Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tikra epidemija

Internetas – tai ir palaiminimas, ir prakeikimas, kai kalbame apie sveikatos informaciją. Viena vertus, turime prieigą prie neįtikėtino kiekio medicininių žinių, tyrimų ir ekspertų nuomonių. Kita vertus, bet kas gali sukurti puslapį, įkelti vaizdo įrašą ar parašyti straipsnį, kuriame skelbiamos visiškai nepagrįstos „stebuklingo išgydymo” istorijos.

Problema ta, kad mūsų smegenys natūraliai linkusios patikėti tuo, kas atrodo įtikinančiai pateikta. Jei matome baltais chalatais vilkinčius žmones, moksliškus terminus ir „tyrimų” nuorodas, automatiškai manome, kad informacija patikima. O kai dar pridedame emocines istorijas apie „išgydytus” žmones, mūsų kritinis mąstymas tiesiog išsijungia.

Statistika šokiruojanti – apie 70% žmonių ieško sveikatos informacijos internete prieš lankydamiesi pas gydytoją. Ir daugiau nei pusė jų negali atskirti patikimos informacijos nuo dezinformacijos. Tai reiškia, kad milijonai žmonių priima svarbius sprendimus dėl savo sveikatos remdamiesi klaidinga informacija.

Klasikiniai raudonos vėliavos ženklai, kuriuos turite įsidėmėti

Yra keletas akivaizdžių požymių, kurie iškart turėtų sukelti jūsų įtarimą. Pirmas ir galbūt ryškiausias – absoliutūs teiginiai ir „stebuklingos” garantijos. Jei kažkas teigia, kad jų produktas ar metodas „100% išgydo” kokią nors ligą, bėkite kuo toliau. Medicina retai kada veikia absoliutais – net patys efektyviausi vaistai veikia ne visiems pacientams vienodai.

Antra raudona vėliava – sąmokslo teorijos ir „nutylėtos tiesos”. Jei straipsnis ar vaizdo įrašas prasideda tuo, kad „gydytojai nenori, kad žinotumėte” arba „farmacijos kompanijos slepia”, tai beveik garantuotai dezinformacija. Taip, farmacijos pramonė nėra tobula, bet idėja, kad tūkstančiai gydytojų ir mokslininkų visame pasaulyje sąmoningai slepia „paprastą išgydymą”, yra absurdiška.

Trečias požymis – asmeninės istorijos be jokių įrodymų. „Mano pusbrolis išgydė vėžį valgydamas tik morkų sultis” – tokios istorijos gali skambėti įtikinamai, bet jos nėra įrodymas. Galbūt tas pusbrolis gavo ir kitą gydymą? Galbūt diagnozė buvo klaidinga? O gal tai tiesiog išgalvota istorija?

Dar vienas klasikinis požymis – prieštaravimas visai mokslo bendruomenei. Jei kažkas teigia, kad atrado revoliucinį gydymo metodą, bet jį pripažįsta tik keletas „nepriklausomų ekspertų” (dažnai be jokių kvalifikacijų), tai labai įtartina. Tikri medicininiai proveržiai yra kruopščiai tikrinami, kartojami ir galiausiai pripažįstami plačios mokslo bendruomenės.

Kaip atskirti tikrą ekspertą nuo apsimetėlio

Internete pilna žmonių, kurie save vadina „sveikatos ekspertais”, „holistiniais gydytojais” ar „natūralios medicinos specialistais”. Bet kaip suprasti, ar jie tikrai turi reikiamų žinių?

Pirmiausia, patikrinkite jų išsilavinimą ir kvalifikacijas. Tikri medicinos specialistai turi aiškias, patikrinamas kvalifikacijas – medicinos mokslų daktaro laipsnį, specializacijos sertifikatus, licencijas. Ir tai nėra sunku patikrinti – daugumoje šalių yra viešai prieinami gydytojų registrai.

Bet atsargiai – kai kurie apgavikai naudoja tikrus, bet nerelevančius laipsnius. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti PhD literatūros srityje, bet pristatinėti save kaip „daktarą”, kalbantį apie vakcinas. Arba turėti chiropraktiko diplomą, bet teikti patarimus apie vėžio gydymą.

Pasižiūrėkite, ar jie publikuoja mokslinius straipsnius. Tikri ekspertai paprastai turi publikacijų recenzuojamuose medicinos žurnaluose. Tai nereiškia, kad kiekvienas geras gydytojas privalo būti tyrėjas, bet jei kažkas teigia esąs „lyderis” savo srityje, turėtų būti bent kažkokių akademinių pasiekimų.

Dar vienas svarbus dalykas – ar jie pripažįsta savo srities ribas? Tikri ekspertai žino, ko nežino. Jie neduoda kategorinių atsakymų į sudėtingus klausimus ir pripažįsta, kad medicina nuolat keičiasi. Jei kažkas turi atsakymą į absoliučiai viską ir niekada nesako „nežinau” ar „reikia daugiau tyrimų”, tai įtartina.

Mokslinių tyrimų džiunglėse: kaip suprasti, ar tyrimas tikrai ką nors įrodo

Vienas populiariausių dezinformacijos skleidėjų triukų – remtis „tyrimais”. Problema ta, kad ne visi tyrimai yra vienodai patikimi, o dauguma žmonių neturi supratimo, kaip juos vertinti.

Pirma, žiūrėkite į tyrimo tipą. Medicinos tyrimų hierarchijoje aukščiausiai yra sisteminės apžvalgos ir meta-analizės, kurios apjungia daugelio tyrimų rezultatus. Po jų – randomizuoti kontroliuojami tyrimai. Žemiausiai – atvejų aprašymai ir stebėjimai. Jei kažkas remiasi vienu atvejų aprašymu ar nedideliu stebėjimu, tai nėra stiprus įrodymas.

Antra, kur tyrimas publikuotas? Prestižiniai medicinos žurnalai kaip „The Lancet”, „New England Journal of Medicine” ar „JAMA” turi griežtą recenzavimo procesą. Jei tyrimas publikuotas kažkokiame nežinomame žurnale ar tiesiog „įkeltame internete”, tai didelis klaustukas.

Trečia, kas finansavo tyrimą? Jei maisto papildų kompanija finansavo tyrimą apie savo produktą, rezultatai gali būti šališki. Tai nereiškia, kad tyrimas automatiškai blogas, bet reikia būti atsargesniems.

Dar svarbu suprasti skirtumą tarp koreliacijos ir priežastingumo. Jei tyrimas rado, kad žmonės, kurie valgo daug obuolių, rečiau serga širdies ligomis, tai nereiškia, kad obuoliai apsaugo nuo širdies ligų. Galbūt žmonės, kurie valgo daug obuolių, apskritai sveikiau gyvena? Tai vadinama painiojančiais veiksniais.

Patikimi šaltiniai: kur ieškoti tikros informacijos

Gerai, dabar žinote, ko vengti. Bet kur ieškoti patikimos informacijos?

Oficialios sveikatos organizacijos – tai turėtų būti jūsų pirmasis sustojimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), nacionalinės sveikatos sistemos svetainės – šie šaltiniai teikia patikrintą, mokslu pagrįstą informaciją. Taip, jie gali būti šiek tiek sausoki ir ne tokie įdomūs kaip sensacingi straipsniai, bet jie patikimi.

Medicinos universitetų ir ligoninių svetainės taip pat yra puikus šaltinis. Pavyzdžiui, Mayo Clinic, Cleveland Clinic ar didžiųjų universitetų medicinos fakultetai dažnai turi išsamius, bet suprantamai parašytus straipsnius apie įvairias sveikatos būklės.

Recenzuojami medicinos žurnalai – jei norite pasigilinti į konkretų klausimą, galite ieškoti PubMed duomenų bazėje. Tai nemokama prieiga prie milijonų medicininių straipsnių. Tiesa, dauguma jų parašyti gana techniška kalba, bet bent jau galite pamatyti, kas iš tiesų yra ištirta.

Dar vienas puikus šaltinis – profesionalių medicinos organizacijų rekomendacijos. Pavyzdžiui, kardiologų draugijos rekomendacijos dėl širdies sveikatos, onkologų draugijos gairės dėl vėžio prevencijos ir panašiai. Šios organizacijos kruopščiai peržiūri visus turimus įrodymus ir pateikia pagrįstas rekomendacijas.

Socialiniai tinklai: dezinformacijos epicentras

Jei yra vieta, kur sveikatos dezinformacija klesti kaip niekur kitur, tai socialiniai tinklai. Facebook grupės, Instagram „influenceriai”, TikTok vaizdo įrašai – visa tai gali būti pavojinga jūsų sveikatai.

Problema ta, kad socialiniuose tinkluose veikia algoritmai, kurie rodo jums daugiau to, su kuo jūs sąveikaujate. Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie „natūralų vėžio gydymą”, algoritmas pradės siūlyti jums vis daugiau panašaus turinio. Taip sukuriamas informacinis burbulas, kuriame dezinformacija atrodo kaip norma.

„Influenceriai” nėra sveikatos ekspertai – tai turėtų būti akivaizdu, bet, deja, daugelis žmonių priima sveikatos patarimus iš žmonių, kurių vienintelė kvalifikacija – daug sekėjų. Tai, kad kažkas atrodo sveikai ar turi gražų kūną, nereiškia, kad jų patarimai yra medicininiu požiūriu teisingi.

Ypač pavojingi yra vaizdo įrašai, kuriuose žmonės dalijasi savo „išgydymo istorijomis”. Jie emocionaliai veikia, bet dažnai pateikia iškraipytą tikrovės vaizdą. Žmonės, kuriems nepadėjo alternatyvūs metodai, paprastai nedalijasi savo istorijomis – jie tiesiog tyliai grįžta prie įprastos medicinos.

Dar vienas socialinių tinklų pavojus – greitai plintantys mitai. Netikra informacija gali pasiekti milijonus žmonių per kelias valandas, o paneigimas – jei apskritai pasiekia – sklinda daug lėčiau. Pavyzdžiui, mitas apie ryšį tarp vakcinų ir autizmo jau seniai paneigtas, bet vis dar sklinda socialiniuose tinkluose.

Praktiniai įrankiai faktų tikrinimui

Gerai, teorija aiški. Bet kaip praktiškai patikrinti informaciją, kai susiduriate su ja internete?

Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Yra keletas puikių organizacijų, kurios specializuojasi sveikatos informacijos tikrinimu: Health Feedback, Science Feedback, Snopes (turi sveikatos skyrių). Tiesiog įveskite teiginį ar temą, ir dažnai rasite, ar tai jau buvo patikrinta.

Atlikite atvirkštinę vaizdo paiešką. Jei matote „įtikinamą” nuotrauką, kuri turėtų įrodyti kokį nors teiginį, galite įkelti ją į Google Images ir pamatyti, kur dar ji naudojama. Dažnai paaiškėja, kad ta pati nuotrauka buvo naudojama visiškai kitame kontekste.

Patikrinkite datą. Kartais sena informacija sklinda kaip nauja. Medicinos žinios keičiasi, ir tai, kas buvo teisinga prieš 10 metų, gali būti pasenę dabar.

Perskaitykite ne tik antraštę. Sensacinės antraštės dažnai iškraipo straipsnio turinį. Kartais pats straipsnis yra gana subalansuotas, bet antraštė – visiškai klaidinanti.

Ieškokite kelių šaltinių. Jei tik vienas šaltinis praneša apie „revoliucinį atradimą”, tai įtartina. Tikri medicinos proveržiai yra plačiai aprašomi įvairiuose patikimuose šaltiniuose.

Dar vienas naudingas triukas – pridėkite „debunk” ar „fact check” prie paieškos užklausos. Pavyzdžiui, jei matote teiginį „vitaminas C gydo COVID-19″, paieškokite „vitamin C COVID-19 debunk”. Dažnai iškart rasite patikimų šaltinių analizę.

Kai informacija atrodo per gera, kad būtų tiesa

Yra priežastis, kodėl tas posakis tapo klišė – jis dažniausiai teisingas. Jei kažkas siūlo paprastą, pigų sprendimą sudėtingai medicininei problemai, kurią mokslas bando išspręsti dešimtmečius, tikėtina, kad tai per gera, kad būtų tiesa.

Pagalvokite logiškai: jei kažkas tikrai būtų atradęs, kad, pavyzdžiui, cinamonas išgydo diabetą, ar tai nebūtų milžiniškas atradimas? Ar ne visi gydytojai pasaulyje pradėtų tai rekomenduoti? Ar ne farmacijos kompanijos bandytų tai patentuoti ir parduoti?

Dezinformacijos skleidėjai dažnai naudoja žmonių viltį ir desperaciją. Žmonės, kurie serga sunkiomis ligomis ar turi sergančių artimųjų, yra ypač pažeidžiami. Jie nori tikėti, kad yra lengvesnis būdas, ir tai visiškai suprantama. Bet būtent todėl svarbu išlaikyti kritinį mąstymą net tada, kai emociškai sunku.

Taip pat būkite atsargūs su „natūralaus” ir „cheminio” priešpriešinimu. Dezinformacijos skleidėjai dažnai naudoja retoriką, kad „natūralu = saugu ir gera”, o „cheminis = pavojinga ir bloga”. Bet viskas yra chemija – vanduo yra cheminis junginys. O daugelis natūralių medžiagų yra labai nuodingos.

Kitas dažnas triukas – naudoti tikrus faktus klaidinančiai. Pavyzdžiui, „Žinote, kad chemoterapija yra nuodai? Net gydytojai tai pripažįsta!” Taip, chemoterapija yra toksiška – būtent todėl ji gali nužudyti vėžio ląsteles. Bet tai nereiškia, kad ji neveiksminga ar kad turėtumėte ją pakeisti morkų sultimis.

Ką daryti, kai jūsų artimieji tiki dezinformacija

Vienas sunkiausių dalykų – kai žmogus, kurį mylite, patiki dezinformacijai ir priima sprendimus, kurie gali pakenkti jo sveikatai. Galbūt jūsų mama skaito Facebook grupę apie „natūralų gydymą” ir nori atsisakyti gydytojo skirtų vaistų. Arba draugas tiki sąmokslo teorijomis apie vakcinas.

Pirmiausia, nepulkite kritikuoti ar išjuokti. Tai tik sustiprins jų įsitikinimus – žmonės natūraliai priešinasi, kai jaučiasi puolami. Vietoj to, bandykite suprasti, kodėl jie tuo tiki. Galbūt jie turėjo blogą patirtį su medicina? Galbūt jaučiasi, kad gydytojai jų neklauso?

Užduokite klausimus, o ne teikite teiginius. Vietoj „tai nesąmonė”, paklauskit „Iš kur žinai, kad tai veikia?” ar „Kokie tyrimai tai patvirtina?” Padėkite jiems patiems kritiškai pamąstyti apie informaciją.

Pasidalinkite patikimais šaltiniais, bet neprimetinėkite jų. „Radau įdomų straipsnį apie tai, gal norėtum pažiūrėti?” veikia geriau nei „Štai įrodymas, kad klysti!”

Pripažinkite, kad medicina nėra tobula. Jei jūsų artimasis turi pagrįstų nusiskundimų dėl sveikatos sistemos, nepaneikite jų. Galite sutikti, kad sistema turi problemų, bet vis tiek paaiškinti, kodėl mokslu pagrįsta medicina yra geriausia turima galimybė.

Kartais gali būti naudinga pasiūlyti kartu nueiti pas gydytoją ir užduoti klausimus. Geras gydytojas sugebės atsakyti į rūpesčius ir pateikti informaciją suprantamai.

Bet taip pat turite pripažinti, kad negalite kontroliuoti kitų žmonių sprendimų. Jei suaugęs žmogus, turintis visą informaciją, vis tiek pasirenka rizikuoti savo sveikata, tai jo teisė. Jūs galite tik pateikti informaciją ir palaikyti, bet ne priimti sprendimus už juos.

Kai kritinis mąstymas tampa jūsų antruoju prigimtimi

Galiausiai viskas grįžta prie kritinio mąstymo įgūdžių ugdymo. Tai nėra kažkas, ką išmokstate vieną kartą ir visam laikui – tai nuolatinė praktika.

Pradėkite nuo to, kad pripažinkite savo šališkumą. Visi mes turime polinkį tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų esamus įsitikinimus, ir atmesti tą, kuri jiems prieštarauja. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu, ir nė vienas nėra nuo jo apsaugotas. Bet kai žinote apie šį polinkį, galite sąmoningai su juo kovoti.

Būkite smalsūs, ne gynybiniai. Kai susiduriate su informacija, kuri prieštarauja tam, kuo tikite, pirmasis instinktas gali būti ją atmesti. Bet pamėginkite vietoj to būti smalsūs – kodėl šis šaltinis teigia kitaip? Kokie įrodymai? Galbūt aš kažko nežinau?

Mokykitės iš klaidų. Jei kada nors patikėjote dezinformacija (o dauguma mūsų esame), nenusivylkite savimi. Vietoj to, pamąstykite, kas jus suklaidino. Kokie buvo įspėjamieji ženklai, kuriuos praleido? Kaip galite būti atsargesni ateityje?

Ir svarbiausia – nebijokit pasakyti „nežinau”. Gyvename informacijos amžiuje, kur jaučiame spaudimą turėti nuomonę apie viską. Bet kartais sveikiausia, ką galite pasakyti, yra „Nežinau, pasitikrinsiu” arba „Tai ne mano ekspertizės sritis, geriau pasikonsultuočiau su specialistu”.

Sveikatos informacijos vertinimas internete nėra lengvas dalykas. Reikia laiko, pastangų ir nuolatinio budumo. Bet jūsų sveikata – ir jūsų artimųjų sveikata – to verta. Kiekvieną kartą, kai sustojate ir pagalvojate „Ar tai tikrai tiesa?” prieš pasidalindami straipsniu ar priimant sprendimą, darote pasaulį šiek tiek saugesniu.

Ir atminkite: jei kažkas atrodo per sudėtinga ar neaiškus, visada geriau pasikonsultuoti su kvalifikuotu sveikatos specialistu. Jie yra tam, kad padėtų jums suprasti informaciją ir priimti geriausius sprendimus jūsų sveikatai. Internetas gali būti puikus informacijos šaltinis, bet jis niekada neturėtų pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos.