Internetas – ir vaistinė, ir pelkė vienu metu

Prisimenu, kaip 2020-ųjų pavasarį mano teta siuntinėjo „WhatsApp” žinutes apie tai, kad citrina su karštu vandeniu naikina virusą. Ji tikėjo. Pusė šeimos tikėjo. Ir tai nėra kažkas neįprasto – pandemijos metu informacijos srautas buvo toks chaotiškas, kad net protingi žmonės pasiklysdavo. Bet štai kas įdomu: atskirti tiesą nuo melo nėra taip sunku, kaip atrodo. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti.

Šaltinis – viskas

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti prieš dalinantis bet kokia sveikatos informacija – pasitikrinti, kas tai parašė. Ir ne tik vardą, bet ir kontekstą. PSO, CDC, ECDC, nacionalinės sveikatos institucijos – tai organizacijos, kurios dirba su tikrais duomenimis ir atsako už savo žodžius. Atsitiktinis „sveikatos blogeris” ar „natūralios medicinos ekspertas” be jokių nurodytų kvalifikacijų – visai kita istorija.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar straipsnyje yra nuorodos į mokslinius tyrimus. Jei rašoma „mokslininkai įrodė”, bet nėra jokios nuorodos – tai raudona vėliavėlė. Tikri moksliniai straipsniai visada turi šaltinius.

Emocijos – pirmas įspėjimo signalas

Melagingos naujienos dažniausiai žaidžia su jūsų emocijomis. Jos sukuria baimę, pasipiktinimą arba pernelyg didelį optimizmą. „VALDŽIA SLEPIA TIESĄ!”, „Šis paprastas triukas išgydys viską!” – tokie antraštės yra beveik garantuotas ženklas, kad kažkas negerai. Patikima informacija paprastai yra nuobodesnė. Ji sako: „Remiantis X tyrimu, Y metodo efektyvumas siekia Z procentų.” Nėra šaukimo, nėra dramatikos.

Kai jaučiate, kad straipsnis labiau nori jus supykdyti nei informuoti – sustokite. Pasiimkite kvapą. Ir patikrinkite faktus.

Faktų tikrinimo įrankiai – jūsų nauji draugai

Laimei, gyvename laikais, kai yra specializuoti įrankiai būtent šiam reikalui. Snopes.com, FactCheck.org, AFP Fact Check – tai platformos, kurios nuolat tikrina virusines istorijas ir atsako, ar jos tikros. Lietuvoje puikiai veikia Demaskuok.lt – verta turėti šią svetainę pažymėtą naršyklėje.

Taip pat galite naudoti paprastą Google triuką: įveskite teiginį ir pridėkite žodžius „myth” arba „fact check”. Dažnai iškart matysite, ar tai jau buvo patikrinta.

Kai abejoji – klausk gydytojo, ne „Facebook” grupės

Tai skamba akivaizdžiai, bet reikia pasakyti tiesiai: socialiniai tinklai nėra medicinos konsultacijos vieta. Net jei grupėje yra tūkstančiai žmonių ir visi sutinka – tai dar nereiškia, kad jie teisūs. Kolektyvinis tikėjimas nepadaro melo tiesa.

Jei turite rimtų klausimų apie COVID-19 simptomus, vakcinas ar gydymą – kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Telefoninės konsultacijos, e-sveikatos sistemos, šeimos gydytojas – visi šie keliai yra geresni nei komentarų sekcija.

Kodėl tai svarbu labiau, nei manome

Galbūt pagalvojate: „Na, viena melaginga žinutė – ne karo pabaiga.” Bet problema ta, kad dezinformacija plinta eksponentiškai. Viena teta siunčia vienai grupei, ta grupė persiunčia kitai – ir po savaitės šimtai žmonių tiki, kad vitaminas C yra geresnis už vakciną. Realūs žmonės priima realius sprendimus remdamiesi tuo, ką perskaito. Ir kartais tie sprendimai kainuoja sveikatą.

Tad kiekvieną kartą, kai sustojate prieš dalindamiesi kažkuo abejotinu, kai patikrinate šaltinį, kai paklausiate „ar tai tikra?” – jūs ne tik saugote save. Jūs saugote visus aplink save. O tai, draugai, yra vienas gražiausių dalykų, ką galima padaryti internete.