Kodėl socialiniai tinklai tapo dezinformacijos epicentru

Gyvename laikais, kai informacija sklinda greičiau nei bet kada istorijoje. Viena paspaudus mygtuką, ir jūsų „atradimas” apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų pasiekia tūkstančius žmonių. Problema ta, kad dauguma šių „atradimų” yra arba visiškai išgalvoti, arba taip iškraipyti, kad neturi nieko bendra su tikrove.

Socialiniai tinklai tapo idealia dirva klestėti sveikatos dezinformacijai. Kodėl? Ogi todėl, kad žmonės dalijasi turiniu emociškai – matome kažką, kas atrodo įdomu ar bauginančiai, ir iš karto spauskame „bendrinti”. Niekas nesustoja patikrinti faktų. O algoritmai? Jie mėgsta skandalingą turinį, todėl būtent tokios žinutės keliauja viraliomis.

Esu pastebėjęs, kad ypač pavojinga tai tampa sveikatos klausimais. Žmonės, ieškantys atsakymų į savo sveikatos problemas, yra pažeidžiami. Jie nori tikėti, kad egzistuoja paprastas sprendimas. Ir būtent šią viltį išnaudoja dezinformacijos skleidėjai.

Patikrinkite šaltinį – kas iš tikrųjų kalba

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti, kas skelbia informaciją. Ar tai pripažintas medicinos specialistas? Ar gal kažkas, kurio vienintelė kvalifikacija yra „mama iš trijų vaikų su nuomone”?

Paspaudę ant profilio, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Ar asmuo nurodo savo išsilavinimą ir kvalifikaciją? Ar galite patvirtinti šią informaciją nepriklausomai? Tikri specialistai paprastai turi viešai prieinamus duomenis apie savo išsilavinimą ir darbo vietą.

Bet atsargiai – kai kurie apgavikai sukuria visiškai įtikinamą fiktyvią tapatybę. Todėl nepakanka tiesiog pamatyti, kad kažkas rašo „Dr.” prieš savo vardą. Paieškokite jų vardo Google kartu su žodžiais „credentials” ar „license”. Tikri gydytojai bus įregistruoti medicinos registruose.

Dar vienas trikis – patikrinti, ar šaltinis yra susijęs su kokiu nors produktu ar paslauga. Jei kažkas rekomenduoja „stebuklinguosius” papildus ir atsitiktinai juos parduoda savo svetainėje – tai ne patarimas, tai reklama.

Emocinis manipuliavimas – raudoniausia vėliavėlė

Dezinformacijos kūrėjai žino vieną paslaptį: emocijos nugali logiką. Todėl jie kuria turinį, kuris sukelia stiprią emocinę reakciją – baimę, pyktį, viltį ar šoką.

Atkreipkite dėmesį į antraštes. Ar jos rėkia į jus didžiosiomis raidėmis? Ar naudoja žodžius kaip „ŠOKIRUOJANTI TIESA”, „KĄ SLĖPĖ GYDYTOJAI”, „STEBUKLINGAS ATRADIMAS”? Tai klasikiniai dezinformacijos požymiai.

Tikri moksliniai pranešimai yra santūrūs. Mokslininkai naudoja tokius žodžius kaip „gali”, „galimas”, „tyrimai rodo tendenciją”. Jie pripažįsta apribojimus. Jei kas nors teigia turįs 100% veiksmingą sprendimą arba absoliučią tiesą – bėkite kuo toliau.

Taip pat būkite atsargūs su asmeninėmis istorijomis. Taip, jos gali būti jaudinančios, bet vieno žmogaus patirtis nėra mokslas. „Mano pusseserės draugė išgydė vėžį citronomis” nėra patikimas medicinos šaltinis, nesvarbu, kaip įtikinamai tai pasakojama.

Moksliniai tyrimai – kaip atskirti tikrus nuo netikrų

Daugelis dezinformacijos skleidėjų mėgsta pridėti nuorodą į „mokslinį tyrimą”, tikėdamiesi, kad niekas jo nepatikrins. Ir dažniausiai jie būna teisūs – dauguma žmonių nespaudžia nuorodos.

Bet jūs turėtumėte! Ir štai ką ieškoti. Pirma, ar tyrimas publikuotas pripažintame mokslo žurnale? Yra tūkstančiai „žurnalų”, kurie už pinigus publikuos bet ką. Tikri žurnalai turi recenzavimo procesą, kur kiti mokslininkai patikrina tyrimą prieš publikaciją.

Antra, kokio dydžio buvo tyrimas? Jei jame dalyvavo 10 žmonių, tai nėra pagrindas daryti plačias išvadas. Rimti tyrimai apima šimtus ar tūkstančius dalyvių.

Trečia, ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis? Daugelis „proveržių” iš tikrųjų buvo testuojami tik su pelėmis ar net ląstelių kultūromis. Tai nereiškia, kad tas pats veiks žmonėms.

Ketvirta – kas finansavo tyrimą? Jei papildų kompanija finansavo tyrimą apie savo papildų naudą, būkite skeptiški. Interesų konfliktai yra realūs.

Faktų tikrinimo įrankiai – jūsų geriausieji draugai

Laimei, nereikia būti Šerloku Holmsu, kad patikrintumėte faktus. Egzistuoja puikūs įrankiai, kurie padės jums per kelias minutes.

Pradėkite nuo paprastos Google paieškos. Įveskite pagrindinį teiginį kartu su žodžiais „fact check” ar „debunked”. Dažnai rasite, kad kažkas jau patikrinė šią informaciją ir paskelbė rezultatus.

Yra specializuotos faktų tikrinimo svetainės. Tarptautiniu mastu populiarios Snopes, FactCheck.org, PolitiFact. Lietuvoje veikia Delfi faktų tikrinimo skyrius ir kiti žiniasklaidos kanalai, kurie reguliariai tikrina virusines žinutes.

Dar vienas naudingas įrankis – atvirkštinė vaizdų paieška. Jei įrašas turi „įrodymą” nuotraukos pavidalu, įkelkite ją į Google Images ar TinEye. Dažnai paaiškės, kad nuotrauka yra iš visai kito konteksto arba net suredaguota.

Nepamirškite oficialių šaltinių. Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – visi jie turi svetaines su patikima informacija apie sveikatos klausimus.

Kritinis mąstymas – jūsų asmeninis antivirus

Geriausia apsauga nuo dezinformacijos yra ne konkretūs įrankiai, o bendras kritinio mąstymo įgūdis. Tai kaip imuninė sistema – ji apsaugo jus nuo įvairių grėsmių, ne tik vienos.

Užduokite sau paprastus klausimus prieš dalindamiesi bet kokia informacija. Ar tai skamba per gerai, kad būtų tiesa? Jei kažkas teigia turintis paprastą sprendimą sudėtingai problemai, kurią mokslininkai nesugeba išspręsti dešimtmečius – greičiausiai tai nesąmonė.

Ar šis teiginys prieštarauja tam, ką jau žinau? Jei kažkas teigia, kad vanduo yra nuodai, o tai prieštarauja visam jūsų supratimui apie biologiją – pasitikėkite savo protu.

Kokia šio pranešimo paskirtis? Ar jis bando jums kažką parduoti? Ar jis skatina jus bijoti kažko? Ar jis kuria „mes prieš juos” mentalitetą? Tai manipuliavimo taktikos.

Kas nutiktų, jei tai būtų tiesa? Jei kažkas teigia, kad „gydytojai slepia vaistą nuo vėžio”, pagalvokite logiškai. Gydytojai ir jų šeimos taip pat serga vėžiu. Kodėl jie slėptų vaistą, kuris galėtų išgelbėti jų artimuosius?

Bendruomenės vaidmuo – kartu esame stipresni

Kova su dezinformacija nėra individualus sportas. Mes visi turime atsakomybę padėti kitiems atpažinti netikrą informaciją.

Kai matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi abejotina informacija, švelniai įsikišite. Nepuolę ir nekaltindami – tai tik privers žmogų užsidarti. Vietoj to, pasidalinkite patikimais šaltiniais. „Mačiau, kad dalijaiesi šiuo įrašu. Radau įdomų faktų tikrinimą apie tai – gal norėtum pažiūrėti?”

Pranešinėkite apie akivaizdžiai klaidingą informaciją socialinių tinklų administratoriams. Taip, tai gali atrodyti kaip lašas jūroje, bet platformos vis labiau stengiasi kovoti su sveikatos dezinformacija.

Mokykite savo vaikus ir vyresniuosius šeimos narius kritinio mąstymo. Ypač vyresnės kartos žmonės, kurie neaugo su internetu, gali būti labiau pažeidžiami. Skirkite laiko paaiškinti, kaip veikia dezinformacija ir kaip ją atpažinti.

Palaikykite kokybišką žurnalistiką ir mokslo komunikaciją. Prenumeruokite patikimus šaltinius, dalinkitės jų turiniu. Kai remiame gerus šaltinius, padedame jiems konkuruoti su dezinformacijos šlamštu.

Tapkite informacijos sargais – jūsų galia yra didesnė nei manote

Žinote, kas nuostabiausia? Kiekvienas iš mūsų gali tapti dezinformacijos kovotoju. Nereikia jokių specialių įgūdžių ar išsilavinimo – tik noro sustoti ir pagalvoti prieš spaudžiant „bendrinti”.

Pradėkite nuo savęs. Įsipareigokite netikrinti bent dviejų šaltinių prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija. Tai užtruks vos kelias minutes, bet gali išgelbėti kažką nuo pavojingų sprendimų.

Sukurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Raskite kelis medicinos specialistus socialiniuose tinkluose, kurie dalijasi pagrįsta informacija. Sekite oficialias sveikatos organizacijas. Turėdami patikimus šaltinius, būsite mažiau linkę patikėti abejotina informacija.

Nebijokite pripažinti, kad klystate. Jei pasidalinote kažkuo, o vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa – paskelbkite pataisymą. Tai ne gėda, tai drąsa. Ir tai parodo kitiems, kad galima keisti nuomonę susidūrus su naujais faktais.

Atminkite, kad dezinformacija klesti tyloje ir pasyvume. Kiekvienas kartas, kai sustojate patikrinti faktą, kiekvienas kartas, kai švelniai paklausiate draugo apie jo šaltinį, kiekvienas kartas, kai dalijatės patikima informacija – jūs darote skirtumą.

Socialiniai tinklai nedings. Dezinformacija neišnyks per naktį. Bet mes galime keisti tai, kaip su ja elgiamės. Galime kurti kultūrą, kurioje faktai yra svarbūs, kur kritinis mąstymas yra vertinamas, kur žmonės jaučiasi atsakingi už informaciją, kurią skleidžia.

Tai prasideda nuo jūsų. Nuo manęs. Nuo kiekvieno iš mūsų, kuris pasirenka būti sąmoningu informacijos vartotoju ir skleidėju. Ir žinote ką? Kartu mes galime padaryti internetą šiek tiek sveikesnę vieta – pažodžiui.