Kodėl sveikatos dezinformacija plinta taip greitai

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur sveikatos patarimai sklinda greičiau nei bet kada anksčiau. Problema ta, kad kartu su naudinga informacija plinta ir visiškas nesąmonės. Žmogus, kuris vakar dar nežinojo nieko apie imunitetą, šiandien jau dalijasi „stebuklingais” receptais, kaip išgydyti bet kokią ligą.

Dezinformacija sveikatos temomis yra ypač pavojinga, nes žmonės dažnai priima sprendimus remdamiesi tuo, ką perskaito internete. Kai kas atsisako vakcinų, kiti pradeda vartoti keistus papildus, treti vengia gydytojų. Visa tai gali turėti rimtų pasekmių.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokia informacija plinta – emocinis aspektas. Įbauginti žmones arba pasiūlyti jiems paprastą sprendimą sudėtingai problemai veikia geriau nei bet koks algoritmas. Jei įrašas sako, kad „gydytojai slepia šią informaciją” arba „farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte”, jis automatiškai tampa intriguojantis. Pridėkite dar keletą asmeninių istorijų, nuotraukų „prieš ir po”, ir turite tobulą virusinį turinį.

Įprasti dezinformacijos požymiai

Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmiausia – kategoriškas tonas. Jei kas nors teigia, kad turi „vienintelį teisingą atsakymą” į sudėtingą medicininę problemą, greičiausiai meluoja. Medicina retai kada būna juoda arba balta. Dauguma gydymo metodų turi savo privalumų ir trūkumų, veikia skirtingiems žmonėms skirtingai.

Antra – sensacingi teiginiai be jokių įrodymų. „Šis produktas išgydė tūkstančius žmonių!” Gerai, bet kur tyrimai? Kur duomenys? Asmeninės istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos nėra moksliniai įrodymai. Žmogus gali pasveikti dėl daugybės priežasčių, įskaitant placebo efektą ar natūralų organizmo atsigavimą.

Trečias požymis – sąmokslo teorijos. Kai tekstas pilnas kaltinimų, kad „sistema” kažką slepia, „didžiosios farmacijos kompanijos” nori tik užsidirbti, o gydytojai yra kažkieno įrankiai – tai raudonas signalas. Taip, sveikatos priežiūros sistema turi problemų, bet tai nereiškia, kad visos medicinos žinios yra klaidingos ar sąmoningai klaidinančios.

Šaltinių patikrinimo praktika

Kai matote įdomią informaciją apie sveikatą, pirmas klausimas turėtų būti: kas tai parašė? Ar tai gydytojas su atitinkama specializacija? Ar tai mokslininkas, dirbantis šioje srityje? Ar tai tiesiog kažkas, kas „domisi” sveikata?

Patikrinkite autoriaus kvalifikaciją. Jei žmogus turi medicinos išsilavinimą, paprastai tai bus nurodytas. Bet dėmesio – kartais žmonės naudoja klaidinančius titulus. „Sveikatos konsultantas” ar „holistinis gydytojas” nebūtinai turi medicininį išsilavinimą. Tai gali būti bet kas, kas praėjo kelis savaičių kursus internete.

Pažiūrėkite, ar autorius nurodo šaltinius. Rimti straipsniai apie sveikatą visada remiasi tyrimais, statistika, ekspertų nuomonėmis. Jei tekstas pilnas teiginių, bet nėra nė vienos nuorodos į mokslinį šaltinį – skeptiškai vertinkite tokią informaciją.

Patikrinkite, ar informacija yra pakartojama kituose patikimuose šaltiniuose. Jei radote stulbinantį atradimą, apie kurį rašo tik vienas blogas ar socialinio tinklo paskyra – greičiausiai tai ne atradimas, o nesąmonė. Svarbūs medicininiai atradimai būna plačiai aprašomi įvairiuose šaltiniuose.

Kaip atskirti mokslinę informaciją nuo pseudomokslo

Mokslinis požiūris į sveikatą remiasi tyrimais, duomenimis, statistika. Pseudomokslas naudoja mokslinius terminus, bet neturi jokio realaus pagrindo. Štai kaip juos atskirti.

Moksliniai straipsniai paprastai yra atsargūs su išvadomis. Jie kalba apie tikimybes, tendencijas, galimus ryšius. Pseudomokslas kalba kategoriškai: „tai tikrai veikia”, „tai 100% efektyvu”. Tikroji mokslinė bendruomenė supranta, kad visada yra išimčių ir neaiškumų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip aprašomi tyrimai. Ar tai buvo kontroliuojamas tyrimas su didele dalyvių grupe? Ar tai buvo peržiūrėta kitų mokslininkų? Ar rezultatai buvo pakartoti? Pseudomokslas dažnai remiasi vienu tyrimu, kuris galbūt net nebuvo tinkamai atliktas, arba visai išsigalvotais „tyrimais”.

Dar vienas požymis – kaip kalbama apie žmogaus kūną. Mokslas pripažįsta, kad organizmas yra sudėtinga sistema. Pseudomokslas dažnai siūlo supaprastintus paaiškinimus: „toksinai”, „šlakai”, „energijos srautai”. Nors kai kurios iš šių sąvokų turi realų pagrindą, dažnai jos naudojamos labai laisvai ir netikslia prasme.

Socialinių tinklų algoritmų įtaka

Reikia suprasti, kad socialiniai tinklai nėra neutralūs informacijos perdavėjai. Jų algoritmai skatina turinį, kuris sukelia reakcijas – patinka, komentarus, dalijimąsi. O dezinformacija dažnai sukelia stipresnes emocines reakcijas nei nuosaikūs, faktais pagrįsti straipsniai.

Jei paspaudėte „patinka” vienam įrašui apie alternatyvią mediciną, algoritmas pradės rodyti jums daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja informacijos burbulas, kuriame matote vis daugiau panašių nuomonių ir vis mažiau skirtingų požiūrių. Tai sukuria iliuziją, kad „visi taip mano” arba „tai yra plačiai žinoma tiesa”.

Būkite sąmoningi dėl to, ką sekate ir su kuo bendraujate socialiniuose tinkluose. Jei pastebite, kad jūsų srautas pilnas panašaus tipo sveikatos patarimų, kurie atrodo per daug geri, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Bandykite įvairinti savo informacijos šaltinius, sekite ir oficialias sveikatos organizacijas, mokslinius puslapius.

Patikimi informacijos šaltiniai

Yra institucijų ir organizacijų, kurios teikia patikimą informaciją apie sveikatą. Lietuvoje tai Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, didžiųjų ligoninių ir universitetų puslapiai. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos vaistų agentūra.

Medicinos žurnalai kaip „The Lancet”, „New England Journal of Medicine”, „JAMA” skelbia recenzuotus mokslinius straipsnius. Tiesa, jie gali būti gana sudėtingi skaitymui, jei neturite medicininės kvalifikacijos. Bet jei kas nors teigia, kad „tyrimai įrodė”, galite pabandyti rasti tą tyrimą ir pažiūrėti, ar jis tikrai sako tai, ką teigia straipsnio autorius.

Geri mokslo populiarinimo šaltiniai taip pat gali padėti. Jie paaiškina sudėtingus dalykus suprantama kalba, bet išlaiko mokslinį tikslumą. Lietuvoje tai gali būti mokslo žurnalistų straipsniai didžiuosiuose portaluose, specializuoti mokslo populiarinimo projektai.

Jei kyla abejonių dėl konkrečios informacijos, galite pasinaudoti faktų tikrinimo svetainėmis. Nors Lietuvoje jų nedaug, tarptautinės platformos kaip „Snopes”, „FactCheck.org” ar „Health Feedback” dažnai jau yra patikrinusios populiarius dezinformacijos teiginius.

Ką daryti, kai artimieji tiki dezinformacija

Tai viena sudėtingiausių situacijų. Matote, kad jūsų draugas ar šeimos narys dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija apie sveikatą. Kaip reaguoti?

Pirmiausia – nekaltinkite ir neišjuokite. Žmonės, kurie tiki dezinformacija, dažnai jaučiasi, kad atrado kažką svarbaus, ką kiti dar nežino. Jei juos atakuosite, jie tik labiau įsitvirtins savo pozicijoje. Tai vadinama atgaline ugnimi efektu – kai žmonės, susidūrę su prieštaraujančia informacija, dar labiau įsitvirtina savo įsitikinimuose.

Geriau užduokite klausimus. „Įdomu, o kur tu tai skaitei?” „Ar yra kokių tyrimų apie tai?” „Ką apie tai sako gydytojai?” Kartais žmonės patys pradeda abejoti, kai turi atsakyti į tokius klausimus.

Pasidalinkite patikima informacija iš autoritetingų šaltinių, bet neagresyviai. „Radau įdomų straipsnį apie tai, gal tau bus įdomu pasiskaityti.” Duokite žmogui galimybę pačiam pasidaryti išvadas.

Suprantama, jei tai liečia rimtus sveikatos sprendimus – pavyzdžiui, atsisakymą gydytis ar skiepytis – situacija tampa sudėtingesnė. Čia gali prireikti profesionalios pagalbos. Kartais gydytojo ar kito sveikatos specialisto žodžiai turi didesnį svorį nei artimųjų.

Kaip ugdyti sveikatos raštingumą

Geriausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos – ugdyti savo gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Tai ne vienkartinis dalykas, o nuolatinis procesas.

Skaitykite įvairius šaltinius. Nesitenkinkite viena nuomone ar vienu straipsniu. Jei susidomėjote kokia nors sveikatos tema, paskaitykite, ką apie tai rašo skirtingi autoriai, kokios yra skirtingos perspektyvos.

Mokykitės bazinių dalykų apie tai, kaip veikia žmogaus kūnas, kaip atliekami medicininiai tyrimai, kaip kuriami vaistai. Nereikia tapti gydytoju, bet pagrindinė supratimas padeda atskirti prasmingą informaciją nuo nesąmonių.

Būkite atsargūs su asmeninėmis istorijomis. Jos gali būti įkvepiantys, bet tai ne įrodymai. Tai, kad kažkam kažkas padėjo, nereiškia, kad padės jums ar kad tai iš tikrųjų veikia. Žmonės pasveiksta dėl įvairių priežasčių, ir ne visada tai, kas, jų manymu, padėjo, iš tikrųjų buvo priežastis.

Nesigėdykite klausti savo gydytojo apie tai, ką skaitote internete. Geri gydytojai supranta, kad pacientai ieško informacijos, ir gali padėti ją įvertinti. Jei gydytojas iškart atmeta visus jūsų klausimus kaip kvailystę – galbūt verta pasikonsultuoti su kitu specialistu.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės skaitydami tam tikrą informaciją. Jei tekstas bando jus įbauginti ar sukelia stiprią emocinę reakciją – sustokite ir pagalvokite. Dezinformacija dažnai naudoja emocijas kaip įrankį. Racionali, faktais pagrįsta informacija paprastai yra nuosaikesnė.

Kelias į sąmoningą informacijos vartojimą

Gyvenime, kur informacijos srautas niekada nesustoja, gebėjimas atskirti tiesą nuo melo tampa būtina kompetencija. Ypač kai kalba eina apie sveikatą – sritį, kur klaidingi sprendimai gali turėti rimtų pasekmių.

Nėra vieno paprasto testo, kuris leistų akimirksniu nustatyti, ar informacija teisinga. Bet yra požymių, kurie padeda įvertinti patikimumą: autorių kvalifikacija, šaltinių nurodymas, nuosaikus tonas, mokslinių tyrimų buvimas, informacijos pakartojimas patikimuose šaltiniuose.

Svarbu suprasti, kad abejojimas nėra silpnybė. Tai protinga reakcija į nepatikrintą informaciją. Geriau skirti kelias minutes faktų patikrinimui nei priimti sprendimą, kuris gali pakenkti jūsų sveikatai.

Socialiniai tinklai niekur nedings, ir dezinformacija jame irgi liks. Bet kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti būti atsakingesnis informacijos vartotojas. Galime klausti daugiau klausimų, tikrinti šaltinius, nesiskubėti dalintis tuo, ko nesame tikri. Ir galbūt svarbiausia – galime išlikti atviri mokytis ir keisti savo nuomonę, kai susiduriame su geresniais įrodymais. Tai ir yra tikras sveikatos raštingumas.