Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi

Socialiniai tinklai pastarąjį dešimtmetį tapo pagrindine informacijos šaltiniu milijonams žmonių visame pasaulyje. Deja, kartu su teisinga informacija interneto erdvėje plinta ir nepagrįsti teiginiai apie sveikatą, kurie gali turėti rimtų pasekmių. Pandemijos metai ypač ryškiai parodė, kaip greitai gali išplisti klaidinanti informacija apie ligas, gydymo metodus ar vakcinacijas.

Problema yra sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės dalijasi įrašais ne dėl blogų ketinimų – dažniausiai jie tiki tuo, ką skaito, ir nori padėti kitiems. Algoritmai, kurie valdo socialinių tinklų turinį, dažnai skatina sensacingų ir emociškai įkrautų įrašų plitimą, nes tokie įrašai generuoja daugiau reakcijų ir komentarų. Taip sukuriamas užburtas ratas, kuriame klaidinga informacija keliauja greičiau nei patikrinti faktai.

Dar viena problema – daugelis žmonių nebemoka atskirti patikimų šaltinių nuo nepatikimų. Kai kurie įrašai atrodo labai profesionaliai, naudoja medicininę terminologiją ir net cituoja tyrimus, tačiau iš tikrųjų pateikia iškreiptą ar visiškai neteisingą informaciją. Būtent todėl svarbu išmokti savarankiškai vertinti sveikatos informaciją, kurią randame internete.

Pirmasis metodas: šaltinio patikimumo vertinimas

Pirmiausia visada reikia paklausti savęs – kas yra informacijos autorius? Ar tai pripažintas sveikatos specialistas, medicinos įstaiga, ar gal asmuo be jokios medicininės kvalifikacijos? Patikimi šaltiniai paprastai aiškiai nurodo autorių kredencialus, jų išsilavinimą ir darbo patirtį.

Atkreipkite dėmesį į tai, ar autorius turi konfliktą interesų. Pavyzdžiui, jei kažkas rekomenduoja konkretų papildą ar gydymo metodą ir tuo pačiu jį parduoda, tai turėtų sukelti abejonių. Tikri sveikatos specialistai paprastai nesistengia parduoti jums konkrečių produktų per savo patarimus.

Patikrinkite, ar organizacija ar asmuo turi oficialų tinklapį, ar yra įregistruoti atitinkamose profesinėse organizacijose. Lietuvoje, pavyzdžiui, galite patikrinti, ar gydytojas yra įrašytas į Lietuvos gydytojų registrą. Jei kažkas save pristato kaip sveikatos ekspertą, bet neturi jokių patvirtinančių dokumentų ar registracijų, tai rimtas įspėjamasis signalas.

Taip pat verta pažiūrėti, kokio tipo turinį šis šaltinis paprastai skelbia. Ar jie reguliariai dalijasi patikrintais faktais iš įvairių sričių, ar tik viena tema, kuri dažnai būna kontroversišką? Ar jų ankstesni įrašai buvo tikslūs ir pagrįsti? Šie klausimai padės suformuoti bendrą vaizdą apie šaltinio patikimumą.

Antrasis metodas: faktų tikrinimas ir kryžminis palyginimas

Niekada nepasitikėkite vien vienu šaltiniu, ypač jei informacija atrodo neįprasta ar prieštarauja tam, ką anksčiau žinojote. Ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose – ar apie tai rašo pripažinti medicinos portalai, sveikatos apsaugos institucijos ar mokslinės publikacijos?

Kai tikriname faktus, svarbu naudoti patikimus šaltinius. Lietuvoje tai galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija ar didžiųjų ligoninių edukaciniai puslapiai. Tarptautiniu mastu patikimi šaltiniai yra Pasaulio sveikatos organizacija, medicininiai žurnalai kaip „The Lancet” ar „JAMA”, bei pripažintų universitetų medicinos fakultetų publikacijos.

Dažnai dezinformacija remiasi iškraipytais tyrimų rezultatais. Jei įrašas nurodo konkretų tyrimą, pamėginkite jį rasti ir paskaityti patys. Ar tyrimas tikrai sako tai, ką teigia įrašo autorius? Ar tyrimas buvo atliktas su pakankamai dideliu dalyvių skaičiumi? Ar jis buvo publikuotas recenzuojamame mokslo žurnale? Šie klausimai padės įvertinti, ar informacija tikrai pagrįsta mokslu.

Būkite atsargūs su anekdotiniais įrodymais – tai istorijos apie tai, kaip kažkas „išgijo” ar „pasveiko” naudodamas tam tikrą metodą. Vieno žmogaus patirtis nėra mokslas ir negali būti taikoma visiems. Medicinos sprendimai turi būti grindžiami didelės apimties tyrimais, o ne pavieniais atvejais.

Trečiasis metodas: emocinio manipuliavimo atpažinimas

Dezinformacija dažnai naudoja emocijas kaip pagrindinį įrankį. Įrašai, kurie siekia išgąsdinti, supykdyti ar sukurti pernelyg didelį entuziazmą, turėtų kelti įtarimą. Pavyzdžiui, antraštės kaip „Gydytojai slepia šią informaciją!” ar „Stebuklingas metodas, kuris išgydys bet ką!” yra klasikiniai dezinformacijos požymiai.

Bijokite kategoriškai skambančių teiginių. Medicina retai būna juoda ar balta – dauguma gydymo metodų turi ir privalumų, ir trūkumų, veikia skirtingiems žmonėms skirtingai. Jei kažkas teigia, kad turi „vienintelį teisingą atsakymą” ar „100% veiksmingą metodą”, tai beveik tikrai yra perdėjimas ar melas.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip informacija pateikiama. Ar ji remiasi faktais ir tyrimais, ar tik emociškomis istorijomis ir liudijimais? Ar autorius pripažįsta, kad gali būti skirtingų nuomonių, ar kategoriškai atmeta bet kokias alternatyvas? Rimti sveikatos specialistai paprastai pristato informaciją subalansuotai, pripažindami ir nežinomybes, ir apribojimus.

Taip pat būkite atsargūs su įrašais, kurie skatina nepasitikėti visa medicina ar visais gydytojais. Nors sveikatos priežiūros sistema nėra tobula ir gali būti kritikuojama, masinis nepasitikėjimas visais specialistais yra nerealus ir pavojingas požiūris. Tokie teiginiai dažnai yra dezinformacijos kampanijų dalis.

Ketvirtasis metodas: nuotraukų ir vaizdo įrašų autentiškumo tikrinimas

Vizualinis turinys socialiniuose tinkluose turi didžiulę įtaką, tačiau nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti lengvai manipuliuojami ar naudojami ne pagal kontekstą. Pavyzdžiui, sena nuotrauka iš visiškai kito įvykio gali būti pateikta kaip „įrodymas” naujai išgalvotai teorijai.

Galite naudoti atvirkštinę nuotraukų paiešką, kad patikrintumėte, ar vaizdas nėra paimtas iš kito šaltinio. Google Images ar TinEye paslaugos leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur dar ji buvo naudota internete. Jei nuotrauka, kuri tariamai parodo „naują atradimą”, iš tikrųjų yra kelerių metų senumo ir buvo naudota visiškai kitame kontekste, tai aiškus dezinformacijos ženklas.

Vaizdo įrašų atveju atkreipkite dėmesį į tai, ar jie nėra iškirpti ar sumontuoti taip, kad pakeistų prasmę. Dažnai gydytojo ar mokslininko komentaras gali būti ištrauktas iš konteksto ir pateiktas taip, tarsi jis pasakytų ką nors visiškai priešingo nei iš tikrųjų teigė. Jei įmanoma, ieškokite pilnos versijos ar originalaus šaltinio.

Šiuolaikinės technologijos leidžia kurti labai įtikinamą netikrą turinį – nuo paprastų fotomontažų iki sudėtingų „deepfake” vaizdo įrašų. Nors tokia technologija dar nėra labai paplitusi dezinformacijos kampanijose apie sveikatą, svarbu žinoti, kad ji egzistuoja ir gali būti naudojama.

Penktasis metodas: mokslinių teiginių vertinimas

Daugelis dezinformacijos įrašų bando atrodyti moksliški, naudodami sudėtingą terminologiją ir nuorodas į tyrimus. Tačiau tikras mokslas turi tam tikrus standartus, kurių šie įrašai dažnai neatitinka.

Pirma, patikrinkite, ar nurodyti tyrimai tikrai egzistuoja ir ar jie sako tai, ką teigia autorius. Dažnai cituojami tyrimai būna labai seni, atlikti su mažu dalyvių skaičiumi, ar net visiškai išgalvoti. Galite ieškoti tyrimų PubMed duomenų bazėje – tai didžiulė medicininių publikacijų biblioteka, kurioje galite rasti daugumą rimtų tyrimų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kokio tipo tyrimas buvo atliktas. Aukščiausią įrodymų lygį turi sisteminės apžvalgos ir meta-analizės, kurios apjungia daugelio tyrimų rezultatus. Po jų eina randomizuoti kontroliuojami tyrimai. Žemiausią įrodymų lygį turi atskiri atvejų aprašymai ir ekspertų nuomonės. Jei kažkas remiasi tik vienu nedideliu tyrimu ar pavieniais atvejais, tai nėra pakankamas pagrindas daryti plačias išvadas.

Taip pat svarbu suprasti, kad mokslas nuolat keičiasi. Tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimt metų, gali būti paneigta naujesniais tyrimais. Todėl visada žiūrėkite, kada buvo atliktas tyrimas ir ar yra naujesnių duomenų ta tema. Dezinformacija dažnai remiasi pasenusiais tyrimais, ignoruodama naujausius atradimus.

Būkite atsargūs su teiginiais apie „natūralų” ar „tradicinį” gydymą. Nors kai kurie tokie metodai gali būti veiksmingi, žodis „natūralus” automatiškai nereiškia „saugus” ar „veiksmingas”. Daugelis nuodingų medžiagų yra visiškai natūralios. Bet koks gydymo metodas turėtų būti įvertintas pagal tuos pačius mokslinius standartus.

Šeštasis metodas: algoritmo ir „burbulo” įtakos supratimas

Socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad rodo jums daugiau panašaus turinio į tai, su kuo jau sąveikavote. Jei kartą paspaudėte ant įrašo apie alternatyvią mediciną, greičiausiai pradėsite matyti vis daugiau panašių įrašų. Tai sukuria tai, kas vadinama „informacijos burbulu” – situaciją, kai matote tik vieną požiūrio pusę.

Šis reiškinys ypač pavojingas sveikatos informacijos kontekste. Jei žmogus pradeda ieškoti informacijos apie tam tikrą ligą ir patenka į dezinformacijos burbulą, jis gali pradėti tikėti, kad visi „tikri ekspertai” sutaria su tuo, ką jis mato, nors iš tikrųjų tai tik algoritmo sukurta iliuzija.

Kad išvengtumėte šio efekto, sąmoningai ieškokite įvairių požiūrių ir šaltinių. Sekite tiek oficialias sveikatos institucijas, tiek nepriklausomus mokslo komunikatorius. Skaitykite ir tuos straipsnius, kurie gali prieštarauti jūsų esamiems įsitikinimams – tai padės išlaikyti platesnę perspektyvą.

Taip pat svarbu suprasti, kad socialiniuose tinkluose populiarumas nereiškia teisingumo. Įrašas, kuris turi tūkstančius pasidalinimų, gali būti visiškai klaidingas. Žmonės dažnai dalijasi informacija nepatikriną jos, ypač jei ji patvirtina jų esamus įsitikinimus ar sukelia stiprią emocinę reakciją.

Kritiškai vertinkite ir reklamas, kurias matote socialiniuose tinkluose. Daugelis dezinformacijos kampanijų apie sveikatą yra finansuojamos įmonių, kurios parduoda alternatyvius produktus ar paslaugas. Jie naudoja sofistikuotas rinkodaros strategijas, kad jų turinys atrodytų kaip neutrali informacija, nors iš tikrųjų tai yra užmaskuota reklama.

Septintasis metodas: konsultacijos su specialistais

Galiausiai, pats svarbiausias patarimas – jei turite abejonių dėl kokios nors sveikatos informacijos, pasikonsultuokite su tikru sveikatos priežiūros specialistu. Jokia informacija internete negali pakeisti individualios konsultacijos su gydytoju, kuris žino jūsų sveikatos istoriją ir gali įvertinti situaciją profesionaliai.

Nebijokite užduoti klausimų savo gydytojui apie informaciją, kurią radote internete. Geri specialistai vertina pacientus, kurie domisi savo sveikata ir nori suprasti gydymo procesą. Jie gali paaiškinti, kodėl tam tikra informacija yra teisinga ar klaidinga, ir padėti jums priimti pagrįstus sprendimus.

Jei jūsų gydytojas atmeta jūsų klausimus ar atsisako diskutuoti apie alternatyvias galimybes, tai gali būti ženklas ieškoti kito specialisto. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte ieškoti gydytojo, kuris tiesiog pasakys tai, ką norite išgirsti. Geras specialistas pateiks jums faktais pagrįstą informaciją, net jei ji nesutampa su tuo, ką skaitėte internete.

Lietuvoje galite naudotis ir nemokamomis konsultacijomis telefonu – pavyzdžiui, Konsultacijų linija 1808 teikia informaciją apie sveikatą ir gali padėti įvertinti, ar tam tikra informacija yra patikima. Tai geras pirminis žingsnis, jei nesate tikri, ar verta dėl kažko kreiptis į gydytoją.

Taip pat verta žinoti, kad Lietuvoje veikia įvairios pacientų organizacijos, kurios gali padėti rasti patikimą informaciją apie konkrečias ligas. Šios organizacijos paprastai bendradarbiauja su medicinos specialistais ir gali nukreipti į patikimus šaltinius.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir platintoju

Atpažinti dezinformaciją – tai tik pusė darbo. Kita pusė yra užtikrinti, kad patys nedalyvautume jos platinime. Kiekvieną kartą prieš pasidalindami kokia nors informacija apie sveikatą, sustokite ir pagalvokite – ar tikrai žinote, kad tai tiesa? Ar patikrinote faktus? Ar galite būti tikri, kad nepakenktumėte kitiems, platindami šią informaciją?

Ypač atidūs turėtume būti su informacija apie vaikus, nėščias moteris ar žmones su sunkiomis ligomis. Šios grupės yra ypač pažeidžiamos, ir klaidinga informacija gali turėti rimtų pasekmių. Jei matote, kad kažkas jūsų socialinių tinklų rate dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija, švelniai pamėginkite tai ištaisyti, pateikdami patikimus šaltinius.

Mokykite ir savo artimuosius, ypač vyresnius žmones, kurie gali būti mažiau susipažinę su tuo, kaip veikia socialiniai tinklai ir dezinformacija. Paaiškinkite jiems pagrindinius principus, kaip atpažinti nepatikimą informaciją, ir pasiūlykite patikimus šaltinius, kuriais jie galėtų pasitikėti.

Prisiminkite, kad kovoje su dezinformacija mes visi turime vaidmenį. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sveikesnės informacinės aplinkos, būdami kritiškai mąstantys, atsakingi ir rūpestingi informacijos vartotojai bei platintojai. Sveikatos klausimai yra per daug svarbūs, kad leistume dezinformacijai valdyti mūsų sprendimus.