Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi

Socialiniai tinklai fundamentaliai pakeitė tai, kaip mes gauname informaciją apie sveikatą. Dar prieš dešimtmetį žmonės daugiausia pasitikėdavo gydytojais, medicinos žurnalais ir patikrintais šaltiniais. Dabar bet kas gali sukurti įtaigų vaizdo įrašą ar įrašą, kuris per kelias valandas pasieks milijonus žmonių – nepriklausomai nuo to, ar informacija teisinga, ar visiškai klaidinga.

Problema yra ne tik tai, kad klaidinga informacija plinta greitai. Ji dar ir atrodo įtikinamai. Profesionaliai sukurtos grafikos, emocionalios asmeninės istorijos, įspūdingi antraštės – visa tai sukuria patikimumo iliuzią. Žmonės, ieškantys atsakymų į sveikatos klausimus, dažnai yra pažeidžiami, susirūpinę ar net išsigandę. Tokioje būsenoje kritinis mąstymas natūraliai sumažėja.

Socialinių tinklų algoritmai situaciją dar pablogina. Jie rodo turinį, kuris sukelia reakcijas – o skandalingos, baugios ar kontroversiškos sveikatos temos puikiai atitinka šį kriterijų. Rezultatas? Žmogus, paieškojęs informacijos apie paprastą galvos skausmą, gali per valandą įsitikinęs, kad turi retą neurologinę ligą, arba atvirkščiai – kad visos ligos išgydomas citrinų sultimis.

Pirmasis metodas: tikrinkite šaltinio kvalifikaciją ir kompetenciją

Pirmasis ir svarbiausias klausimas, kurį turėtumėte užduoti skaitydami bet kokią sveikatos informaciją: kas tai rašo ar sako? Ar šis žmogus turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją?

Deja, socialiniuose tinkluose pilna savivadintų „sveikatos ekspertų”, „holistinių gydytojų” ar „wellness trenerių”, kurių vienintelė kvalifikacija – savaitės trukmės internetiniai kursai. Tai nereiškia, kad visi tokie žmonės skleidžia dezinformaciją, bet tai tikrai reiškia, kad jų patarimus reikia vertinti ypač atsargiai.

Ieškokite konkrečių dalykų. Ar asmuo turi medicinos, farmacijos, mitybos ar kitos atitinkamos srities diplomą iš pripažinto universiteto? Ar jis dirba medicinos įstaigoje? Ar turi licenciją praktikuoti? Šią informaciją dažnai galima patikrinti – daugelyje šalių yra viešai prieinami gydytojų ir kitų sveikatos specialistų registrai.

Būkite ypač atsargūs su žmonėmis, kurie save pristato neaiškiais terminais kaip „sveikatos konsultantas” ar „natūralios medicinos ekspertas”. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei kažkas turi kvalifikaciją visiškai nesusijusioje srityje – pavyzdžiui, inžinierius, dalijantis patarimais apie vėžio gydymą, turėtų kelti rimtų klausimų.

Antrasis metodas: analizuokite kalbos stilių ir retoriką

Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja labai specifinius kalbos modelius. Išmokus juos atpažinti, galima iškart sukelti pagrįstų įtarimų.

Vienas ryškiausių požymių – kategoriškas, absoliutus kalbėjimas. „Šis produktas išgydys visas ligas”, „Gydytojai slepia šią tiesą”, „100% natūralus ir todėl visiškai saugus” – tokios frazės turėtų įjungti raudoną šviesą jūsų galvoje. Tikroji medicina beveik niekada nekalba absoliutais. Kiekvienas gydymas turi galimus šalutinius poveikius, kiekviena procedūra – riziką, kiekvienas tyrimas – apribojimus.

Emocinis manipuliavimas – kitas dažnas požymis. Dezinformacija dažnai naudoja baimę („Jei nedarysite šito, nutiks kažkas baisaus”) arba nepagrįstą viltį („Paprastas triukas, kurį gydytojai nenori, kad žinotumėte”). Tikri sveikatos specialistai informuoja ir edukuoja, o ne bando manipuliuoti jūsų emocijomis.

Atkreipkite dėmesį ir į sąmokslo teorijas. Jei informacija remiasi teiginiais, kad „farmacijos kompanijos slepia tiesą” ar „gydytojai nenori, kad pasveiktumėte, nes prarastų pajamas”, tai beveik garantuotai dezinformacija. Nors sveikatos priežiūros sistema tikrai turi problemų, šie supaprastinti paaiškinimai ignoruoja sudėtingą tikrovę.

Trečiasis metodas: reikalaukite mokslinių įrodymų

Patikima sveikatos informacija visada remiasi moksliniais tyrimais. Bet ne bet kokiais tyrimais – kokybiškai atliktais, recenzuotais, publikuotais pripažintuose žurnaluose.

Kai kas nors teigia, kad „tyrimai rodo” ar „mokslininkai įrodė”, paprašykite konkrečių nuorodų. Tikri ekspertai mielai jas pateiks. Jei gaunate miglotus atsakymus ar nuorodas į neaiškius šaltinius, tai blogas ženklas.

Kai turite nuorodą į tyrimą, patikrinkite keletą dalykų. Pirma, ar tai tikrai mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale, o ne tik straipsnis kokiame nors tinklaraštyje? Antra, ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, ar tik su pelėmis ar ląstelėmis petri lėkštelėje? Rezultatai iš laboratorijos ne visada persikeliama į realų gyvenimą. Trečia, kiek žmonių dalyvavo tyrime? Tyrimas su 10 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei su 1000.

Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp koreliacijos ir priežastingumo. Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Pavyzdžiui, jei tyrimas rodo, kad žmonės, gerianti kavą, rečiau serga tam tikra liga, tai dar nereiškia, kad kava apsaugo nuo tos ligos – gali būti, kad šie žmonės tiesiog turi kitokį gyvenimo būdą.

Ketvirtasis metodas: atpažinkite komercinius interesus

Labai dažnai dezinformacija apie sveikatą yra ne tik klaidinga, bet ir sąmoningai skleidžiama siekiant kažką parduoti. Tai gali būti maisto papildai, „stebuklingos” procedūros, knygos ar internetiniai kursai.

Būkite ypač atsargūs, kai informacija apie sveikatos problemą ir jos „sprendimą” ateina iš to paties šaltinio, kuris tą sprendimą parduoda. Pavyzdžiui, jei kažkas rašo apie tai, kaip pavojingi tradiciniai vaistai nuo artrito, o paskui siūlo pirkti jų specialų papildą – tai akivaizdus interesų konfliktas.

Tai nereiškia, kad visi produktai, reklamuojami socialiniuose tinkluose, yra apgaulė. Bet tai reiškia, kad turite būti ypač kritiški. Paieškokite nepriklausomų šaltinių apie tą patį produktą ar metodą. Ką sako žmonės, kurie neturi finansinio intereso jį reklamuoti?

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip produktas pristatomas. Jei jis vadinamas „stebuklu”, „revoliucija” ar „proveržiu”, jei teigiama, kad jis padeda nuo daugybės nesusijusių problemų, jei garantuojami greiti ir lengvi rezultatai – visa tai klasikiniai apgaulingos rinkodaros požymiai.

Penktasis metodas: tikrinkite faktus per nepriklausomus šaltinius

Vienas paprasčiausių būdų patikrinti informaciją – ieškoti jos kitose vietose. Jei tai tikrai svarbus medicinos atradimas ar sveikatos grėsmė, apie tai rašys patikimi naujienų šaltiniai ir sveikatos organizacijos.

Yra keletas ypač patikimų šaltinių, kuriuos verta žinoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia informaciją apie įvairias sveikatos temas ir ligų protrūkius. Nacionalinės sveikatos institucijos, tokios kaip JAV CDC ar Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), taip pat yra puikūs šaltiniai.

Lietuvoje patikimą informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėse. Medicinos įstaigos, tokios kaip universitetinės ligoninės, taip pat dažnai skelbia edukacinę informaciją savo svetainėse.

Jei ieškote informacijos apie konkretų vaistą ar gydymo metodą, patikrinkite, ar jis patvirtintas atitinkamų reguliuojančių institucijų. Europoje tai būtų Europos vaistų agentūra (EMA), JAV – FDA. Jei produktas ar metodas nėra jų patvirtintas, tai nereiškia, kad jis tikrai neveikia, bet tikrai reiškia, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų apie jo veiksmingumą ir saugumą.

Šeštasis metodas: kritiškai vertinkite asmeninius liudijimus

Asmeninės istorijos yra galingos. Kai matome tikrą žmogų, pasakojantį, kaip kažkas jam padėjo, natūraliai linkę tuo patikėti. Deja, asmeniniai liudijimai yra vienas mažiausiai patikimų įrodymų tipų.

Yra daug priežasčių, kodėl žmogus gali jaustis geriau po tam tikro gydymo, net jei tas gydymas objektyviai neveikia. Placebo efektas yra reali ir galinga jėga – jei tikite, kad kažkas padės, dažnai tikrai jaučiatės geriau. Daugelis būklių pagerėja savaime su laiku. Žmonės dažnai vienu metu daro kelis dalykus, todėl sunku pasakyti, kas tikrai padėjo.

Be to, socialiniuose tinkluose matome tik tuos žmones, kurie nusprendė pasidalinti savo istorija. Galbūt šimtai kitų išbandė tą patį metodą ir jam nepadėjo – bet jie apie tai nerašo. Tai vadinama išgyvenimo šališkumu – matome tik sėkmės istorijas, o nesėkmės lieka nematomi.

Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai ignoruoti asmeninius liudijimus. Jie gali būti naudinga informacijos dalis, ypač sužinant apie žmonių patirtis su šalutiniais poveikiais ar gyvenimo kokybę. Bet jie niekada neturėtų būti vienintelis pagrindas sveikatos sprendimams priimti.

Septintasis metodas: atpažinkite logiškus klaidingus samprotavimus

Dezinformacija apie sveikatą dažnai remiasi loginiais klaidingais samprotavimais – argumentais, kurie atrodo įtikinami, bet iš tikrųjų yra neteisingi.

Vienas dažniausių – „natūralus reiškia saugus”. Daugelis nuodingų medžiagų yra visiškai natūralios – arsenas, gyvatės nuodai, mirtingos grybų rūšys. Priešingai, daugelis gyvybę gelbstinčių vaistų yra sintetiniai. Natūralumas nieko nesako apie saugumą ar veiksmingumą.

Kitas dažnas klaidingas samprotavimas – „senovinis reiškia veiksmingą”. Tai, kad kažkas buvo naudojama šimtmečius, nereiškia, kad tai veikia. Istorijoje žmonės naudojo daugybę metodų, kurie buvo nenaudingi ar net žalingi – nuo kraujospūdos iki gyvsidabrio gėrimo.

„Post hoc ergo propter hoc” – „po to, vadinasi dėl to” – dar viena dažna klaida. Jei kažkas nutiko po tam tikro įvykio, žmonės linkę manyti, kad tai įvyko dėl to įvykio. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo autizmu po vakcinacijos, tėvai gali manyti, kad vakcina sukėlė autizmą, nors iš tikrųjų autizmo simptomai tiesiog tampa pastebimi tuo pačiu amžiumi, kai daromos tam tikros vakcinos.

Taip pat būkite atsargūs su „arba-arba” mąstymu. Dezinformacija dažnai pristato situaciją taip, tarsi turėtumėte rinktis tarp dviejų kraštutinumų – pavyzdžiui, tarp „cheminių vaistų” ir „natūralių metodų”. Tikrovėje dažnai geriausias požiūris yra integruotas, derinantis įvairius metodus.

Kaip elgtis aptikus dezinformaciją ir kur kreiptis patikimais klausimais

Supratimas, kaip atpažinti dezinformaciją, yra tik pirmasis žingsnis. Svarbu žinoti, ką su tuo daryti ir kur kreiptis, kai reikia patikimos informacijos.

Jei matote akivaizdžiai klaidingą ar pavojingą informaciją socialiniuose tinkluose, praneškite apie ją platformai. Daugelis socialinių tinklų turi mechanizmus pranešti apie dezinformaciją, susijusią su sveikata. Nors tai ne visada duoda greitų rezultatų, tai vis tiek svarbu daryti.

Jei matote, kad artimas žmogus tiki dezinformacija ir planuoja priimti sveikatos sprendimus remdamasis ja, pabandykite švelniai įsikišti. Tiesioginis konfrontavimas dažnai tik sustiprina žmonių įsitikinimus. Vietoj to, užduokite klausimus, kurie paskatintų kritiškai pamąstyti: „Kur radai šią informaciją?”, „Ar gydytojas žino apie tai?”, „Ar yra mokslinių tyrimų, patvirtinančių tai?”

Kai turite sveikatos klausimų, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei tai neįmanoma arba norite papildomos informacijos, naudokite patikimus internetinius šaltinius. Geros vietos pradėti – jau minėtos institucijos kaip PSO, nacionaliniai sveikatos centrai, universitetinių ligoninių svetainės.

Yra ir specializuotų šaltinių konkrečioms temoms. Pavyzdžiui, jei ieškote informacijos apie vėžį, organizacijos kaip Amerikos vėžio draugija ar Europos vėžio organizacija teikia patikimą, mokslu pagrįstą informaciją. Jei domina vakcinos, PSO ir CDC turi išsamius informacijos skyrius apie jas.

Kai skaitote sveikatos informaciją internete, net ir iš atrodytų patikimų šaltinių, vis tiek taikykite kritinius įgūdžius. Patikrinkite, kada informacija buvo paskelbta – medicina nuolat keičiasi, ir tai, kas buvo teisinga prieš penkerius metus, gali būti pasenę. Ieškokite nuorodų į šaltinius. Būkite atsargūs su svetainėmis, kurios parduoda produktus – net jei jos teikia naudingos informacijos, jos vis tiek gali būti šališkos.

Svarbu suprasti, kad net geriausių ketinimų žmonės gali dalintis klaidinga informacija. Jūsų draugas, dalijantis straipsniu apie „stebuklingą” gydymo metodą, tikriausiai nori padėti, o ne pakenkti. Bet tai nereiškia, kad informacija teisinga. Visada patikrinkite prieš priimdami bet kokius sveikatos sprendimus.

Galiausiai, pasitikėkite savo instinktais. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Jei jaučiate spaudimą greitai priimti sprendimą ar pirkti produktą „kol dar ne vėlu”, tai raudonas signalas. Tikri sveikatos profesionalai supranta, kad žmonėms reikia laiko apmąstyti savo pasirinkimus ir ieškoti papildomos informacijos.

Dezinformacijos apie sveikatą problema neišnyks. Tiesą sakant, su dirbtinio intelekto pažanga, klaidingos informacijos kūrimas tampa dar lengvesnis ir įtikinamesnės atrodantis turinys – dar prieinamesnis. Bet išmokus atpažinti įprastus dezinformacijos požymius, žinant, kur kreiptis patikima informacija, ir išlaikant sveikų skepticizmą, galite apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų klaidų. Sveikata per brangi, kad ja rizikuotume remdamiesi nepatikrintais šaltiniais iš socialinių tinklų.