Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia pavojinga

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė pasidalino Facebook įrašu apie stebuklingą citrinos ir sodos mišinį, kuris tariamai gydo vėžį. Ji buvo įsitikinusi – juk įrašas surinko tūkstančius daliniųsi ir šimtus komentarų su padėkos žodžiais. Tik kai jos mama atsisakė chemoterapijos dėl šio „stebuklo”, situacija tapo tragiška. Tai ne izoliuotas atvejis. Socialiniai tinklai tapo tikru dezinformacijos apie sveikatą epicentru, kur mitai plinta greičiau nei bet kada istorijoje.

Problema ta, kad mūsų smegenys evoliuciškai nėra prisitaikiusios atpažinti skaitmeninių grėsmių. Mes natūraliai linkę pasitikėti tuo, ką dalijasi mūsų artimieji, ką matome kelis kartus pakartotą, kas sukelia stiprias emocijas. Algoritmai tai puikiai žino ir naudoja prieš mus – sensacingi, bauginantys ar pernelyg optimistiški sveikatos teiginiai gauna daugiau dėmesio, todėl jie ir rodomi dažniau. Susidaro uždaras ratas, kuriame melas keliauja greičiau nei tiesa.

Pasaulio sveikatos organizacija netgi įvedė terminą „infodemija” – informacijos perteklius, kuriame sunku atskirti faktus nuo fikcijos. COVID-19 pandemijos metu tai tapo ypač akivaizdu, kai socialiniuose tinkluose plito šimtai prieštaringų teorijų apie viruso kilmę, gydymą ir vakcinas. Kai kurie žmonės mirė vartodami pavojingas medžiagas, kurias kažkas internete rekomendavo kaip „gydymą”.

Pirmasis metodas: patikrink šaltinio kompetenciją ir reputaciją

Kai matote sveikatos informaciją socialiniuose tinkluose, pirmasis klausimas turėtų būti: kas tai parašė? Ne kiek tai turi patiktukų ar dalinimųsi, o kas yra autorius. Deja, daugelis žmonių šio paprasto žingsnio neperdeda.

Paspaudę ant profilio, ieškokite konkrečių kvalifikacijų. Tikras medicinos specialistas paprastai nurodo savo išsilavinimą, darbo vietą, specialybę. Jei matote „natūralaus gydymo ekspertą” ar „sveikatos entuziastą” be jokių konkrečių kredencialų – tai jau pirmas raudonas vėliavėlė. Tai nereiškia, kad žmogus meluoja, bet reiškia, kad jo patarimai neturėtų būti laikomi medicinine rekomendacija.

Ieškokite autoriaus kitose platformose. Ar jis turi profesionalų LinkedIn profilį? Ar dirba pripažintoje įstaigoje? Ar publikavo straipsnius recenzuojamuose žurnaluose? Tikri ekspertai paprastai palieka skaitmeninį pėdsaką savo profesinėje srityje. Jei kažkas teigia esąs onkologas, bet neturi jokios informacijos apie savo darbo vietą ar išsilavinimą – labai tikėtina, kad tai ne onkologas.

Būkite atsargūs su „daktaro” titulu. Daktaro laipsnis gali būti įgytas įvairiose srityse – filosofijoje, teologijoje, net alternatyvioje medicinoje iš neakredituotų institucijų. Tai, kad kažkas vadinasi daktaru, automatiškai nesuteikia jam medicininės kompetencijos. Svarbu žinoti, kokios srities daktaras jis yra.

Antrasis metodas: analizuok emocijų manipuliaciją

Dezinformacija apie sveikatą beveik visada naudoja stiprias emocijas kaip ginklą. Jei straipsnis ar įrašas jus labai išgąsdino, supykdė arba suteikė nerealius vilties jausmus – sustokite ir pagalvokite. Tai gali būti manipuliacija.

Tipiniai emociniai kabliai atrodo taip: „Daktarai slepia ŠIĄ informaciją!”, „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte…”, „Stebuklingas gydymas, kurį aš atradau per 3 dienas!”. Šie teiginiai specialiai sukurti sukelti pyktį prieš „sistemą” arba pernelyg didelį optimizmą. Tikroji medicina taip neveikia – ji nuobodi, sudėtinga, pilna niuansų.

Atkreipkite dėmesį į kalbą. Jei naudojami tokie žodžiai kaip „absoliutus”, „garantuotas”, „100% natūralus”, „be šalutinio poveikio” – tai beveik tikrai dezinformacija. Medicina retai kada operuoja absoliutais. Net paprasčiausias aspirinas turi galimų šalutinių poveikių, o „natūralus” nereiškia „saugus” (nuodai irgi natūralūs).

Dar vienas požymis – asmeninės istorijos be jokių įrodymų. „Mano pusbrolis išgijo 4 stadijos vėžį vien tik sultimis!” Tokios istorijos stipriai veikia emocijas, bet yra visiškai beverčiai kaip įrodymai. Galbūt pusbrolis gavo ir tradicinį gydymą, galbūt diagnozė buvo klaidinga, galbūt tai tiesiog išgalvota istorija. Be patikrinamos informacijos, tokios anekdotinės istorijos nieko neįrodo.

Trečiasis metodas: ieškokite mokslinių įrodymų ir tyrimų

Patikimi sveikatos teiginiai visada remiasi moksliniais tyrimais. Bet čia slypi gudrybė – dezinformacijos skleidėjai tai žino ir dažnai cituoja „tyrimus”, kurie arba neegzistuoja, arba yra iškraipyti.

Kai matote nuorodą į tyrimą, patikrinkite kelis dalykus. Pirma, ar tai tikrai mokslinis tyrimas, o ne kažkieno tinklaraščio straipsnis? Tikri tyrimai publikuojami mokslinėse duomenų bazėse kaip PubMed, Google Scholar ar konkrečių žurnalų svetainėse. Antra, ar tyrimas yra recenzuotas (peer-reviewed)? Tai reiškia, kad kiti mokslininkai jį peržiūrėjo prieš publikaciją.

Svarbu suprasti tyrimo dydį ir kokybę. Tyrimas su 10 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei tyrimas su 10,000 dalyvių. Tyrimas su pelėmis nereiškia, kad rezultatai bus tokie patys žmonėms. Tyrimas in vitro (mėgintuvėlyje) labai skiriasi nuo to, kas vyksta gyvame organizme. Deja, daugelis sensacinių antraščių remiasi būtent tokiais ankstyvais, ribotais tyrimais.

Ieškokite sisteminių apžvalgų ir meta-analizių – tai tyrimai, kurie analizuoja dešimtis ar šimtus kitų tyrimų ir daro bendras išvadas. Jie yra patikimiausi, nes rodo bendrą mokslinį konsensusą, o ne vieną izoliuotą rezultatą.

Jei straipsnis teigia, kad „tyrimai rodo”, bet nepateikia jokių konkrečių nuorodų – tai raudoniausia vėliavėlė. Tikri ekspertai visada nurodo šaltinius, nes nori, kad jūs galėtumėte patys patikrinti informaciją.

Ketvirtasis metodas: atpažink pseudomokslinę kalbą

Dezinformacijos kūrėjai mėgsta skambėti moksliškai nenaudodami tikro mokslo. Jie naudoja sudėtingus terminus, bet juos taiko neteisingai arba be konteksto. Tai skirta įspūdžiui – kad atrodytų protingai ir įtikinamai tiems, kurie nėra ekspertai.

Tipiniai pseudomoksliniai teiginiai: „Kvantinė energija išgydo ląsteles”, „Detoksikuoja kūną nuo toksinų”, „Subalansuoja pH lygį kraujyje”, „Aktyvuoja DNR”. Šie teiginiai skamba moksliškai, bet iš tikrųjų neturi prasmės arba yra drastiškai supaprastinti. Jūsų kūnas jau turi puikias detoksikacijos sistemas (kepenis ir inkstus), o kraujo pH lygis yra griežtai reguliuojamas – jei jis „nesubalansuotas”, jūs būtumėte ligoninėje, ne namuose skaitantys Facebook.

Atkreipkite dėmesį į „didelių žodžių” naudojimą be paaiškinimų. Tikri mokslininkai, kai kalba su plačiąja visuomene, stengiasi paaiškinti sudėtingas sąvokas paprastai. Jei kažkas meta mokslinius terminus kaip konfeti, bet nepaaiškina, ką jie reiškia – greičiausiai nori jus supainioti, ne išmokyti.

Būkite atsargūs su „natūraliu”, „organišku”, „chemikalų neturinčiu”. Viskas yra cheminė medžiaga – vanduo yra H2O, oras yra deguonies ir azoto mišinys. Naudojant „chemikalų” kaip baubo žodį, bandoma manipuliuoti jūsų baime. Kai kurios natūralios medžiagos yra mirtinai nuodingos (pvz., ricinas), o kai kurios sintetinės medžiagos yra visiškai saugios.

Penktasis metodas: naudokite faktų tikrinimo įrankius

Laimei, nereikia būti medicinos ekspertu, kad patikrintumėte informaciją – yra puikių įrankių ir organizacijų, kurios tai daro už jus. Faktų tikrinimo svetainės tapo neįkainojamu ginklu kovoje su dezinformacija.

Tarptautiniu mastu veikia tokie patikimi faktų tikrintojai kaip Snopes.com, FactCheck.org, FullFact.org. Jie reguliariai tikrina viralinius teiginius, įskaitant sveikatos informaciją. Tiesiog įveskite įtartiną teiginį į jų paieškos laukelį – dažnai rasite, kad jie jau tai išnagrinėjo.

Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius ir „15min” „Melo detektorius”. Nors jie daugiau fokusuojasi į politiką, kartais tikrina ir sveikatos teiginius. Verta sekti jų darbą socialiniuose tinkluose.

Naudokite atvirkštinę vaizdo paiešką (Google Images „Search by image” funkciją). Dažnai dezinformacijos straipsniuose naudojami klaidinantys vaizdai – pavyzdžiui, atsitiktinė mikroskopo nuotrauka pavaizduota kaip „vakcinos sudėtis”. Įkėlę vaizdą į atvirkštinę paiešką, galite sužinoti jo tikrąją kilmę.

Patikrinkite, ar informacija nėra iš satyrinio šaltinio. Svetainės kaip „The Onion” ar „The Babylon Bee” publikuoja satyrines naujienas, bet kai jos pašalinamos iš konteksto ir dalijamasi socialiniuose tinkluose, žmonės dažnai priima jas kaip tikras. Paprastas Google paieškos patikrinimas gali tai atskleisti.

Šeštasis metodas: kreipkitės į patikimus sveikatos šaltinius

Vietoj to, kad tikėtumėte atsitiktine informacija socialiniuose tinkluose, geriau tiesiogiai kreipkitės į patikimus šaltinius. Yra daug organizacijų, kurios teikia tikslią, mokslu pagrįstą sveikatos informaciją.

Tarptautiniai šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Nacionalinis sveikatos institutas (NIH), Mayo Clinic, Cleveland Clinic. Šios organizacijos turi išsamius, reguliariai atnaujinamus straipsnius apie įvairias sveikatos temas. Jų informacija yra peržiūrėta ekspertų ir remiasi naujausiais tyrimais.

Lietuvoje: Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM, didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės. Nors jų komunikacija kartais gali būti sausoka, informacija yra patikima.

Medicininės organizacijos pagal specialybes: Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos onkologų draugija ir kitos profesinės organizacijos dažnai skelbia informaciją apie savo sritis. Jei turite klausimų apie konkrečią ligą, ieškokite atitinkamos specialybės organizacijos.

Akademiniai šaltiniai: Universitetų medicinos fakultetų svetainės dažnai turi edukacinius išteklius plačiajai visuomenei. Harvard Medical School, Johns Hopkins Medicine ir kiti turi puikius tinklaraščius ir straipsnius.

Svarbu: net patikimi šaltiniai kartais klysta arba vėliau pakeičia rekomendacijas remiantis naujais duomenimis. Tai normalu – mokslas nuolat tobulėja. Bet šie šaltiniai greitai ištaiso klaidas ir skaidriai komunikuoja pasikeitimus, skirtingai nei dezinformacijos skleidėjai.

Septintasis metodas: ugdykite kritinį mąstymą ir mokslinio raštingumo įgūdžius

Galiausiai, geriausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos – ugdyti savo gebėjimą kritiškai mąstyti. Tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas.

Išmokite atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Pavyzdžiui, „post hoc ergo propter hoc” (po to, vadinasi dėl to) – jei kažkas atsitiko po tam tikro įvykio, tai nereiškia, kad buvo jo priežastis. „Išgėriau žolelių arbatos ir po savaitės peršalimas praėjo” – bet peršalimas ir taip būtų praėjęs per savaitę.

Supraskite skirtumą tarp koreliacijos ir priežastingumo. Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Klasikinis pavyzdys: ledų pardavimai ir skendimų skaičius koreliuoja, bet ledai nesukelia skendimų – abu auga vasarą dėl šilto oro.

Mokykitės bazinių statistikos principų. Nereikia būti matematiku, bet suprasti, kas yra imtis, kontrolinė grupė, statistinis reikšmingumas – tai padeda įvertinti tyrimų kokybę. Kai kas nors sako „90% žmonių patyrė pagerinimą”, klauskite: kiek žmonių dalyvavo? Ar buvo kontrolinė grupė? Ar tai buvo placebo efektas?

Pripažinkite savo pažinimo ribas. Nėra gėda nepažinti medicinos – niekas negali žinoti visko. Bet svarbu žinoti, ko nežinote, ir kreiptis į tuos, kurie žino. Jei kažkas atrodo per daug sudėtinga, geriau pasikonsultuokite su tikru specialistu, nei priimkite sprendimą remdamiesi Facebook įrašu.

Būkite atidūs dėl patvirtinimo šališkumo (confirmation bias). Mes visi natūraliai linkę ieškoti informacijos, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime, ir ignoruoti tai, kas prieštarauja. Jei jau esate nusprendę, kad vakcinos pavojingos arba kad cukrus sukelia vėžį, rasite daugybę „įrodymų” socialiniuose tinkluose. Bet ar ieškote informacijos, kuri galėtų paneigti jūsų įsitikinimus?

Kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo sveikatos dezinformacijos bangos

Dezinformacija apie sveikatą nėra vien intelektualinė problema – ji turi realias, kartais tragiškas pasekmes. Žmonės atsisako veiksmingo gydymo, vartoja pavojingas medžiagas, atideda būtiną medicininę pagalbą. Todėl gebėjimas atpažinti dezinformaciją yra ne tik naudinga kompetencija, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis.

Pradėkite nuo savęs. Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija socialiniuose tinkluose, sustokite ir patikrinkite. Ar tikrai žinote, kad tai tiesa? Ar galite būti atsakingas, jei kažkas priims sprendimą remdamasis tuo, kuo jūs pasidalinote? Virusinio dalinimosi kultūroje mes dažnai pamiršame, kad turime atsakomybę už tai, ką skleidžiame.

Kalbėkite su artimaisiais, ypač su vyresnio amžiaus šeimos nariais, kurie gali būti labiau pažeidžiami dezinformacijai. Bet darykite tai švelniai – niekas nemėgsta jaustis kvailai. Vietoj to, kad sakytumėte „tai nesąmonė”, pasiūlykite kartu patikrinti informaciją. Parodykite, kaip naudotis patikimais šaltiniais.

Mokykite vaikus ir paauglius skaitmeninės raštingumo. Jie auga pasaulyje, kur informacijos perteklius, bet ne visi turi įgūdžių ją filtruoti. Kritinio mąstymo ugdymas turėtų būti toks pat svarbus kaip skaitymo ir rašymo mokymas.

Nepamirškite, kad už daugelio dezinformacijos slypi ne tik nesąmoningas klaidingų įsitikinimų skleidimas, bet ir tikslingas manipuliavimas. Kai kurie žmonės uždirba pinigus iš jūsų baimės ir nevilties, parduodami stebuklinguosius „gydymus” ar papildus. Būkite ypač atsargūs, kai sveikatos informacija baigiasi pardavimo nuoroda.

Galiausiai, atminkite, kad tikras gydytojas niekada nestatys diagnozės ar neskirs gydymo per socialinius tinklus. Jei turite sveikatos problemų, kreipkitės į tikrą medicinos specialistą, o ne į internetinius „ekspertus”. Socialiniai tinklai gali būti puikus šaltinis bendroms žinioms, bet ne medicininėms konsultacijoms.

Kovoje su dezinformacija laimėti galime tik kartu – kiekvienas iš mūsų, tapęs šiek tiek kritiškesniu ir atsakingesniu informacijos vartotoju bei skleidėju. Tai nėra lengva, nes reikia nuolat budėti ir abejoti net tuo, kas atrodo įtikinama. Bet alternatyva – pasaulis, kuriame melas keliauja greičiau nei tiesa, o žmonės priima gyvybiškai svarbius sprendimus remdamiesi netikra informacija – yra daug blogesnė. Jūsų sveikatos ir jūsų artimųjų sveikatos labui verta įdėti pastangų.