Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi?

Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano teta pasidalijo Facebook’e įrašu apie stebuklingą citrinos ir sodos mišinį, kuris tariamai gydo vėžį. Ji buvo tokia įsitikinusi, kad net ėmė atsisakyti gydytojo skirtų vaistų. Tai buvo baisus momentas mūsų šeimai, bet kartu ir akių atvėrimas – supratau, kaip lengvai net protingi, išsilavinę žmonės gali patikėti klaidinga informacija apie sveikatą.

Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Problema ta, kad algoritmai skatina emocingą, skandalingą turinį, o ne tikslią informaciją. Jei įrašas sukelia stiprias emocijas – baimę, pyktį ar viltį – jis plinta kaip miško gaisras. Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja būtent šias emocijas: „Gydytojai slepia ŠĮ faktą!”, „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte…”, „Vienas paprastas triukas išgydys…”. Skamba pažįstamai, tiesa?

Pandemijos metu ši problema tapo ypač akivaizdi. Netikros informacijos apie COVID-19, vakcinas, gydymo būdus buvo tiek daug, kad Pasaulio sveikatos organizacija net sugalvojo terminą „infodemija” – informacijos epidemija. Tyrimai rodo, kad klaidinga sveikatos informacija socialiniuose tinkluose gali realiai pakenkti žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Pirmasis metodas: patikrink šaltinį ir autorių

Pirmiausia visada pažiūrėk, kas platina informaciją. Ar tai pripažintas sveikatos ekspertas su atitinkama kvalifikacija? Ar gydytojas, mokslininkas, medicinos įstaiga? O gal tai tiesiog kažkas, kuris save vadina „natūralaus gydymo entuziaztu” ar „sveikatos treneriu”?

Realus pavyzdys: jei matai straipsnį apie širdies ligas, patikrink, ar jį rašė kardiologas arba bent jau žurnalistas, cituojantis kardiologus. Jei autorius yra „holistinio gydymo specialistas” be jokios medicininės kvalifikacijos, tai jau turėtų kelti klausimų.

Kaip tai padaryti praktiškai? Paprasčiausiai įvesk autoriaus vardą į Google kartu su žodžiais „kvalifikacija” ar „išsilavinimas”. Patikrink, ar jis tikrai turi atitinkamą išsilavinimą ir ar dirba pripažintoje institucijoje. Dažnai sukčiai naudoja įspūdingai skambančius, bet nieko nereiškiančius titulus kaip „sertifikuotas sveikatos konsultantas” – tokius sertifikatus kartais galima gauti per savaitgalio kursus internete.

Taip pat atkreipk dėmesį į svetainę ar puslapį, kuriame publikuojama informacija. Ar tai žinoma medicinos institucija, universitetinė ligoninė, pripažinta mokslo žurnalas? Ar tai svetainė su keistai skambančiu pavadinimu, pilna reklamų ir nuorodų į kažkokių produktų pardavimą? Jei pastarasis variantas – labai didelė tikimybė, kad informacija neobjektyvi.

Antrasis metodas: ieškokite mokslinių įrodymų

Medicinos mokslas remiasi įrodymais, ne nuomonėmis ar anekdotais. Kai kas nors teigia, kad kažkas „veikia” ar „gydo”, turėtų būti tyrimų, patvirtinančių šiuos teiginius.

Bet čia svarbu suprasti, kad ne visi tyrimai vienodi. Yra tyrimų hierarchija. Aukščiausioje vietoje yra sisteminės apžvalgos ir meta-analizės – tai tyrimai, kurie apžvelgia dešimtis ar net šimtus kitų tyrimų ir daro išvadas. Žemiau yra randomizuoti kontroliuojami tyrimai – tai „aukso standartas” medicinoje. Dar žemiau – stebėjimo tyrimai, atvejų aprašymai ir panašiai.

O žinote, kas nėra patikimas įrodymas? Kažkieno asmeninė istorija. „Mano draugės sesuo vartojo šitą ir pasveiko” – tai ne įrodymas. Galbūt ji būtų pasveikusi ir be to. Galbūt ji vartojo ir kitus vaistus. Galbūt tai tiesiog sutapimas. Vieno žmogaus patirtis negali būti pagrindu daryti išvadas apie gydymo metodą.

Kaip patikrinti, ar yra mokslinių įrodymų? Galite naudoti Google Scholar arba PubMed – tai mokslinių straipsnių duomenų bazės. Tiesa, straipsniai ten dažnai anglų kalba ir gana sudėtingi. Paprastesnis būdas – patikrinti, ką apie tą temą sako patikimos medicinos organizacijos kaip Mayo Clinic, Cleveland Clinic, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Trečiasis metodas: atpažink manipuliavimo taktikas

Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja tam tikrus klasikinius triukus. Išmokus juos atpažinti, tampa daug lengviau atskirti tiesą nuo melo.

Vienas populiariausių – „jie nori jus apgauti” naratyvas. „Farmacijos kompanijos slepia šį paprastą gydymo būdą, nes jis per pigus”, „Gydytojai nenori, kad žinotumėte apie šitą, nes prarastų pinigus”. Taip, farmacijos industrija tikrai ne tobula ir orientuota į pelną, bet idėja, kad tūkstančiai gydytojų ir mokslininkų visame pasaulyje sąmoningai slepia stebuklingo gydymo būdus, yra absurdiška. Medicinos bendruomenė yra konkurencinga – jei kas nors atrastų revoliucinį gydymo būdą, jis taptų garsus ir turtingas.

Kitas dažnas triukas – naudoti sudėtingus, moksliškus skambančius terminus, kad atrodytų patikimai. „Kvantinė rezonansų terapija aktyvuoja jūsų ląstelių mitochondrijų bioenergetinį potencialą” – skamba įspūdingai, bet iš tikrųjų tai tiesiog tuščias žodžių rinkinys.

Taip pat būkite atsargūs su „natūralu = saugu” mitu. Daugelis žmonių mano, kad jei kažkas natūralu, tai automatiškai saugu ir veiksminga. Bet nuodai irgi natūralūs. Arsenas natūralus. Daugelis mirtinai pavojingų augalų natūralūs. „Natūralus” nereiškia „saugus” ar „veiksmingas”.

Ketvirtasis metodas: patikrink datas ir kontekstą

Dažnai socialiniuose tinkluose pasidalijama senais straipsniais ar tyrimais, tarsi jie būtų nauji. Arba imamas vienas sakinys iš tyrimo ir išplėšiamas iš konteksto, visiškai iškreipiant jo prasmę.

Pavyzdžiui, matau įrašą: „Naujas tyrimas įrodo, kad kava sukelia vėžį!” Patikrinęs pastebiu, kad: a) tyrimas iš 1995 metų, b) jis buvo atliktas su žiurkėmis, c) žiurkėms buvo duodama kofeinų dozė, lygi 50 puodelių kavos per dieną žmogui, d) vėlesni tyrimai su žmonėmis šito nepatvirtino. Bet sensacingame įraše visa ši informacija praleista.

Arba imamas vienas sakinys iš tyrimo santraukos, ignoruojant visas išlygas ir apribojimus, kuriuos patys mokslininkai nurodo. Mokslininkai paprastai labai atsargūs su savo teiginiais ir nurodo, kad reikia daugiau tyrimų, kad rezultatai gali būti riboti tam tikrų veiksnių. Bet dezinformacijos platintojai šias smulkmenas tiesiog ignoruoja.

Todėl visada patikrinkite datą – kada tai buvo parašyta ar paskelbta? Jei tai tyrimas, pabandykite rasti originalų šaltinį ir paskaityti bent santrauką. Dažnai pamatysite, kad realybė gerokai skiriasi nuo to, kaip informacija pateikiama socialiniuose tinkluose.

Penktasis metodas: ieškokite nepriklausomų šaltinių patvirtinimo

Jei kažkas teigia, kad atrado revoliucinį gydymo būdą ar svarbų faktą apie sveikatą, tai turėtų būti aprašyta ne vienoje vietoje. Tikros medicinos naujienos greitai pasklinda ir jas aprašo įvairūs patikimi šaltiniai.

Tarkime, matote įrašą apie stebuklingą naują vėžio gydymo metodą. Paieškokite informacijos apie jį Google. Ar apie tai rašo patikimos medicinos naujienų svetainės? Ar pripažintos medicinos institucijos? Jei vienintelė informacija yra kažkokiame mažai žinomame tinklaraštyje ar YouTube kanale – tai labai įtartina.

Bet atsargiai su šiuo metodu – kartais dezinformacija tampa tokia populiari, kad ją pradeda cituoti net žiniasklaida. Todėl ieškokite būtent patikimų medicinos šaltinių, ne tiesiog bet kokių naujienų portalų.

Taip pat naudinga patikrinti, ar informacija nėra paneigta faktų tikrinimo svetainėse. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai tikrina”, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org, Health Feedback ir kitos. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra – ir kas nors jau tikriausiai tai patikrinęs.

Šeštasis metodas: būkite skeptiški dėl greitų sprendimų ir stebuklų

Medicina dažniausiai yra sudėtinga. Lėtinės ligos paprastai neturi vieno paprasto sprendimo. Jei kas nors žada greitą, lengvą sprendimą sudėtingai sveikatos problemai – tai beveik visada melagingas teiginys.

„Numeskite 10 kg per savaitę be pastangų!”, „Išgydykite diabetą per 30 dienų!”, „Vienas paprastas triukas išvalys jūsų arterijas!” – visi šie teiginiai yra raudonos vėliavos. Realybė ta, kad svorio metimas reikalauja laiko ir pastangų, diabetas yra lėtinė būklė, kuri reikalauja nuolatinio valdymo, o širdies ir kraujagyslių sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių.

Taip pat būkite atsargūs su „vienas produktas viską gydo” teiginiais. Jei kas nors teigia, kad jų produktas gydo vėžį, diabetą, širdies ligas, artritą ir dar dešimt kitų ligų – tai akivaizdus melas. Tikrovėje skirtingos ligos turi skirtingas priežastis ir reikalauja skirtingo gydymo.

Kitas įspėjamasis signalas – kai teigiama, kad tradicinė medicina „neveikia” ir siūlomas alternatyvus metodas kaip vienintelis sprendimas. Realybė ta, kad šiuolaikinė medicina, nors ir neideali, remiasi dešimtmečių tyrimais ir išgelbėjo milijonus gyvybių. Jei kažkas teigia, kad visa tai yra apgaulė, o jų metodas – vienintelis teisingas, tai turėtų kelti didelių įtarimų.

Septintasis metodas: atkreipkite dėmesį į komercinius interesus

Labai dažnai dezinformacija apie sveikatą yra tiesiog marketingo strategija. Kas nors nori jums kažką parduoti – papildą, knygą, kursą, konsultacijas.

Jei straipsnis ar vaizdo įrašas, kuris dalijasi „svarbia sveikatos informacija”, baigiasi nuoroda į produkto pardavimą – tai ne objektyvi informacija, tai reklama. Ir dažnai tokia reklama naudoja baimę ar viltį, kad paskatintų pirkti.

Pavyzdžiui, straipsnis gali pradėti nuo baisių faktų apie tai, kaip pavojingi yra įprasti vaistai ar maisto produktai, paskui papasakoti apie „natūralią alternatyvą”, o gale pasiūlyti nusipirkti būtent jų produktą. Tai klasikinė manipuliavimo schema: sukurti problemą (dažnai išpūstą ar netgi išgalvotą), paskui pasiūlyti sprendimą (jų produktą).

Ne visada komercinis interesas reiškia, kad informacija klaidinga – gydytojai ir mokslininkai irgi kartais parduoda knygas ar kursus. Bet tai turėtų kelti papildomą budrumą. Patikrinkite, ar teiginiai pagrįsti įrodymais, ar tai tik marketingas.

Taip pat atkreipkite dėmesį į afiliacines nuorodas ir rėmėjus. Kartais tinklaraštininkai ar influenceriai dalijasi „sveikatos patarimais”, kurie iš tikrųjų yra apmokamos reklamos, nors tai ne visada aiškiai nurodoma.

Kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo sveikatos dezinformacijos

Dabar, kai žinote šiuos septynis metodus, kaip juos pritaikyti praktikoje? Pirmiausia, sulėtinkite. Tai skamba paprastai, bet labai svarbu. Socialiniai tinklai skatina greitą slinktį, greitą reakciją, greitą dalijimąsi. Bet prieš pasidalindami sveikatos informacija, sustokite ir pagalvokite. Ar tai tikra? Ar tai gali kam nors pakenkti?

Sukurkite sau įprotį patikrinti informaciją prieš ja tikint ar ja dalijantis. Užtenka kelių minučių – įvesti raktažodžius į Google, patikrinti autorių, pažiūrėti, ar patikimi šaltiniai tai patvirtina. Šios kelios minutės gali apsaugoti jus ar jūsų artimuosius nuo pavojingų sprendimų.

Kalbėkite su artimaisiais apie dezinformaciją. Ypač su vyresniais žmonėmis, kurie gali būti mažiau atsparūs tokioms manipuliacijoms. Bet darykite tai švelniai – niekas nenori jaustis kvailai. Užuot sakę „tai nesąmonė”, geriau pasiūlykite kartu patikrinti informaciją. „Įdomu, pažiūrėkime, ką apie tai sako gydytojai” – toks požiūris veikia geriau nei konfrontacija.

Mokykite vaikus ir paauglius kritiškai mąstyti apie informaciją internete. Jie užaugo su socialiniais tinklais, bet ne visada turi įgūdžių atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos. Diskutuokite su jais apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją, kodėl žmonės ją platina, kaip algoritmai veikia.

Ir svarbiausia – visada konsultuokitės su kvalifikuotais sveikatos priežiūros specialistais dėl svarbių sveikatos sprendimų. Socialiniai tinklai gali būti naudingas informacijos šaltinis, bet jie neturėtų pakeisti profesionalios medicininės pagalbos. Jei turite sveikatos problemą, eikite pas gydytoją, ne pas Google ar Facebook.

Atminkite, kad net protingi, išsilavinę žmonės gali patikėti dezinformacija. Tai ne kvailumo klausimas – tai klausimas, kaip veikia mūsų smegenys ir kaip dezinformacija yra specialiai sukurta manipuliuoti mumis. Būti apgautam nėra gėda, bet galime išmokti būti atsargesni.

Sveikatos informacija gali turėti realių pasekmių. Žmonės atsisakė gyvybiškai svarbaus gydymo, nes patikėjo dezinformacija internete. Žmonės vartojo pavojingus produktus, nes kažkas internete sakė, kad jie „natūralūs” ir „saugūs”. Žmonės nepasinaudojo ankstyvos diagnostikos galimybėmis, nes buvo įbauginti klaidingos informacijos. Tai ne abstrakti problema – tai realūs žmonės, realios gyvybės.

Tad būkite budrūs, bet ne paranoidiškai. Ne visa informacija socialiniuose tinkluose yra klaidinga. Yra daug puikių gydytojų, mokslininkų ir sveikatos švietėjų, kurie dalijasi patikima informacija. Tiesiog išmokite atskirti grūdus nuo pelų, naudodami šiuos septynis metodus. Jūsų sveikata to verta.