Kodėl taip lengva patikėti nesąmonėmis apie sveikatą?

Prisipažinsiu atvirai – dar prieš kelerius metus ir pats buvau pasidalinęs Facebook’e straipsnį apie tai, kaip citrinų vanduo esą gydo vėžį. Skamba juokingai, tiesa? Bet tuo metu tai atrodė visiškai įtikinama! Buvo gražios nuotraukos, „moksliniai” terminai, netgi kažkokio „daktaro” komentarai.

Dabar, kai kasmet socialiniuose tinkluose matau vis daugiau panašių pranešimų apie stebuklinguosius vaistus, pavojingas vakcinas ar antgamtines dietas, suprantu, kad problema tik gilėja. O žinote, kas labiausiai erzina? Kad šie melagingieji pranešimai dažnai atrodo PATIKIMIAU nei tikri medicininiai straipsniai! Jie žaidžia mūsų emocijomis, baimėmis ir viltimis.

Problema ta, kad mūsų smegenys tiesiog nėra evoliucionavusios atskirti tikrą medicininę informaciją nuo gerai supakuotos nesąmonės. Kai matome draugo pasidalintą straipsnį su antrašte „Gydytojai slepia ŠIĄ tiesą nuo jūsų!”, mūsų smalsumas ir nepasitikėjimas autoritetu įsijungia automatiškai. Pridėkite prie to kelias asmenines istorijas komentaruose, ir voila – turime virusą, kuris plinta greičiau nei bet kokia liga.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti iškart

Gerai, pradėkime nuo akivaizdžiausių ženklų. Jei matote šiuos dalykus, jūsų skepticizmo aliarmas turėtų pradėti rėkti visu garsu.

Pirma – sensacingos antraštės su DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS ir šauktukiniais ženklais!!! Tikri medicinos profesionalai paprastai nesireiškia taip, tarsi parduotų naudotus automobilius. Jei antraštė žada „ABSOLIUTŲ IŠGYDYMĄ” ar „GYDYTOJAI NEKENČIA ŠIO TRIUKO”, galite būti beveik tikri, kad tai šlamštas.

Antra – sąmokslo teorijos. Kai straipsnyje teigiama, kad „didžiosios farmacijos kompanijos slepia”, „vyriausybė nori, kad nesužinotumėte” ar „tradicinė medicina bijo šio atradimo” – tai klasikinė manipuliavimo taktika. Realybėje medicinos bendruomenė LABAI norėtų rasti naujus gydymo būdus. Tai jiems atnešų Nobelio premijas, garbę ir pripažinimą!

Trečia – asmeninės istorijos be jokių įrodymų. „Mano pusseserės draugės mama išgijo vėžį gerdama šį arbatą!” Žinote ką? Galbūt ji tiesiog gavo normalų gydymą ligoninėje, bet apie tai pamiršo paminėti. Anekdotiniai įrodymai nėra įrodymai – tai tik istorijos.

Šaltinio patikrinimas: kas iš tikrųjų rašo tą straipsnį?

Dabar pereikime prie konkretesnių patikrinimo metodų. Pirmasis ir svarbiausias – išsiaiškinkite, kas yra informacijos šaltinis.

Ar tai oficialus medicinos žurnalas? Ar pripažinta sveikatos organizacija? Ar gal tai tinklalapis „sveikatos-tiesos-kuriu-niekas-netiki.lt”? Matote skirtumą, tiesa? Patikimi šaltiniai turi aiškią istoriją, redakcinę komandą, kontaktinę informaciją. Jie nesislepia už anonimiškumo uždangos.

Štai paprastas triukas: pabandykite rasti puslapio skiltį „Apie mus” arba „Kontaktai”. Jei ten rasite tik miglotus aprašymus apie „sveikatos entuziastų komandą” be jokių konkrečių vardų ar kvalifikacijų – tai rimtas įspėjamasis signalas. Tikri medicinos profesionalai didžiuojasi savo kvalifikacijomis ir jas viešai nurodo.

Dar vienas puikus būdas – įveskite svetainės pavadinimą į Google kartu su žodžiu „scam” (apgaulė) arba „fake” (netikra). Jei kiti žmonės jau yra identifikavę šį šaltinį kaip nepatikimą, greičiausiai rasite įspėjimus. Taip pat patikrinkite domeną – ar tai .edu, .gov, .org ar kažkoks keistas .xyz ar .info? Nors tai nėra absoliutus kriterijus, patikimesnės organizacijos paprastai naudoja tradicinius domenus.

Mokslinių tyrimų tikrinimas: ar tai tikrai mokslas?

Dabar tampa įdomiau! Daugelis melagingų straipsnių mėgsta cituoti „mokslinius tyrimus”, bet ar tie tyrimai iš tikrųjų egzistuoja ir ar jie sako tai, ką teigia straipsnis?

Štai kaip tai patikrinti: jei straipsnyje minimas tyrimas, ieškokite jo pavadinimo arba mokslininkų vardų Google Scholar ar PubMed duomenų bazėse. Tai nemokamos priemonės, kuriose galite rasti tikrus medicininius tyrimus. Jei nieko nerandate – tai gali būti išgalvotas tyrimas.

Bet palaukite, yra daugiau! Net jei tyrimas egzistuoja, reikia pasižiūrėti į detales. Ar tai buvo atlikta su 10 pelėmis laboratorijoje, ar su 10,000 žmonių per dešimt metų? Ar tai buvo randomizuotas kontroliuojamas tyrimas (aukso standartas), ar tiesiog stebėjimas? Ar tyrimas buvo publikuotas pripažintame žurnale su „peer review” (kolegų peržiūra)?

Štai realus pavyzdys: matote straipsnį, kuris teigia, kad „tyrimai įrodė, jog kurkuma gydo Alzheimerio ligą”. Kai patikriname tikruosius tyrimus, paaiškėja, kad kurkumino junginiai parodė GALIMĄ poveikį smegenų ląstelėms LABORATORIJOJE. Tai MILŽINIŠKAS skirtumas nuo teiginio, kad kurkuma gydo Alzheimerio ligą žmonėms!

Datos ir aktualumo svarba

Medicina nuolat keičiasi. Tai, kas buvo laikoma teisinga prieš dešimt metų, šiandien gali būti visiškai paneigta. Todėl visada patikrinkite, kada informacija buvo paskelbta.

Mačiau socialiniuose tinkluose cirkuliuojančius straipsnius apie COVID-19 „gydymą”, kurie buvo parašyti 2020 metų pradžioje, kai dar beveik nieko nežinojome apie šį virusą. Žmonės juos dalinosi 2022-2023 metais, tarsi tai būtų aktuali informacija! Per tuos metus mūsų žinios pasikeitė dramatiškai.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar straipsnis nurodo naujausius tyrimus ir rekomendacijas. Jei jame cituojami tik 1980-ųjų tyrimai, kai tuo tarpu yra šimtai naujesnių – kodėl taip? Galbūt todėl, kad naujesni tyrimai paneigia tai, ką autorius nori pasakyti?

Dar vienas triukas – patikrinkite, ar informacija atitinka dabartines oficialių organizacijų rekomendacijas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nacionalinės sveikatos institucijos, medicinos asociacijos – jos visos reguliariai atnaujina savo gaires. Jei kažkas prieštarauja jų rekomendacijoms, turėtų būti LABAI geri įrodymai tam pagrįsti.

Komerciniai interesai: kas uždirba iš šios informacijos?

Čia tampa tikrai įdomu! Dauguma melagingų sveikatos pranešimų turi vieną bendrą bruožą – kažkas bando jums kažką parduoti.

Perskaitykite straipsnį iki galo. Ar ten yra nuorodos į produktus? Ar autorius rekomenduoja konkrečius papildus, kuriuos „atsitiktinai” galite įsigyti jo svetainėje? Ar yra affiliate nuorodos (už kurias autorius gauna komisinius)?

Supratau šią schemą, kai pamačiau straipsnį apie „pavojingas chemines medžiagas” įprastose šampūnuose. Straipsnis buvo pilnas baisių teiginių apie tai, kaip šie produktai sukelia vėžį, hormonų sutrikimus ir dar dešimt ligų. O pabaigoje? „Laimei, mes sukūrėme NATŪRALŲ šampūną be šių cheminių medžiagų! Pirkite čia!”

Matote schemą? Pirmiausia sukuriama baimė, tada siūlomas „sprendimas”, už kurį, žinoma, reikia mokėti. Tai klasikinis manipuliavimo būdas.

Tai nereiškia, kad visi produktai, reklamuojami internete, yra blogi. Bet jei straipsnis labiau primena pardavimo reklaminį tekstą nei objektyvią informaciją – būkite atsargūs. Tikri medicinos profesionalai paprastai nerekomenduoja konkrečių prekių ženklų ir tikrai neuždirba komisinių iš savo patarimų.

Emocinė manipuliacija ir baimės kurstymas

Gerai, dabar palieskime vieną iš galingiausių manipuliavimo įrankių – emocijas. Melagingieji sveikatos pranešimai LABAI mėgsta žaisti su mūsų jausmais.

Ar straipsnis verčia jus jaustis išsigandusiam? Ar jis teigia, kad kasdien vartojami produktai jus nuodija? Ar jis žada stebuklus ir lengvus sprendimus sudėtingoms problemoms? Jei taip – sustokite ir giliai įkvėpkite.

Tikra medicinos informacija paprastai yra… na, šiek tiek nuobodi. Ji kalba apie rizikas ir naudą, apie tikimybes ir statistiką. Ji nesako „ŠIS PRODUKTAS TIKRAI UŽMUŠ JUS”, o veikiau „tyrimai rodo nedidelį padidėjusį riziką tam tikrose populiacijose”. Matote skirtumą?

Ypač atsargūs būkite su straipsniais, kurie žada greitą ir lengvą sprendimą rimtoms sveikatos problemoms. „Numeskite 20 kg per savaitę!” „Išgydykite diabetą per 30 dienų!” „Šis paprastas triukas panaikina artritą!” Jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

Taip pat atkreipkite dėmesį į kaltinimus ir priešiškumą. Jei straipsnis nuolat puola „tradicinę mediciną”, „gydytojus”, „didįjį farmą” – tai ne objektyvi informacija, tai ideologija. Tikri medicinos profesionalai gali kritikuoti tam tikras praktikas, bet jie tai daro su įrodymais ir argumentais, ne su emocingais kaltinimais.

Kas dar gali padėti atskirti tiesą nuo melo?

Gerai, aptarėme pagrindinius metodus, bet yra dar keletas naudingų triukų, kuriuos noriu su jumis pasidalinti.

Pirma – pasikonsultuokite su keliais šaltiniais. Niekada nepasitikėkite vienu straipsniu, ypač jei jis teigia kažką revoliucingo. Ieškokite tos pačios informacijos kituose patikimuose šaltiniuose. Jei niekas kitas apie tai nekalba – tai įtartina.

Antra – naudokite faktų tikrinimo svetaines. Snopes, FactCheck.org, Health Feedback ir kiti panašūs ištekliai reguliariai tikrina populiarius sveikatos mitus. Tiesiog įveskite pagrindinį teiginį į Google kartu su žodžiu „fact check” ir pažiūrėkite, ką rasite.

Trečia – pasitikrinkite save. Ar jūs dalijatės šia informacija todėl, kad ji patvirtina tai, ką jau tikite? Ar todėl, kad ji atitinka jūsų pasaulėžiūrą? Tai vadinama patvirtinimo šališkumu (confirmation bias), ir mes visi jam pasiduodame. Būkite ypač skeptiški dėl informacijos, kuri „įrodo” tai, ką jau norite tikėti.

Ketvirta – jei abejojate, pasiklauskite tikro medicinos profesionalo. Taip, žinau, ne visi turime lengvą prieigą prie gydytojų, bet daugelyje šalių yra nemokamos sveikatos linijos, kuriomis galite paskambinti ir užduoti klausimų. Jūsų šeimos gydytojas taip pat yra puikus informacijos šaltinis – jie yra girdėję daugumą šių mitų ir gali greitai pasakyti, ar kažkas yra tiesa, ar nesąmonė.

Penkta – mokykite save apie bazinę mokslinę raštingumą. Nereikia tapti medicinos daktaru, bet supratimas, kaip veikia mokslinis metodas, kas yra korelacija vs. priežastingumas, kaip interpretuoti statistiką – visa tai padeda atskirti gerą informaciją nuo blogos.

Kaip tapti sveikatos informacijos detektyvu savo bendruomenėje

Žinote, kas nuostabu? Kai pradėsite taikyti šiuos metodus, pastebėsite, kad tampate vis geresni atpažįstant nesąmones. Tai tarsi raumenų treniravimas – kuo daugiau praktikuojatės, tuo stipresni tampate.

Bet štai kas dar svarbiau – galite padėti kitiems! Kai matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi abejotina informacija, švelniai pasidalykite tuo, ką sužinojote. Nebūkite arogantiškas ar paniekinantis – prisiminkite, kad visi mes kartais patikime nesąmonėmis. Vietoj to, pasiūlykite patikimus šaltinius, užduokite klausimus, paskatinkite kritinį mąstymą.

Pavyzdžiui, vietoj „Tai visiškas šlamštas, kaip tu gali tuo tikėti?!” pabandykite: „Įdomu! Ar radai daugiau informacijos apie tai? Aš pabandžiau paieškoti mokslinių tyrimų ir radau kažką skirtingo…” Matote skirtumą? Vienas būdas užsklendžia pokalbį, kitas jį atidaro.

Taip pat galite pasidalinti šiuo straipsniu (jei jums jis pasirodė naudingas!) su savo draugais ir šeima. Kuo daugiau žmonių žinos šiuos patikrinimo metodus, tuo sunkiau bus melagingai informacijai plisti.

Ir dar vienas dalykas – nebijokite pripažinti, kai patys suklystate. Jei pasidalinote kažkuo, kas vėliau pasirodė esant netiesa, tiesiog paskelbkite pataisymą. „Sveiki, anksčiau pasidalinau straipsniu apie X, bet pasirodo, kad ta informacija buvo netiksli. Štai ką iš tikrųjų sako tyrimai…” Tai rodo brandą ir skatina kitus taip pat būti atviresniems klaidoms.

Socialiniai tinklai niekur nedingsta, ir melaginga informacija apie sveikatą taip pat. Bet su tinkamomis priemonėmis ir šiek tiek praktikos, galime tapti protingesniais vartotojais. Galime apsaugoti save, savo šeimas ir savo bendruomenes nuo pavojingų mitų ir nesąmonių. Ir kas žino – galbūt net padėsime sukurti internetą, kuriame tiesa keliauja greičiau nei melas. Optimistiška? Galbūt. Bet verta siekti? Absoliučiai!