Kodėl sveikatos informacija internete tokia paini

Kiekvienas esame patyrę tą momentą – skauda galvą, įvedate simptomus į „Google” ir po penkių minučių jau įsitikinę, kad sergate kažkuo rimtu. Arba draugas siunčia straipsnį apie stebuklингą priedą, kuris „gydytojai nenori, kad žinotumėte”. Sveikatos dezinformacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau, o ją atpažinti darosi vis sunkiau – ne todėl, kad esame naivūs, o todėl, kad ji tampa vis labiau įtikinama.

Problema ne tik ta, kad žmonės skaito klaidingą informaciją. Problema ta, kad jie pagal ją priima sprendimus – atideda vizitą pas gydytoją, nustoja vartoti paskirtus vaistus arba išleidžia pinigus preparatams, kurie neveikia.

Šaltinis – pirmas dalykas, į kurį reikia žiūrėti

Prieš skaitant patį turinį, verta pažiūrėti, kas jį parašė ir kur tai publikuota. Tai skamba paprastai, bet daugelis žmonių šį žingsnį praleidžia.

Patikimi šaltiniai paprastai yra recenzuojami moksliniai žurnalai, universitetų ar ligoninių svetainės, nacionalinės sveikatos institucijos. Tai nereiškia, kad jie niekada neklysta, tačiau ten informacija praeina tam tikrą patikrinimo procesą. Tuo tarpu asmeniniai tinklaraščiai, „wellness” svetainės be aiškių autorių ar socialinių tinklų įrašai – tai vietos, kur reikia būti atsargesniems.

Taip pat svarbu patikrinti autorių. Ar straipsnį parašė gydytojas, mokslininkas, žurnalistas su medicinine specializacija? Ar tai kažkas, kurio vienintelis kredencialas yra „sveikatos entuziastas” arba „natūralios medicinos ekspertas”?

Kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus

Yra keletas frazių ir modelių, kurie turėtų iš karto sukelti įtarimą:

• „Gydytojai nenori, kad tai žinotumėte” – tai klasikinis manipuliacinis triukas, kuriuo bandoma sukurti priešpriešą tarp skaitytojo ir medicinos sistemos.
• „100% natūralu, todėl saugu” – natūralumas negarantuoja saugumo. Arsenas taip pat natūralus.
• „Gydo viską” – joks vienas preparatas ar metodas negali gydyti visiškai skirtingų ligų.
• Vieno atvejo istorijos kaip įrodymas – „mano kaimynė išgėrė ir pasveiko” nėra mokslinis įrodymas.
• Skubumas ir baimė – „veikite dabar, kol nevėlu” yra pardavimų, ne informacijos, kalba.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar straipsnyje nurodomi konkretūs tyrimai. Jei nurodomi – galima juos patikrinti. Jei tik sakoma „tyrimai rodo” be jokių nuorodų, tai turėtų kelti klausimų.

Moksliniai tyrimai – kaip juos suprasti be medicinos išsilavinimo

Daugelis žmonių mano, kad moksliniai tyrimai yra kažkas neprieinamo. Iš tikrųjų yra keletas paprastų dalykų, kuriuos galima patikrinti net be specialių žinių.

Pirma – tyrimo dydis. Tyrimas su 30 dalyvių ir tyrimas su 30 000 dalyvių nėra lygiaverčiai. Kuo daugiau žmonių tyrime, tuo rezultatai patikimesni. Antra – ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis ar su gyvūnais. Daug kas veikia pelėms, bet ne žmonėms. Trečia – ar tyrimas buvo pakartotinai patvirtintas kitų mokslininkų. Vienas tyrimas – tai tik pradžia, ne galutinis atsakymas.

Yra ir patogus įrankis – „PubMed” duomenų bazė, kurioje galima rasti recenzuotus medicininius tyrimus. Ji nemokama ir prieinama visiems. Žinoma, ne visi straipsniai ten suprantami be medicininio išsilavinimo, tačiau bent abstraktą – trumpą santrauką – dažniausiai galima perskaityti ir suprasti pagrindinę idėją.

Socialiniai tinklai ir algoritmų problema

Socialiniai tinklai sveikatos dezinformacijos platinimui yra ypač palanki aplinka. Algoritmai dažnai skatina emociškai įkrautą, sensacingą turinį – o dezinformacija dažnai būtent tokia ir yra. Įrašas apie tai, kaip vakcinacijos „tikroji tiesa” slepiama, sulauks daugiau reakcijų nei nuobodus, bet tikslus straipsnis apie imunitetą.

Be to, socialiniuose tinkluose veikia vadinamasis patvirtinimo šališkumas – matome tai, kas atitinka mūsų jau turimus įsitikinimus. Jei kažkas jau skeptiškas tradicinei medicinai, algoritmas jam rodys daugiau turinio, kuris tą skepticizmą stiprina.

Praktinis patarimas: jei matote sveikatos naujieną socialiniame tinkle, prieš ja tikėdami ar dalindami, ieškokite to paties fakto keliuose skirtinguose šaltiniuose. Jei informacija teisinga, ją rasite ne tik vienoje „alternatyvioje” svetainėje.

Kai abejojate – klauskite, ne ieškokite

Vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti su sveikatos informacija, kurią radote internete – atnešti ją gydytojui ir paklausti nuomonės. Tai nėra silpnumas ar naivumas. Tai protingas elgesys.

Gydytojai dažnai sako, kad jiems daug lengviau dirbti su pacientu, kuris atneša straipsnį ir klausia „ar tai tiesa?”, nei su tuo, kuris jau nusprendė gydytis pagal internete rastą metodą ir tik tada ateina, kai kažkas nepavyko.

Taip pat yra organizacijų, kurios specialiai tikrina sveikatos informaciją. Tarptautiniu mastu žinoma „Health Feedback” tikrina virusines sveikatos naujienas ir vertina jų tikslumą. Lietuvoje faktų tikrinimo darbą atlieka „Demaskuok” ir kitos iniciatyvos.

Kritinis mąstymas – ne cinizmas, o įgūdis

Svarbu suprasti vieną dalyką: abejoti sveikatos informacija nereiškia abejoti viskuo ir niekuo netikėti. Tai nereiškia, kad tradicinė medicina tobula arba kad mokslininkai niekada neklysta. Klysta. Mokslas iš esmės ir yra procesas, kuriame klaidos atrandamos ir taisomos.

Tačiau yra skirtumas tarp sveiko skepticizmo ir visiško atmetimo. Sveiko skepticizmo esmė – klausti „kokiais įrodymais tai grindžiama?” ir ieškoti atsakymo. Dezinformacija dažnai siūlo paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, o tikroji medicina pripažįsta, kad daug kas dar nežinoma ir neaišku.

Gyvename laikais, kai informacijos yra daugiau nei bet kada, bet tai nereiškia, kad ji geresnės kokybės. Mokėjimas atsirinkti – tai šiandien toks pat svarbus įgūdis kaip skaitymas ar skaičiavimas. Ir kaip bet kuris įgūdis, jis lavinamas praktika – kiekvienu kartu, kai sustojate ir klausiate savęs: „O iš kur tai žinoma?”