiau laiko platformoje, todėl pirmenybė teikiama turiniui, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, susižavėjimą.

Dezinformacija apie sveikatą dažnai būna emociškai įkrauta. Ji žada paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms, siūlo kaltus (farmacinės kompanijos, gydytojai, vyriausybė) ir kuria „mes prieš juos” jausmą. Viskas tai puikiai veikia socialinių tinklų logikoje.

Dar viena problema – echo kameros efektas. Jei pradėsite domėtis tam tikra tema, algoritmas rodys vis daugiau panašaus turinio. Jei kartą paspaudėte ant įrašo apie vakcinų žalą, greitai jūsų srautas bus pilnas panašių įrašų, ir gali pradėti atrodyti, kad „visi taip mano”. Tačiau tai tik algoritmo sukurta iliuzija.

Socialiniuose tinkluose taip pat veikia patvirtinimo šališkumas. Žmonės linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina jų jau turimas nuostatas. Jei kas nors jau abejoja tradicine medicina, jis lengviau patikės alternatyviais metodais, net jei jie neturi jokio pagrindo.

Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui

Kaip konkrečiai elgtis, kai socialiniuose tinkluose susiduriate su sveikatos informacija?

Visų pirma, sustokite prieš dalindamiesi. Net jei informacija atrodo įdomi ar naudinga, prieš persiųsdami draugams, skirkite minutę patikrinimui. Užduokite sau klausimą: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar galiu būti tikras, kad nedarau žalos?

Naudokitės patikimais šaltiniais kaip atrama. Lietuvoje tai galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, universitetinių ligoninių edukaciniai puslapiai. Tarptautiniu mastu patikimi šaltiniai – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Mayo Clinic, NHS (Jungtinės Karalystės sveikatos sistema).

Jei kyla abejonių dėl konkrečios informacijos, galite pasinaudoti faktų tikrinimo svetainėmis. Nors Lietuvoje jų nedaug, tarptautinės platformos kaip „Health Feedback” ar „Science Feedback” tikrina populiarius sveikatos mitus.

Mokykitės atpažinti bendrus dezinformacijos šablonus. Pavyzdžiui, „gydytojai nenori, kad žinotumėte” tipo teiginiai beveik visada yra melagingi. Medicina nėra sąmokslas – priešingai, gydytojai nori, kad žmonės būtų sveiki ir informuoti.

Būkite ypač atsargūs su informacija apie vaikų sveikatą, vakcinacijas, vėžio gydymą ar kitas rimtas būklės. Šiose srityse klaidinga informacija gali turėti rimtų pasekmių. Jei kyla klausimų, geriau pasikonsultuokite su tikru gydytoju nei pasikliaukite atsitiktiniais socialinių tinklų įrašais.

Kai sveikatos informacija tampa pavojinga

Ne visa klaidinga informacija yra vienodai žalinga. Viena yra tikėti, kad citrinos vanduo rytais „detoksikuoja” organizmą (nors tai ir netiesa), kita – atsisakyti įrodytų gydymo metodų dėl alternatyvių būdų.

Ypač pavojinga dezinformacija, kuri skatina atsisakyti medicininės pagalbos. Pavyzdžiui, teiginiai, kad vėžį galima išgydyti specialia dieta ar žolelėmis, gali paskatinti žmones atsisakyti chemoterapijos ar operacijos – o tai gali būti mirtina. Yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės mirė dėl to, kad patikėjo alternatyviais metodais ir atsisakė įprasto gydymo.

Kita pavojinga sritis – vaistų vartojimas. Patarimai nutraukti gydytojo paskirtus vaistus ar pakeisti juos „natūraliais” alternatyvais gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, žmogui su cukriniu diabetu nutraukus insuliną ir bandant „gydytis” žolelėmis, gali išsivystyti gyvybei pavojingos komplikacijos.

Vakcinų dezinformacija taip pat sukelia realią žalą. Kai žmonės atsisako skiepyti vaikus dėl nepagrįstų baimių, grįžta ligos, kurios buvo beveik išnykusios. Tymai jau seniai paneigė ryšį tarp vakcinų ir autizmo, bet šis mitas vis dar sklinda socialiniuose tinkluose.

Jei matote informaciją, kuri akivaizdžiai pavojinga, galite ją pranešti platformai. Dauguma socialinių tinklų turi mechanizmus pranešti apie klaidinančią sveikatos informaciją. Nors šie mechanizmai nevisada veikia idealiai, kartais tai padeda pašalinti ypač žalingą turinį.

Kaip kalbėti su artimaisiais apie dezinformaciją

Vienas sunkiausių dalykų – kai matote, kad jūsų artimas žmogus tiki ir platina klaidinančią sveikatos informaciją. Tiesioginis prieštaravimas dažnai neveikia – žmonės užsisklendžia ir dar labiau įsitvirtina savo nuomonėje.

Geriau veikia užduoti klausimus nei teigti, kad kitas klysta. Pavyzdžiui, užuot sakę „tai nesąmonė”, galite paklausti: „Įdomu, o iš kur ši informacija? Ar yra kokių nors tyrimų?” Tai skatina žmogų pačiam kritiškai pagalvoti.

Dalijimasis asmeninėmis istorijomis gali būti veiksmingesnė nei faktai. Jei žinote ką nors, kam padėjo tradicinis gydymas, arba kas nukentėjo dėl alternatyvių metodų, tai gali paveikti labiau nei abstraktūs tyrimų duomenys.

Svarbu išlaikyti santykius. Jei žmogus jaučia, kad jūs jį teisiate ar laikote kvailiu, jis tiesiog nustoja klausyti. Geriau pripažinti, kad sveikatos klausimai būna sudėtingi, ir visi kartais susiduriame su prieštaringa informacija.

Kartais reikia tiesiog pripažinti, kad negalite pakeisti kito žmogaus nuomonės. Galite pasiūlyti patikimus šaltinius, bet negalite priversti jų skaityti. Svarbiausia – pasirūpinti, kad patys ir jūsų šeima gautumėte patikimą informaciją ir priimtumėte pagrįstus sprendimus.

Kai informacijos per daug ir ji prieštaringa

Kartais problema ne ta, kad trūksta informacijos, o ta, kad jos per daug ir ji prieštaringa. Net patikimi šaltiniai gali skirtis, ypač kai kalbama apie naujas temas ar besivystančias situacijas, kaip buvo COVID-19 pandemijos metu.

Svarbu suprasti, kad mokslas nėra statiškas. Tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimt metų, gali būti patikslinta ar net paneigta naujų tyrimų. Tai nereiškia, kad mokslininkai „nežino, ką daro” – tai reiškia, kad mokslas tobulėja ir prisitaiko prie naujų žinių.

Kai informacija prieštaringa, ieškokite konsensuso. Jei 95% specialistų sutinka dėl kažko, o 5% prieštarauja, greičiausiai tie 95% teisūs. Visada bus keletas žmonių, net su moksliniais laipsniais, kurie turės netradicines nuomones, bet tai nereiškia, kad jie teisūs.

Kai kyla abejonių, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jis gali padėti interpretuoti informaciją atsižvelgiant į jūsų individualią situaciją, sveikatos istoriją, kitus vartojamus vaistus. Tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam.

Ką daryti toliau: navigacija informacijos jūroje

Gyvename laikais, kai informacijos prieinamu labai daug, bet jos kokybė labai įvairi. Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių informacijos šaltinių, tačiau jie nėra sukurti skleidimui tiksliausios informacijos – jie sukurti maksimaliam įsitraukimui.

Geriausia strategija – išsiugdyti sveiko skepticizmo įprotį. Tai nereiškia, kad reikia abejoti viskuo, bet reikia sustoti ir pagalvoti prieš priimant informaciją kaip tiesą. Ypač kai kalbama apie sveikatą, kur klaidingos informacijos pasekmės gali būti rimtos.

Sukurkite sau patikimų šaltinių sąrašą ir pirmiausia kreipkitės į juos. Tai gali būti keletas medicinos svetainių, patikimų gydytojų ar sveikatos organizacijų socialinių tinklų paskyros, mokslo komunikatoriai, kurie moka sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai.

Atminkite, kad jūs neturite būti ekspertas visose srityse. Niekas nesitiki, kad suprasite visas medicinos subtilybes. Bet galite išmokti atpažinti pagrindinius dezinformacijos požymius ir žinoti, kur ieškoti patikimos informacijos, kai jos reikia.

Galiausiai, būkite atsakingi informacijos vartotojai ir platintojai. Prieš dalindamiesi kažkuo, pagalvokite, ar tai gali padaryti žalos. Jei nežinote, ar informacija tiksli, geriau nedalinkitės. Kartais tylėjimas yra geresnis pasirinkimas nei klaidinančios informacijos sklaida, net jei ji netyčinė.