Kodėl taip lengva patikėti tuo, kas atrodo įtikinančiai?

Prisipažinsiu – ir aš kartą buvau įsitikinęs, kad citrinų vanduo ryte išgydo beveik viską. Mačiau dešimtis įrašų, žmonės dalindavosi nuotraukomis, rašė ilgus tekstus apie stebuklingus pokyčius. Atrodė taip įtikinamai! Tik vėliau supratau, kad dauguma tų „stebuklų” buvo arba sutapimas, arba tiesiog placebo efektas.

Socialiniai tinklai tapo pagrindine informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Problema ta, kad ten rasti patikimą informaciją apie sveikatą – tarsi ieškoti adatos šieno kupetoje. Dar blogiau – ta „adata” dažnai atrodo kaip šienas, o šienas kaip adata. Dezinformacija apie sveikatą plinta žaibiškai, nes ji dažniausiai žaidžia mūsų emocijomis: baime, viltimi, noru padėti sau ar artimiesiems.

Štai kodėl turime mokėti atpažinti, kas yra tiesa, o kas – gerai supakuota melo dozė. Ne todėl, kad būtume paranojikai, o todėl, kad mūsų sveikata – per brangi, kad ja rizikuotume dėl kažkieno Facebook įrašo.

Pirmas metodas: tikrink šaltinį ir jo kvalifikaciją

Kai matau įrašą apie sveikatą, pirmiausia žiūriu – kas tai rašo? Ar tai gydytojas, mokslininkas, ar gal kažkas, kurio didžiausia kvalifikacija – „aš tai išbandžiau ant savęs”?

Čia svarbu suprasti vieną dalyką: asmeninė patirtis nėra mokslas. Tai, kad kažkam kažkas padėjo (ar atrodė, kad padėjo), nereiškia, kad tai veiks visiems ar kad tai iš viso veikia. Žmonės dažnai painioja koreliacijos su priežastingumu. Pavyzdžiui, pradėjai gerti žolelių arbatą ir po savaitės pasijutai geriau – gal tai arbata, o gal tiesiog organizmas pats pasveiko?

Patikimi šaltiniai paprastai turi:
– Aiškią kvalifikaciją (medicinos laipsnis, mokslinė veikla)
– Nuorodas į tyrimus ir mokslinius šaltinius
– Subalansuotą požiūrį (pripažįsta apribojimus, šalutinį poveikį)
– Nesiūlo „stebuklingo sprendimo” visoms problemoms

Jei kažkas save pristato kaip „natūralios medicinos ekspertą” ar „holistinį sveikatos konsultantą”, bet neturi jokio pripažinto medicinos išsilavinimo – tai raudona vėliavėlė. Ne visada reiškia, kad meluoja, bet tikrai reiškia, kad reikia būti atsargiems.

Antras metodas: ieškokite mokslinių įrodymų

Gerai, dabar tampa šiek tiek sudėtingiau, bet pažadu – ne per daug. Kai kas nors teigia, kad „tyrimai rodo”, reikia paklausti: kokie tyrimai? Kur jie publikuoti? Ar tai buvo rimtas tyrimas, ar kažkokia apklausa internete?

Yra didžiulis skirtumas tarp:
– Atsitiktinių kontroliuojamų tyrimų (tai aukso standartas)
– Stebėjimo tyrimų
– Atvejų analizės
– Kažkieno nuomonės ar asmeninės patirties

Kai ieškau informacijos apie sveikatą, naudoju šiuos šaltinius:
– PubMed (nemokama mokslinių straipsnių duomenų bazė)
– Cochrane biblioteka (sisteminės apžvalgos)
– Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos
– Nacionalinių sveikatos institucijų svetainės

Taip, aš suprantu – ne visi turime laiko ar gebėjimų skaityti mokslinius straipsnius. Bet bent jau galite patikrinti, ar toks tyrimas iš viso egzistuoja. Jei kas nors teigia „tyrimai rodo”, o Google paieška neranda nieko panašaus – tai greičiausiai tuščias tvirtinimas.

Trečias metodas: atkreipk dėmesį į emocijas ir skubumą

Dezinformacija apie sveikatą dažniausiai žaidžia vienu iš šių jausmų:
– Baime („jei nedarysi ŠITO, nutiks BLOGIS”)
– Pykčiu („jie slepia nuo tavęs TIESĄ”)
– Viltimi („pagaliau SPRENDIMAS, kurio gydytojai nenori tau pasakyti”)

Pastebėjau tokį dalyką – kuo labiau įrašas bando sukelti stiprią emocinę reakciją, tuo didesnė tikimybė, kad tai dezinformacija. Tikra medicinos informacija paprastai yra… na, nuobokesnė. Ji pripažįsta niuansus, kalba apie tikimybes, o ne garantijas.

Jei matote tokius žodžius kaip „SKUBIAI”, „DALIJUOSI, KOL NEIŠTRYNĖ”, „GYDYTOJAI NEKENČIA ŠITO TRIUKO” – sustokite ir pagalvokite. Kodėl turėtų būti skubu? Kodėl kas nors norėtų ištrinti tikrą informaciją? Kodėl gydytojai „nekęstų” kažko, kas tikrai veikia?

Atsakymas paprastas: nes tai manipuliavimo taktika. Siekiama, kad pasidalintumėte informacija prieš ją patikrinę, kad jaustumėtės esą dalis „žinančiųjų” grupės.

Ketvirtas metodas: patikrinik faktų tikrinimo svetaines

Gyvename laikais, kai yra žmonės, kurių darbas – tikrinti faktus. Ir dėkui Dievui už juos! Kai matau kažką įtartino, pirmiausia ieškau, ar kas nors jau tai patikrinęs.

Lietuvoje turime keletą gerų faktų tikrinimo šaltinių:
– Delfi.lt faktų tikrinimo skiltis
– 15min.lt „Melo detektorius”
– Debunk.eu (Europos lygmens)

Tarptautiniu mastu:
– Snopes.com
– FactCheck.org
– Health Feedback (specializuojasi sveikatos tematika)

Paprastai užtenka į Google paieškos laukelį įrašyti pagrindinį teiginį kartu su žodžiu „fact check” ar „debunked”. Jei tai populiari dezinformacija, greičiausiai kas nors jau yra tai išnagrinėjęs.

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus plito informacija apie tai, kad mikrobangų krosnelės daro maistą „toksiškų”. Greitai Google paieška parodė, kad tai – visiškas mitas, kuris buvo išnagrinėtas dešimtys kartų.

Penktas metodas: analizuok vaizdinę medžiagą ir statistiką

Nuotraukos ir grafikai gali būti labai klaidinantys. Matėte tuos „prieš ir po” paveikslėlius? Dažnai tai – skirtinga apšvietime, skirtingose pozose, su skirtingu veido išraiška. Kartais tai net ne tas pats žmogus!

Su statistika dar blogiau. Galima pateikti tą patį dalyką taip, kad jis atrodytų baisiai grėsmingai arba visai nepavojingai. Pavyzdžiui:
– „Rizika padidėja 50%!” (skamba baisiai)
– „Rizika padidėja nuo 2% iki 3%” (tas pats dalykas, bet skamba mažiau dramatiška)

Kai matote statistiką socialiniuose tinkluose, klauskite savęs:
– Kokia buvo pradinė rizika?
– Kiek žmonių dalyvavo tyrime?
– Kokiam laikotarpiui tai taikoma?
– Kas finansavo tyrimą?

Dažnai dezinformacija naudoja tikrus skaičius, bet pateikia juos be konteksto arba iškreipia interpretaciją. Tai tarsi pasakyti „100% žmonių, kurie gėrė vandenį, mirė” – techniškai tiesa (visi mirtingi), bet visiškai beprasmis teiginys.

Šeštas metodas: pasitikrink keliuose šaltiniuose

Vienas mano svarbiausių taisyklių: niekada netikiu vienu šaltiniu. Jei kas nors svarbu, ieškau patvirtinimo bent 3-4 patikimuose šaltiniuose.

Štai kaip aš tai darau praktiškai:
1. Pamačiau įdomų teiginį apie sveikatą
2. Ieškau oficialių sveikatos institucijų pozicijos (PSO, Lietuvos sveikatos ministerija)
3. Tikrinu, ar yra mokslinių tyrimų (PubMed)
4. Žiūriu, ką sako pripažinti medicinos ekspertai
5. Patikrinu faktų tikrinimo svetaines

Jei visi šaltiniai sako viena, o tik socialiniai tinklai – kita, atsakymas akivaizdus. Bet jei randau prieštaringos informacijos net patikimuose šaltiniuose, tai reiškia, kad tema sudėtinga ir reikia daugiau tyrimų.

Svarbu suprasti: mokslas nėra statiškas. Tai, kas buvo laikoma tiesa prieš 10 metų, gali būti paneigta naujų tyrimų. Bet tokie pokyčiai vyksta pamažu, su daugybe tyrimų, ne dėl vieno Facebook įrašo.

Septintas metodas: pasitark su tikru specialistu

Žinote, kas yra geriausias būdas patikrinti informaciją apie sveikatą? Paklausti tikro gydytojo. Taip, aš suprantu – ne visada lengva gauti vizitą, ne visada turime laiko. Bet jei kalbame apie kažką svarbaus, verta pasikonsultuoti.

Jūsų šeimos gydytojas yra geriausia apsauga nuo dezinformacijos. Jie mato jus kaip individą, žino jūsų sveikatos istoriją, gali įvertinti, ar kažkas tinka būtent jums. Socialiniai tinklai to negali.

Kai einu pas gydytoją, nebijau užduoti „kvailų” klausimų:
– „Mačiau Facebook, kad X padeda nuo Y. Ar tai tiesa?”
– „Ar yra kokių nors tyrimų apie tai?”
– „Ar tai galėtų man pakenkti?”

Geri gydytojai vertina, kai pacientai klausia. Jei jūsų gydytojas nusikeikia, kad drįstate abejoti jo žodžiais – gal laikas ieškoti kito gydytojo. Bet dažniausiai jie džiaugiasi galėdami išsklaidyti mitus ir paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia dalykai.

Kur rasti patikimą informaciją, kai tikrai jos reikia

Gerai, išmokome atpažinti dezinformaciją. Bet kur tada ieškoti tikros informacijos? Čia mano asmeninis patikrintų šaltinių sąrašas, kuriuo naudojuosi reguliariai.

Lietuviški šaltiniai:
– Lietuvos sveikatos ministerijos svetainė (lrv.lt)
– Higienos instituto informacija
– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos
– Lietuvos gydytojų sąjungos pranešimai
– Respublikinių ligoninių informacinės svetainės

Tarptautiniai šaltiniai:
– Pasaulio sveikatos organizacija (WHO)
– Centers for Disease Control and Prevention (CDC)
– Mayo Clinic
– NHS (Jungtinės Karalystės sveikatos sistema)
– MedlinePlus

Moksliniai šaltiniai:
– PubMed (moksliniams straipsniams)
– Google Scholar (akademinei literatūrai)
– Cochrane Library (sisteminėms apžvalgoms)

Taip, šie šaltiniai kartais būna sunkiai skaitomi. Jie naudoja medicininę terminologiją, kalba apie statistiką. Bet geriau skaityti sudėtingą tiesą, nei lengvai suprantamą melą.

Dar vienas patarimas: sekite patikimus medicinos profesionalus socialiniuose tinkluose. Yra gydytojų, kurie stengiasi paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai, bet išlaikydami mokslinį tikslumą. Jie dažnai komentuoja populiarius mitus ir paaiškina, kodėl tai mitas.

Tik būkite atsargūs – patikrinkite jų kvalifikaciją. Deja, yra žmonių, kurie apsimeta gydytojais arba turi kokį nors neakivaizdų „daktaro” laipsnį, kuris neturi nieko bendra su medicina.

Ir dar vienas dalykas, kurį išmokau per metus: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Nėra stebuklingo vaisto nuo visų ligų. Nėra paprasto triuko, kurį „gydytojai slepia”. Medicina yra sudėtinga, o mūsų kūnai – dar sudėtingesni. Bet būtent todėl verta skirti laiko rasti tikrą informaciją, o ne patikėti pirmu pasitaikiusiu įrašu.

Galiausiai, atminkite: abejoti ir tikrinti – tai ne paranoja, tai protingumas. Jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl kažkieno viral įrašo. Skirkite laiko, tikrinkite faktus, konsultuokitės su specialistais. Taip, tai reikalauja pastangų, bet jūsų kūnas jums dėkos.