Kodėl taip lengva patikėti netikrais sveikatos mitais

Internete sklando neįtikėtinas kiekis informacijos apie sveikatą – nuo stebuklingų vaistų nuo vėžio iki pavojingų vakcinų teorijų. Problema ta, kad mūsų smegenys tiesiog nėra evoliucionavusios tokiam informacijos srautui apdoroti. Kai skaitome apie kažkokį naują „revoliucinį” gydymo būdą ar baisų pavojų, kurį slepia tradicinė medicina, mūsų emocinis atsakas dažnai būna stipresnis už racionalų mąstymą.

Žmonės linkę tikėti tuo, kas patvirtina jų jau turimas nuostatas – psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu. Jei jau abejojate vakcinomis, greičiausiai ieškodami informacijos internete rasite būtent tuos šaltinius, kurie jūsų nuomonę patvirtins. O algoritmai, kurie valdo socialinių tinklų turinį, tai dar labiau sustiprina – jie rodo jums daugiau panašaus turinio, nes žino, kad jį spausite.

Dar viena problema – asmeninės istorijos visada atrodo įtikinamesnės už sausus mokslinius faktus. Kai kažkas rašo „mano pusseserė gėrė citrinos sulčių su soda ir išgijo artritą”, tai atrodo daug tikroviškiau nei straipsnis apie didelio masto klinikinį tyrimą. Bet viena istorija – tai tik viena istorija, ne įrodymas.

Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti abejotiną informaciją

Yra keletas aiškių ženklų, kad straipsnis ar įrašas apie sveikatą gali būti nepatikimas. Pirmas ir ryškiausias – stebuklingų rezultatų pažadai. Jei kažkas teigia, kad turi universalų sprendimą daugeliui ligų, arba kad jų produktas/metodas veikia 100% atvejų – tai beveik garantuotai melas. Medicina yra sudėtinga, žmonių organizmų įvairovė milžiniška, ir net geriausi gydymo būdai neveiksmingi visiems.

Antra raudona vėliavėlė – sąmokslo teorijos apie medicinos bendruomenę. „Daktarai slepia šią informaciją”, „farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte” ir panašūs teiginiai. Taip, farmacijos pramonė tikrai ne šventoji, ir pelnas jai svarbus, bet idėja, kad tūkstančiai gydytojų ir mokslininkų visame pasaulyje sąmoningai slepia stebuklingo gydymo būdus, yra absurdiška. Mokslininkų karjera priklauso nuo atradimų – jei kas nors turėtų tikrą proveržį, jie norėtų jį paskelbti.

Trečias ženklas – kažko pardavinėjimas. Jei straipsnis ar vaizdo įrašas, kuris pasakoja apie sveikatos problemą, baigiasi nuoroda į produktą, kurį galite įsigyti, būkite labai atsargūs. Tai nereiškia, kad viskas, kas parduodama, yra bloga, bet tai reiškia, kad autorius turi finansinį interesą jus įtikinti.

Dar vienas požymis – neaiškūs ar neegzistuojantys šaltiniai. „Tyrimai rodo”, „mokslininkai įrodė”, „ekspertai sako” – be konkrečių nuorodų į tuos tyrimus ar ekspertus. Arba nuorodos į straipsnius, kurie neturi nieko bendra su teiginiais, tikintis, kad niekas nepatikrins.

Kas yra patikimi šaltiniai ir kodėl

Geriausias būdas rasti patikimą informaciją apie sveikatą – kreiptis į institucijas ir organizacijas, kurios neturi finansinio intereso jus klaidinti. Valstybinės sveikatos priežiūros institucijos – Lietuvoje tai Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, užsienyje – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – yra puikūs informacijos šaltiniai. Jie remiasi moksliniais įrodymais ir neturi pelno motyvo.

Medicininiai žurnalai ir duomenų bazės kaip PubMed, Cochrane Library ar Google Scholar leidžia pasiekti pirminius mokslinius tyrimus. Čia reikia šiek tiek įgūdžių – mokslinis tekstas nėra lengvas skaityti, bet bent jau galite pamatyti, ar tas tyrimas, apie kurį skaitėte kokiame nors tinklaraštyje, iš tikrųjų egzistuoja ir ar jame pasakyta tai, kas teigiama.

Universitetų ir ligoninių tinklalapiai taip pat paprastai patikimi. Pavyzdžiui, Mayo Clinic, Cleveland Clinic ar Harvardo medicinos mokyklos svetainės teikia kokybišką, mokslu pagrįstą informaciją. Lietuvoje galite pasitikėti didžiųjų universitetinių ligoninių skelbiama informacija.

Bet svarbu suprasti – net geri šaltiniai kartais klysta ar pateikia pasenusią informaciją. Mokslas nuolat keičiasi. Todėl geriausia ieškoti kelių nepriklausomų šaltinių, kurie patvirtina tą pačią informaciją. Jei PSO, CDC ir kelios didžiosios medicinos institucijos sako tą patį – greičiausiai tai teisinga informacija.

Kaip skaityti mokslinius tyrimus (net jei nesate mokslininkas)

Nebūtina turėti medicinos laipsnį, kad suprastumėte pagrindinius dalykus apie mokslinius tyrimus. Pirmiausia, žinokite, kad ne visi tyrimai vienodai vertingi. Hierarchija atrodo maždaug taip (nuo patikimiausių iki mažiausiai patikimų):

Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės – tai tyrimai, kurie analizuoja daugybę kitų tyrimų ir bando padaryti bendrą išvadą. Jei gerai atlikti, tai patikimiausi įrodymai.

Randomizuoti kontroliuojami tyrimai – dalyviai atsitiktinai paskirstomi į grupes, viena gauna gydymą, kita – ne (arba placebo). Tai aukso standartas norint įrodyti, kad kažkas veikia.

Kohortos tyrimai – stebi žmonių grupes ilgą laiką ir žiūri, kas atsitinka. Gali parodyti ryšius, bet ne priežastis-pasekmę.

Atvejų-kontrolės tyrimai – lygina žmones su tam tikra būkle su žmonėmis be jos. Naudingi retoms ligoms, bet mažiau patikimi.

Atvejų aprašymai ir ekspertų nuomonės – įdomūs, bet mažiausiai patikimi kaip įrodymai.

Kai skaitote apie tyrimą, atkreipkite dėmesį į imties dydį. Tyrimas su 10 žmonių yra daug mažiau patikimas nei su 10,000. Taip pat svarbu, ar tyrimas atliktas su žmonėmis, ar su gyvūnais – tai, kas veikia pelėms, nebūtinai veiks žmonėms.

Dar vienas dalykas – kas finansavo tyrimą. Jei vaistų kompanija finansavo tyrimą apie savo vaistą, rezultatai gali būti šališki. Tai nereiškia, kad tyrimas automatiškai blogas, bet reikia papildomos atsargos. Ieškokite nepriklausomų tyrimų, kurie patvirtina rezultatus.

Socialiniai tinklai: dezinformacijos epicentras

Facebook, Instagram, TikTok ir kiti socialiniai tinklai tapo pagrindine dezinformacijos apie sveikatą sklaidos vieta. Čia veikia kelios problemos vienu metu. Pirma, bet kas gali paskelbti bet ką ir atrodyti kaip ekspertas. Žmogus be jokio medicinos išsilavinimo gali vadintis „sveikatos treneriu” ar „natūralios medicinos specialistu” ir dalintis pavojingais patarimais.

Antra, socialinių tinklų algoritmai skatina emocinį, šokiruojantį turinį, nes jis generuoja daugiau įsitraukimo. Ramus, subalansuotas straipsnis apie vakcinų saugumą negaus tiek dėmesio kaip šokiruojantis vaizdo įrašas apie tariamus vakcinų pavojus. Platforma to nenori – ji nori, kad žmonės praleistų kuo daugiau laiko jos programėlėje.

Trečia, socialiniuose tinkluose veikia aido kamerų efektas. Jūs matote turinį, panašų į tai, su kuo jau sąveikavote. Jei pradėjote žiūrėti vaizdo įrašus apie alternatyvią mediciną, algoritmas pateiks jums vis daugiau panašaus turinio, kol jūsų realybės suvokimas bus visiškai iškraipytas.

Kaip apsisaugoti? Pirma, būkite skeptiški dėl bet kokios sveikatos informacijos, kurią matote socialiniuose tinkluose. Net jei ją dalinasi jūsų draugas ar šeimos narys – jie gali būti suklaidinti. Antra, patikrinkite informaciją kituose šaltiniuose prieš ją tikėdami ar dalindamiesi. Trečia, sekite patikimus šaltinius – oficialias sveikatos organizacijas, pripažintus medicinos ekspertus su tikrais kvalifikacijos įrodymais.

Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai

Yra keletas praktinių būdų, kaip greitai patikrinti, ar informacija, kurią radote, yra patikima. Atvirkštinė paveikslėlių paieška – jei straipsnyje ar įraše matote šokiruojantį vaizdą, įkelkite jį į Google Images ir pažiūrėkite, ar tas pats vaizdas nenaudojamas skirtinguose kontekstuose. Dažnai tie patys vaizdai naudojami įvairioms dezinformacijos kampanijoms.

Patikrinkite datą – sena informacija gali būti nebeaktuali. Medicinos mokslas greitai keičiasi, ir tai, kas buvo laikoma teisinga prieš 10 metų, gali būti paneigta naujais tyrimais.

Faktų tikrinimo svetainės – Snopes, FactCheck.org, Full Fact ir kiti faktų tikrintojai dažnai analizuoja populiarius sveikatos mitus. Lietuvoje veikia Delfi Melo detektorius ir 15min Faktai. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina, greičiausiai kažkas jau tai patikrinęs.

WHOIS paieška – jei svetainė atrodo abejotina, galite patikrinti, kas ją valdo, naudodami WHOIS duomenų bazes. Jei domeno savininkas slepiasi arba svetainė užregistruota prieš kelias savaites, tai įtartina.

Dar vienas paprastas triukas – pažiūrėkite į URL. Dezinformacijos svetainės dažnai bando atrodyti kaip teisėtos naujienų organizacijos, bet jų adresai šiek tiek skiriasi. Pvz., „abcnews.com.co” nėra tikrasis ABC News.

Kai reikia pasitarti su gydytoju, o ne Google

Internetas yra puikus informacijos šaltinis, bet jis negali pakeisti tikro gydytojo. Yra situacijų, kai ieškoti atsakymų internete ne tik nenaudinga, bet ir pavojinga. Jei turite simptomus, kurie jus neramina, nesigilinkite į internetines diagnozes – jos beveik visada baigsis išvada, kad turite vėžį ar kitą baisią ligą. Tai vadinamas „cyberchondria” – sveikatos nerimas, kurį sukelia per daug medicininės informacijos internete.

Niekada nenutraukite gydymo, kurį paskyrė gydytojas, remdamiesi tuo, ką skaitėte internete. Jei abejojate dėl gydymo, pasikalbėkite su gydytoju apie savo rūpesčius. Geras gydytojas paaiškis, kodėl jis rekomendavo būtent tokį gydymą ir atsakys į jūsų klausimus.

Jei norite išbandyti alternatyvią ar papildomą mediciną, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Kai kurios žolelės ir papildai gali sąveikauti su vaistais ar būti pavojingi tam tikroms būklėms. Tai, kad kažkas „natūralu”, nereiškia, kad tai saugu.

Svarbu suprasti, kad gydytojai nėra priešai. Jie nori jums padėti. Taip, medicinos sistema turi problemų, ir ne visi gydytojai vienodai geri, bet didžioji dauguma tikrai nenori jums pakenkti ar jus apgauti. Jei jaučiate, kad jūsų gydytojas jūsų neklauso ar nesate patenkinti priežiūra, turite teisę ieškoti kito gydytojo. Bet nepakeiskite profesionalios medicinos pagalbos interneto patarimais.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir platintoju

Mes visi turime atsakomybę už tai, kokią informaciją dalijamės. Kiekvieną kartą, kai pasidalijate straipsniu ar įrašu apie sveikatą, jūs potencialiai veikiate kitų žmonių sprendimus. Todėl prieš paspausdami „share” mygtuką, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai žinote, kad ši informacija teisinga? Ar patikrinote šaltinius? Ar galite būti tikri, kad nedarote žalos?

Ypač atsargūs būkite su informacija apie vaikų sveikatą, vakcinaciją, vėžio gydymą ir kitas rimtas temas. Neteisingi patarimai šiose srityse gali turėti rimtų pasekmių. Jei nesate tikri – geriau nedalinkitės.

Kai matote, kad jūsų draugas ar šeimos narys dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija, švelniai, bet tvirtai pabandykite juos pataisyti. Nepuolę ir neįžeidinėję – tai tik privers juos užsidarti. Vietoj to, pasidalinkite patikimais šaltiniais ir paaiškinkite, kodėl informacija, kuria jie dalijosi, yra klaidinga. Kartais žmonės tiesiog nežino geriau.

Mokykite vaikus ir paauglius kritiškai vertinti informaciją. Jaunoji karta gauna dar daugiau informacijos iš socialinių tinklų nei mes, ir jiems ypač svarbu išmokti atskirti tiesą nuo melo. Kalbėkitės su jais apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją, kaip tikrinti šaltinius, kaip būti atsakingais skaitmeninio turinio vartotojais.

Navigavimas informacijos jūroje be kompaso

Gyvename keistais laikais – turime prieigą prie didžiausio žinių kiekio žmonijos istorijoje, bet kartu paskęstame dezinformacijos potvynyje. Sveikatos informacija ypač jautri sritis, nes čia klaidos gali kainuoti gyvybes. Žmonės, kurie atsisako vakcinų dėl internetinių mitų, pacientai, kurie pasirenka „natūralius” vėžio gydymo būdus vietoj įrodytų metodų, tėvai, kurie duoda vaikams pavojingus „alternatyvius” vaistus – visa tai realios pasekmės, kurias sukelia dezinformacija.

Bet yra ir gera žinia – jūs galite išmokti apsisaugoti. Tai nėra sudėtinga raketų mokslas. Reikia tik šiek tiek skepticizmo, noro patikrinti informaciją ir supratimo, kokie šaltiniai patikimi. Nepasitikėkite viskuo, ką skaitote. Užduokite klausimus. Ieškokite įrodymų. Pasitarkite su profesionalais.

Atminkite, kad abejoti ir klausti – tai ne silpnumo, o proto ženklas. Tikri ekspertai mielai atsakys į jūsų klausimus ir paaiškins savo poziciją. Sukčiai ir dezinformacijos platintojai pyksta, kai jų klausiama įrodymų, ir bando jus atgrasyti sakydami, kad „darote savo tyrimus” arba „neklausykite oficialios medicinos”.

Jūsų sveikata per brangi, kad ja rizikuotumėte remdamiesi abejotina informacija iš interneto. Būkite protingi, būkite atsargūs, būkite kritiškai mąstantys. Ir kai abejojate – visada pasitarkite su tikru sveikatos priežiūros specialistu, ne su „ekspertu” iš YouTube ar Facebook. Jūsų kūnas jums padėkos.