Kodėl sveikatos dezinformacija plinta kaip virusas

Prisiminkite, kada paskutinį kartą matėte draugo pasidalintą įrašą apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų ar apie tai, kaip koks nors produktas „tikrai” sukelia vėžį. Socialiniai tinklai tapo tikra dezinformacijos apie sveikatą arena, kur pusiau tiesos, visiškai išgalvoti faktai ir pavojingos rekomendacijos sklinda greičiau nei bet kokia epidemija.

Problema ta, kad sveikatos temos mus liečia asmeniškai. Kai kalbama apie mūsų ar artimųjų sveikatą, emocijos užgožia logiką. Matome įrašą apie „natūralų” būdą išgydyti diabetą – ir jau norime tuo patikėti. Ypač jei autorius rašo įtikinamai, naudoja medicininę terminologiją ir prideda kelias nuotraukas baltais chalatais.

Dar blogiau, kad algoritmai mėgsta skandalingą turinį. Juo labiau šokiruojantis ar kontroversiškas įrašas, tuo daugiau žmonių jį komentuoja, dalijasi, reaguoja – ir tuo daugiau žmonių jį mato. Taip dezinformacija apie sveikatą tampa viraliniu turiniu, o tikslūs, bet nuobodoki faktai lieka užkampyje.

Patikrinkite šaltinį – kas iš tikrųjų kalba

Pirmasis ir svarbiausias klausimas, kurį turite sau užduoti: kas man tai sako? Ar tai gydytojas su medicinos licencija, ar kažkas, kuris save vadina „sveikatos entuziastu” ar „wellness coach”?

Paspaudę ant profilio, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Ar asmuo nurodo savo išsilavinimą ir kvalifikaciją? Ar galite ją patikrinti? Jei kas nors teigia esąs gydytojas, galite paieškoti jo vardo Lietuvos gydytojų registre. Tai užtrunka vos minutę, bet gali apsaugoti nuo pavojingų klaidų.

Būkite ypač atsargūs su profiliais, kurie pardavinėja produktus ar paslaugas. Jei kažkas rekomenduoja konkretų papildą ar gydymo metodą ir tuo pačiu jį parduoda – tai ne patarimas, o reklama. Net jei jie turi kokią nors kvalifikaciją, interesų konfliktas akivaizdus.

Dar vienas raudonas vėliavėlė – anonimiški ar pseudoniminiai profiliai, kurie dalijasi „medicininiais patarimais”. Tikri sveikatos specialistai nesislepia už slapyvardžių, nes jie atsako už tai, ką sako.

Ieškokite įrodymų, ne anekdotų

„Mano pusseserės kaimynė išgijo artritą vien tik gerdama citrininį vandenį!” – tokie pasakojimai socialiniuose tinkluose sklinda masiškai. Problema ta, kad vieno žmogaus patirtis – tai ne įrodymas. Tai tik vienas atvejis, kuris gali būti sutapimas, placebo efektas ar net visiškai išgalvotas.

Tikri sveikatos teiginiai remiasi moksliniais tyrimais. Kai matote kategorišką teiginį apie tai, kas veikia ar neveikia, paklausykite savęs: ar čia pateikiami tyrimų duomenys? Ar nurodomi šaltiniai?

Deja, kartais dezinformacijos skleidėjai taip pat mini „tyrimus”, bet tai būna arba visiškai išgalvoti, arba iškraipyti faktai. Jei įrašas nurodo tyrimą, pabandykite jį rasti. Įveskite pavadinimą į Google Scholar ar PubMed. Pažiūrėkite, ar tyrimas tikrai sako tai, ką teigia įrašo autorius.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kiek žmonių buvo tiriama. Tyrimas su 10 dalyvių – tai ne tas pats, kas tyrimas su 10,000 dalyvių. Taip pat svarbu, ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, ar tik su pelėmis laboratorijoje. Tai, kas veikia pelėms, dažnai neveikia žmonėms.

Atpažinkite emocinio manipuliavimo taktikas

Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kaip paspausti mūsų emocinius mygtukus. Jie naudoja baimę: „Šis produktas sukelia vėžį – visi nutyli!” Arba viltį: „Gydytojai nenori, kad žinotumėte apie šį paprastą būdą išgydyti…”

Kai įrašas sukelia stiprią emocinę reakciją – baimę, pyktį, susijaudinimą – tai signalas sustoti ir pagalvoti. Būtent tokiu momentu esame labiausiai pažeidžiami ir linkę patikėti be kritinio mąstymo.

Ypač populiari taktika – „jie slepia tiesą” naratyvas. Teigiama, kad farmacijos kompanijos, gydytojai ar vyriausybė slepia stebuklingo gydymo būdo informaciją, nes tai nenaudinga jų verslui. Skamba įtikinamai, nes visi mėgstame geras sąmokslo teorijas. Bet pagalvokite logiškai: jei būtų tikras stebuklingo gydymo būdas, ar tikrai tūkstančiai nepriklausomų mokslininkų visame pasaulyje tylėtų?

Kitas ženklas – perdėtas optimizmas ir garantijos. „100% natūralu!”, „Garantuotai išgydo!”, „Veikia visiems!” – tikrasis medicininis pasaulis taip nekalba. Gydytojai žino, kad kiekvienas organizmas skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, gali nepadėti kitam.

Pasitikrinkite per nepriklausomus šaltinius

Radote įdomų teiginį apie sveikatą? Nepasitikėkite vienu šaltiniu. Padarykite greitą paiešką kitose platformose ir patikimose svetainėse.

Lietuvoje turime keletą patikimų sveikatos informacijos šaltinių. Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, didžiųjų ligoninių ir universitetų publikacijos – tai vietai, kur rasite patikrintą informaciją.

Tarptautiniu mastu galite pasitikėti tokiais šaltiniais kaip Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Mayo Clinic, WebMD ar NHS (Jungtinės Karalystės sveikatos sistema). Šios organizacijos turi reputaciją ir atsakomybę už tai, ką skelbia.

Jei teiginys, kurį matėte socialiniuose tinkluose, yra tikrai svarbus ir revoliucinis, jis bus aprašytas ir šiuose šaltiniuose. Jei apie „stebuklingą atradimą” rašo tik kažkoks atsitiktinis blogas ar Facebook paskyra, o visi rimti medicinos šaltiniai tyli – tai labai įtartina.

Dar vienas patarimas – pasitikrinkite per faktų tikrinimo svetaines. „Maldita.es”, „Snopes”, „FactCheck.org” ir kiti faktų tikrintojai dažnai analizuoja viralinius sveikatos mitų. Lietuvoje tokią funkciją atlieka kai kurie žiniasklaidos portalai, kurie turi specialias faktų tikrinimo rubrikas.

Atkreipkite dėmesį į kalbos stilių ir toną

Kaip parašytas tekstas gali daug pasakyti apie jo patikimumą. Profesionalūs sveikatos specialistai rašo aiškiai, bet atsargiai. Jie naudoja tokius žodžius kaip „gali”, „dažnai”, „tyrimai rodo”, „reikia daugiau tyrimų”.

Dezinformacijos skleidėjai kalba kategoriškai: „tikrai”, „visada”, „niekada”, „vienintelis būdas”. Jie vengia niuansų ir sudėtingumo, nes paprastos, kategoriškai atsakytos žinutės labiau plinta.

Atkreipkite dėmesį ir į rašybos klaidas, gramatikos problemas, chaotišką struktūrą. Nors rašybos klaida pati savaime nereiškia, kad informacija klaidinga, bet rimti sveikatos šaltiniai paprastai turi redaktorius ir tikrina tekstus prieš publikuojant.

Dar vienas požymis – per daug šauksnių ženklų!!! Ar DIDŽIŲJŲ RAIDŽIŲ!!! Profesionalūs tekstai taip neatrodo. Tai bandymas atkreipti dėmesį ir sukurti dirbtinį skubumo ar svarbos jausmą.

Taip pat būkite atsargūs su tekstais, kurie naudoja daug medicininės terminologijos, bet neaiškina jos. Kartais tai daroma tyčia, kad tekstas atrodytų moksliškesnis ir patikimesnis, nors iš tikrųjų autorius galbūt net nesupranta, ką tie terminai reiškia.

Supratite skirtumą tarp koreliацijos ir priežastingumo

Tai viena dažniausių klaidų, kurias matote socialiniuose tinkluose. Kažkas pastebi, kad du dalykai vyksta kartu, ir daro išvadą, kad vienas sukelia kitą.

Pavyzdžiui: „90% vėžiu sergančių žmonių valgė duoną – duona sukelia vėžį!” Skamba absurdiškai, bet būtent tokia logika dažnai naudojama subtilesniais atvejais.

Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Galbūt juos abu sukelia trečias faktorius. Arba tai gali būti visiškas sutapimas. Norint įrodyti priežastinį ryšį, reikia kontroliuojamų tyrimų, ne tik stebėjimų.

Kai matote teiginį „X sukelia Y”, paklausykite savęs: ar tai įrodyta eksperimentais, ar tik pastebėta, kad jie kartais vyksta kartu? Didelis skirtumas.

Kada patikėti savo nuojauta ir kreiptis į specialistą

Kartais nereikia būti medicinos ekspertu, kad suprastum – kažkas ne taip. Jei teiginys atrodo per geras, kad būtų tiesa, jis tikriausiai ir yra per geras, kad būtų tiesa.

„Numeskite 10 kg per savaitę be jokių pastangų!” – jūsų vidinis balsas jau sako, kad tai neįmanoma, ir jis teisus. Pasitikėkite savo sveiku protu.

Tačiau kai kalbama apie sudėtingesnius sveikatos klausimus, nepasitikėkite tik savo nuojauta. Jei matote informaciją, kuri prieštarauja tam, ką žinojote anksčiau, arba jei svarstote keisti savo gydymą remdamiesi tuo, ką radote internete – pasikalbėkite su gydytoju.

Gydytojai neturi nieko prieš, kad pacientai domisi savo sveikata ir ieško informacijos. Bet jie nori, kad prieš priimdami svarbius sprendimus, žmonės pasikonsultuotų su profesionalais. Atsineškite tą straipsnį ar įrašą į konsultaciją – gydytojas padės suprasti, ar tai patikima informacija.

Nepamirškite, kad socialiniai tinklai – tai ne medicinos konsultacija. Jie gali būti naudinga informacijos šaltinis, bet niekada neturėtų pakeisti tikro pokalbio su kvalifikuotu specialistu, kuris žino jūsų medicininę istoriją ir gali įvertinti jūsų individualią situaciją.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir dalintoju

Dabar, kai žinote, kaip atpažinti dezinformaciją, turite ir atsakomybę ją sustabdyti. Kiekvieną kartą, kai dalinatės informacija apie sveikatą, pagalvokite: ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar tai gali kam nors pakenkti?

Prieš paspausdami „pasidalinti”, skirkite minutę patikrinti. Naudokite tuos septis metodus, kuriuos ką tik aptarėme. Jei abejojate – geriau nedalinkitės. Geriau praleisti vieną teisingą, bet nepasidalintą įrašą, nei paskleisti vieną klaidingą, kuris gali pakenkti žmonių sveikatai.

Jei matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi akivaizdžiai klaidinga informacija, švelniai, bet tvirtai tai nurodykite. Nebūtina konfrontuoti ar gėdinti – tiesiog pasidalinkite patikimais šaltiniais, kurie pateikia tikslią informaciją.

Mokykite ir kitus, ypač vyresnius žmones ar tuos, kurie mažiau susipažinę su skaitmenine aplinka. Jie dažnai yra pažeidžiamiausi dezinformacijai, nes neturi įgūdžių ją atpažinti.

Socialiniai tinklai niekur nedingsta, o sveikatos dezinformacija tik stiprės, nes ji generuoja paspaudimus, reakcijas ir pelną. Vienintelis būdas su tuo kovoti – tapti kritiškais, informuotais vartotojais, kurie moka atskirti faktus nuo fikcijos. Tai ne tik apsaugo jus pačius, bet ir padeda kurti sveikesnę informacinę aplinką visiems. Kiekvienas iš mūsų gali būti ta užtvanka, kuri sustabdo dezinformacijos bangą – tiesiog prieš patikėdami ir pasidalindami, sustokite, pagalvokite ir patikrinkite.