Kodėl sveikatos dezinformacija plinta kaip gaisras

Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Problema ta, kad ten pat plinta ir nepatikima, klaidinanti informacija apie sveikatą. Matėte tikriausiai tuos įrašus – „gydytojai slepia šį paprastą būdą išgydyti vėžį” arba „vakcinos sukelia autizmą”. Tokios žinutės sklinda greitai, nes žmonės natūraliai nori padėti savo artimiesiems, pasidalinti „svarbia” informacija.

Dezinformacija apie sveikatą yra ypač pavojinga. Ji gali paskatinti žmones atsisakyti veiksmingo gydymo, rinktis nepagrįstus metodus ar ignoruoti rimtus simptomus. Pandemijos metu matėme, kaip greitai gali išplisti melas apie ligas ir jų gydymą. Žmonės gėrė dezinfekcinius skysčius, atsisakė medicininės pagalbos, tikėdami konspiracinėmis teorijomis.

Socialinių tinklų algoritmai dar pablogina situaciją. Jie rodo turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, šoką. O būtent tokį turinį ir kuria dezinformacijos skleidėjai. Jie žino, kad sensacinga antraštė apie „paslėptą tiesą” sulauks daugiau dėmesio nei nuosaiki, mokslu pagrįsta informacija.

Emocinis spaudimas kaip raudonas signalas

Pirmasis ir svarbiausias požymis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – tai kaip informacija pateikiama. Patikimi sveikatos šaltiniai naudoja neutralų, faktais pagrįstą kalbą. Jie pripažįsta, kad medicinos mokslas nuolat tobulėja, kad ne viskas yra žinoma, kad skirtingi metodai gali būti tinkami skirtingiems žmonėms.

Dezinformacijos skleidėjai elgiasi priešingai. Jie naudoja kategoriškas formuluotes: „vienintelis būdas”, „100% veiksminga”, „gydytojai to nepasakys”. Tokios žinutės skirtos sukelti stiprias emocijas – baimę, pyktį, nerimą. Jei skaitote straipsnį ar žiūrite vaizdo įrašą, kuris verčia jus jaustis labai išsigandus ar piktus, sustokite. Tai greičiausiai manipuliacija.

Dar vienas būdas – kurti skubos jausmą. „Pasidalinkite dabar, kol neištrynė!”, „Ši informacija greitai bus užblokuota!” Tokie raginmai siekia, kad žmonės neturėtų laiko kritiškai pamąstyti ar patikrinti faktus. Patikimi šaltiniai neragina skubiai dalintis informacija – jie supranta, kad sveikatos sprendimai reikalauja laiko ir apsvarstymo.

Šaltinio patikrinimas – ne tik vardas ir pavardė

Dažnai dezinformacijoje matome nuorodas į „gydytojus” ar „mokslininkus”, bet be konkrečių vardų, institucijų ar tyrimų. „Mokslininkai nustatė” – kokie mokslininkai? Kur dirba? Koks tyrimas? Jei šių detalių nėra, tai raudonas signalas.

Net jei nurodytas konkretus vardas, verta patikrinti. Ar šis asmuo tikrai turi medicininį išsilavinimą? Ar dirba pripažintoje institucijoje? Ar turi patirties būtent toje srityje, apie kurią kalba? Kartais dezinformacijos skleidėjai naudoja tikrus gydytojų vardus, bet iškraipo jų žodžius arba nurodo specialistus, kurie kalba ne savo kompetencijos srityje.

Galite paieškoti asmens vardo kartu su žodžiais „debunked” (paneigta) ar „controversy” (kontroversiška). Jei šis „ekspertas” žinomas kaip pseudomokslo skleidėjas, greičiausiai rasite informacijos. Taip pat patikrinkite, ar jis nėra praradęs medicininės licencijos ar buvęs nubaustas už neetišką elgesį.

Institucijos taip pat svarbios. Straipsnis, paskelbtas pripažintoje medicinos žurnale ar universitetinės ligoninės svetainėje, yra patikimesnis nei anoniminis tinklaraštis ar neaiškios kilmės „sveikatos portalas”. Bet atsargiai – kai kurie dezinformacijos skleidėjai kuria svetaines, kurios atrodo profesionaliai ir mėgdžioja tikrų medicinos institucijų dizainą.

Mokslinių tyrimų interpretavimas – ne viskas taip paprasta

Dezinformacija dažnai remiasi „moksliniais tyrimais”, bet juos iškraipo ar neteisingai interpretuoja. Vienas tyrimas su 20 dalyvių pateikiamas kaip „mokslo įrodymas”. Laboratorinis tyrimas su pelėmis pristatomas kaip taikytinas žmonėms. Koreliacija pateikiama kaip priežastinis ryšys.

Tikra mokslinė konsensusas formuojasi iš daugelio tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų, skirtingose šalyse, su didelėmis dalyvių grupėmis. Vienas tyrimas, ypač jei jis nedidelis ar preliminarus, nėra pagrindas keisti savo sveikatos įpročius ar atsisakyti gydymo.

Svarbu suprasti tyrimo tipą. Randomizuoti kontroliuojami tyrimai su žmonėmis yra patikimiausi. Stebėjimo tyrimai gali parodyti sąsajas, bet ne priežastinius ryšius. Laboratoriniai tyrimai su ląstelėmis ar gyvūnais yra tik pirmieji žingsniai – jų rezultatai ne visada patvirtinami tyrimuose su žmonėmis.

Jei matote nuorodą į tyrimą, pabandykite jį rasti. Ar jis publikuotas pripažintame recenzuojamame žurnale? Ar kiti mokslininkai jį kritikavo? Ar buvo bandymų pakartoti rezultatus? Dažnai paaiškėja, kad „tyrimas” iš tiesų yra senas, paneigtas ar netgi neegzistuojantis.

Anekdotai prieš statistiką – asmeninė patirtis nėra įrodymas

„Mano pusseserės draugė vartojo šį papildą ir išgijo!” Asmeninės istorijos yra įtaigios, bet jos nėra patikimas įrodymas. Žmonės pasveiksta dėl įvairių priežasčių – natūralaus organizmo atsigavimo, placebo efekto, kitų gydymo metodų, kuriuos vartojo tuo pačiu metu, ar net tiesiog laiko.

Tai vadinama anekdotiniu įrodymu, ir jis yra vienas silpniausių įrodymų medicinos moksle. Žmogus gali nuoširdžiai tikėti, kad jam padėjo konkretus metodas, bet tai nereiškia, kad šis metodas tikrai veikia ar padės kitiems. Mes esame linkę prisiminti sėkmės istorijas ir pamiršti nesėkmes.

Dezinformacijos skleidėjai mėgsta naudoti liudijimus ir asmenines istorijas, nes jos sukelia emocijas ir atrodo įtikinamos. Bet medicinos sprendimai turėtų būti grindžiami sistemingais tyrimais su didelėmis dalyvių grupėmis, kur kontroliuojami visi kintamieji.

Tai nereiškia, kad asmeninė patirtis neturi vertės – ji svarbi gydytojui suprantant, kaip liga ar gydymas veikia konkretų žmogų. Bet ji negali būti vienintelis ar pagrindinis kriterijus vertinant gydymo metodo veiksmingumą.

Komerciniai interesai – kam tai naudinga?

Vienas paprasčiausių klausimų, kurį turėtumėte užduoti – kas už tai gauna pinigų? Jei straipsnis, kuris kritikuoja tradicinius vaistus, baigiasi nuoroda į parduodamą „natūralų” produktą, tai akivaizdus konfliktas interesų.

Dezinformacijos skleidimas apie sveikatą yra pelningas verslas. Nepagrįstų papildų, pseudomedicininių prietaisų, stebuklingo poveikio produktų rinka yra milžiniška. Kai kurie skleidėjai uždirba iš reklamos, kiti tiesiogiai parduoda produktus, dar kiti gauna pajamų iš partnerių programų.

Tai nereiškia, kad visi, kas parduoda sveikatos produktus, yra sukčiai. Bet tai reiškia, kad reikia būti atsargiems. Patikimi šaltiniai aiškiai atskiria informaciją nuo komercinių interesų. Jie nurodo galimus interesų konfliktus. Jie nepateikia vieno produkto kaip „vienintelio sprendimo”.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kas gauna naudos iš baimės kurstymo. Kai kurie skleidėjai uždirba tiesiog iš dėmesio – kuo skandalingesnė informacija, tuo daugiau peržiūrų, tuo daugiau reklamos pajamų. Jie neturi motyvacijos skelbti tikslią informaciją – jiems svarbu, kad žmonės spustelėtų ir dalintųsi.

Patikimi informacijos šaltiniai – kur ieškoti tiesos

Gerai, tai kur ieškoti patikimos informacijos apie sveikatą? Yra keletas rūšių šaltinių, kurie paprastai yra patikimi, nors ir jie nėra tobuli.

Valstybinės sveikatos institucijos – Lietuvoje tai Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). Šios institucijos remiasi moksliniais įrodymais ir turi procesus informacijos tikrinimui.

Pripažinti medicinos žurnalai – tokie kaip The Lancet, New England Journal of Medicine, JAMA, BMJ. Šie žurnalai naudoja griežtą recenzavimo procesą. Straipsniai publikuojami tik po to, kai kiti srities ekspertai juos patikrina. Daugelis šių žurnalų turi nemokamą turinį ar bent santraukas.

Universitetinės ligoninės ir medicinos mokyklų svetainės – jos dažnai turi informaciją pacientams apie įvairias ligas ir gydymo metodus. Ši informacija paprastai yra patikrinta ir reguliariai atnaujinama.

Profesinės medicinos organizacijos – pavyzdžiui, onkologų, kardiologų, pediatrų asociacijos. Jos teikia rekomendacijas, pagrįstas naujausiais moksliniais įrodymais.

Fakto tikrinimo svetainės – tokios kaip Snopes, FactCheck.org, Health Feedback. Jos specialiai tiria plačiai paplitusius teiginius apie sveikatą ir patikrina jų teisingumą.

Bet net šie šaltiniai nėra neklystamai. Mokslas tobulėja, rekomendacijos keičiasi. Kartais net pripažintuose žurnaluose pasitaiko klaidų ar netgi sukčiavimo. Todėl geriausia strategija – ieškoti informacijos keliuose patikimuose šaltiniuose ir palyginti.

Kai abejoji – kalbėk su gydytoju

Internetinė informacija, net ir patikima, negali pakeisti individualios konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistu. Kiekvienas žmogus yra skirtingas – skirtinga sveikatos istorija, genetika, gyvenimo aplinkybės. Tai, kas veikia vienam, gali neveikti ar net pakenkti kitam.

Jei radote informacijos, kuri jus sudomino ar sunerimo, aptarkite ją su gydytoju. Geras gydytojas nesupyks, kad ieškojote informacijos – priešingai, jis vertins jūsų įsitraukimą į savo sveikatos priežiūrą. Jis galės paaiškinti, ar ši informacija yra patikima, ar taikytina jūsų atveju, kokie yra galimi privalumai ir rizikos.

Būkite atviri ir sąžiningi. Jei svarstote apie alternatyvų gydymo metodą, pasakykite gydytojui. Jei jau vartojate kokius nors papildus ar naudojate netradicines priemones, informuokite apie tai. Kai kurie „natūralūs” produktai gali sąveikauti su vaistais ar turėti šalutinį poveikį.

Jei gydytojas atmeta jūsų klausimus ar atsisako diskutuoti apie jus dominančią informaciją, tai gali būti ženklas ieškoti kito specialisto. Šiuolaikinė medicina turėtų būti partnerystė tarp gydytojo ir paciento, grindžiama pasitikėjimu ir atvira komunikacija.

Nepamirškite, kad gydytojai taip pat yra žmonės. Jie gali klysti, turėti savo nuomonių ar net išankstinių nuostatų. Jei jaučiate, kad negaunate pakankamai informacijos ar nesate tikri dėl diagnozės ar gydymo plano, turite teisę gauti antrą nuomonę. Tai nėra nepagarba pirmajam gydytojui – tai protingas sprendimas, ypač svarbiais atvejais.

Kritinis mąstymas kaip gyvenimo įgūdis

Gebėjimas atpažinti dezinformaciją apie sveikatą yra ne tik praktinis įgūdis – tai kritinio mąstymo forma, kuri praverčia visose gyvenimo srityse. Principai tie patys: tikrinti šaltinius, ieškoti įrodymų, atpažinti manipuliacijas, būti atidiems savo emocijoms.

Socialiniai tinklai niekur nedings, o informacijos srautas tik didės. Dirbtinis intelektas jau dabar gali kurti įtikinamą, bet visiškai netikrą turinį – vaizdo įrašus, nuotraukas, tekstus. Ateityje bus dar sunkiau atskirti tiesą nuo melo. Todėl kritinio mąstymo įgūdžiai tampa vis svarbesni.

Mokykite šių įgūdžių savo vaikus, dalinkitės jais su draugais ir šeima. Kai matote dezinformaciją, netiesiog tylėkite – švelniai atkreipkite dėmesį, pasiūlykite patikimus šaltinius. Bet būkite kantrus – žmonės, kurie tiki dezinformacija, dažnai yra išgąsdinti ar jaučiasi bejėgiai. Agresyvus kritikavimas tik sustiprins jų įsitikinimus.

Pripažinkite, kad ir patys galite suklysti. Visi mes turime kognityvinių šališkumų, visi kartais tikime tuo, kas patvirtina mūsų įsitikinimus, ir ignoruojame tai, kas jiems prieštarauja. Svarbu išlikti atviems naujoms įžvalgoms ir pasiruošusiems keisti nuomonę, kai atsiranda naujų įrodymų.

Sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotume dėl nepatikimos informacijos. Bet su tinkamais įrankiais ir požiūriu galime saugiai naršyti informacijos jūroje ir priimti protingus sprendimus sau ir savo artimiesiems.