Kai prieš kelerius metus prasidėjo pandemija, niekas negalėjo įsivaizduoti, kokių ilgalaikių pasekmių ji paliks. Dabar, kai dulkės jau nusėdo, vis daugiau žmonių susiduria su keistais simptomais, kurie tiesiog nenori praeiti. O dar keisčiau – kai kurie žmonės staiga pradeda reaguoti į maistą ar medžiagas, kurias anksčiau toleravo be jokių problemų.

Jei ir jūs priklaupote prie šios grupės, žinokite – nesate vieni. Ir svarbiausia – yra specialistų, kurie gali padėti. Alergologai šiandien tampa tikrais detektyvais, bandančiais išnarplioti sudėtingą COVID-19 pasekmių galvosūkį.

Kodėl po COVID-19 atsiranda naujos alergijos

Pirmiausia norėčiau paaiškinti, kas iš viso vyksta mūsų organizme po koronaviruso infekcijos. COVID-19 – tai ne paprastas peršalimas, kuris praeina per savaitę ir užmirštamas. Šis virusas paveiks mūsų imuninę sistemą tokiais būdais, kurių mes dar iki galo nesuprantame.

Kai virusas patenka į organizmą, jis sukelia tikrą imuninės sistemos audrą. Mūsų gynybos mechanizmai mobilizuojasi kovai, bet kartais šis procesas tampa pernelyg intensyvus. Tarsi jūsų namų apsaugos sistema pradėtų rėkti ne tik dėl tikrų įsilaužėlių, bet ir dėl kiekvieno pro šalį einančio pėsčiojo.

Mokslininkai pastebėjo, kad po COVID-19 daugelio žmonių organizme padidėja tam tikrų antikūnų – IgE – kiekis. Šie antikūnai atsakingi už alergines reakcijas. Be to, keičiasi ir kitų imuninės sistemos komponentų veikla, todėl organizmas gali pradėti „matyti” priešus ten, kur jų nėra.

Užsitęsę simptomai: kada kreiptis pagalbos

Dabar kalbėkime apie tai, kas vadinama „ilguoju COVID” arba post-COVID sindromu. Jei po ligos praėjo jau kelios savaitės ar net mėnesiai, o jūs vis dar jaučiatės ne taip, kaip anksčiau – tai nėra jūsų vaizduotė.

Dažniausi simptomai, su kuriais susiduria žmonės:

• Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo poilsio
• Dusulys ar sunkumai kvėpuojant net atliekant lengvą fizinę veiklą
• Krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas
• Galvos skausmai, kurie anksčiau nekamuodavo
• Skonio ar kvapo praradimas, kuris tęsiasi mėnesius
• Miego sutrikimai
• Odos išbėrimai ar niežėjimas

Bet štai kas įdomu – kai kurie šių simptomų gali būti susiję su naujomis alergijomis ar padidėjusiu jautrumu aplinkos veiksniams. Pavyzdžiui, jei anksčiau ramiai naudojote tam tikrus valymo produktus, o dabar nuo jų pradeda ašaroti akys ir čiaudėti, tai gali būti ne sutapimas.

Alergologas gali padėti atskirti, kurie simptomai yra tiesiogiai susiję su viruso poveikiu, o kurie – su naujomis alergijomis. Tai labai svarbu, nes gydymo metodai skiriasi.

Maisto alergijos po COVID: netikėtas svečias

Viena keisčiausių COVID-19 pasekmių – staiga atsirandančios maisto alergijos. Žmonės, kurie visą gyvenimą valgė riešutus, krevetės ar kiaušinius, staiga pradeda patirti alergines reakcijas.

Mano pažįstama po COVID-19 negalėjo suprasti, kodėl po kiekvieno valgio jaučiasi blogai. Pasirodė, kad išsivystė alergija glitimui, nors anksčiau duona buvo jos mėgstamiausias maistas. Kita istorija – vyras, kuris visada mėgo jūros gėrybes, staiga pradėjo patirti stiprų niežėjimą ir išbėrimus po krevetės ar midijų.

Alergologas tokiais atvejais atlieka išsamius tyrimus:

• Odos dūrio testus – ant odos užlašinama mažų kiekių įvairių alergenų ir stebima reakcija
• Kraujo tyrimus – nustatomas specifinių IgE antikūnų kiekis
• Provokacijos testus – kontroliuojamomis sąlygomis pacientas gauna mažus įtariamo alergeno kiekius

Svarbiausia – niekada nebandykite patys nustatyti, į ką esate alergiški. Tai gali būti pavojinga, ypač jei reakcijos yra stiprios.

Kvėpavimo takų problemos ir aplinkos alergenai

COVID-19 ypač paveiks kvėpavimo takus, todėl daugelis žmonių po ligos tampa jautresni oro teršalams, dulkėms, žiedadulkėms ar gyvūnų plaukams. Tai, kas anksčiau sukeldavo tik lengvą diskomfortą, dabar gali provokuoti stiprų kosulį, dusulį ar net astmos priepuolius.

Alergologas gali padėti keliais būdais:

Spirometrija ir kiti kvėpavimo funkcijos tyrimai parodys, kaip veikia jūsų plaučiai ir ar yra uždegimo požymių. Kartais žmonės mano, kad jų dusulys yra tik „po COVID”, o iš tikrųjų išsivystė astma.

Alergenų testai padės nustatyti, kurie aplinkos veiksniai dabar jums kenkia. Galbūt anksčiau ramiai gyvenote su kate, o dabar jos plaukai sukelia problemų.

Provokacijos testai su metacholinu – tai specialus tyrimas, kuris parodo, ar jūsų kvėpavimo takai tapo hiperreaktyvūs.

Gydymo galimybės ir strategijos

Dabar pereikime prie geros naujienos – dauguma post-COVID alergijų ir simptomų yra gydomi. Alergologas gali pasiūlyti kelias strategijas, priklausomai nuo jūsų konkretaus atvejo.

Vaistinis gydymas gali apimti antihistamininius preparatus, kurie sumažins alergines reakcijas. Jei išsivystė astma, gali prireikti inhaliatorių su bronchus plečiančiais ar uždegimą mažinančiais vaistais. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami sisteminiai vaistai.

Imunoterapija – tai ilgalaikis gydymas, kai organizmas palaipsniui „pripratinamas” prie alergenų. Jei nustatyta alergija žiedadulkėms ar dulkių erkutėms, ši terapija gali būti labai veiksminga.

Aplinkos modifikacijos – alergologas padės sukurti planą, kaip sumažinti alergenų kiekį jūsų namuose. Tai gali apimti oro valytuvų naudojimą, specialių čiužinių ir pagalvių užvalkalų pirkimą, drėgmės kontrolę.

Labai svarbu suprasti, kad gydymas turi būti individualus. Kas padeda vienam žmogui, nebūtinai padės kitam. Todėl reikia kantrybės ir glaudaus bendradarbiavimo su gydytoju.

Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui

Kol laukiate vizito pas alergologą ar jau gydotės, yra dalykų, kuriuos galite daryti patys, kad palengvintumėte savo būklę.

Vedkite simptomų dienoraštį. Užrašinėkite, kada ir kokie simptomai pasireiškia, ką valgėte, kur buvote, kokios buvo oro sąlygos. Tai padės gydytojui greičiau nustatyti galimus trigerius.

Stebėkite oro kokybę. Yra mobiliųjų programėlių, kurios rodo žiedadulkių koncentraciją, oro taršos lygį. Blogomis dienomis geriau vengti ilgų pasivaikščiojimų lauke.

Sukurkite „saugų” namų aplinką. Reguliariai dulkinkite drėgnu skudurėliu, naudokite HEPA filtrus turinčius dulkių siurblius, išvėdinkite patalpas, bet ne žydėjimo metu.

Būkite atsargūs su naujais produktais. Jei anksčiau naudojote tam tikrą kosmetiką ar buitinės chemijos produktus be problemų, o dabar kažkas keista, laikinai grįžkite prie paprastesnių, hipoalergiškų alternatyvų.

Neeksperimentuokite su maistu. Jei įtariate maisto alergiją, nevenkite viso maisto, bet ir nebandykite patys nustatyti, kas kalta. Kreipkitės į specialistą.

Kada tikėtis pagerėjimo ir kaip išlikti optimistais

Žinau, kad gyventi su užsitęsusiais simptomais po COVID-19 yra varginantis ir kartais gąsdinantis. Daugelis žmonių jaučiasi nusivylę, kad jų kūnas „išdavė” juos. Bet noriu pasakyti – yra vilties.

Dauguma post-COVID simptomų palaipsniui silpnėja. Kai kuriems žmonėms tai užtrunka kelis mėnesius, kitiems – ilgiau, bet pagerėjimas paprastai ateina. Naujos alergijos taip pat gali būti laikinos – imuninė sistema gali „atsipeikėti” ir grįžti prie normalaus veikimo.

Svarbu nepasiduoti ir aktyviai ieškoti pagalbos. Alergologai šiandien turi daug daugiau žinių apie post-COVID sindromą nei prieš metus ar du. Nuolat atsiranda naujų gydymo metodų, vyksta tyrimai.

Taip pat nepamirškite rūpintis savo psichologine sveikata. Lėtiniai simptomai gali paveikti nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Jei reikia, kreipkitės ir į psichologus – tai ne silpnumo, o išminties ženklas.

Ir dar vienas dalykas – būkite kantrus sau. Jūsų organizmas kovojo su rimta infekcija ir dabar atsigauna. Tai užtrunka laiko, ir tai normalu. Nedėkite sau per didelio spaudimo greitai grįžti prie „senojo savęs”.

COVID-19 paliko pėdsakų daugelio mūsų gyvenime, bet tai nereiškia, kad turime susitaikyti su nuolatiniais simptomais. Alergologai šiandien yra jūsų sąjungininkai šioje kovoje už geresnę gyvenimo kokybę. Neabejokite kreiptis pagalbos – jūs to verti, ir pagalba tikrai egzistuoja.