Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi?

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė pasidalino Facebook įrašu apie „stebuklinguosius” citrinos ir sodos mišinio savybes, kurie tariamai gali išgydyti net vėžį. Ji buvo įsitikinusi, kad tai veikia, nes įrašą pasidalino tūkstančiai žmonių, o komentaruose buvo pilna „ačiū už informaciją” žinučių. Kai paklausiau, ar konsultavosi su gydytoju, ji nusišypsojo ir pasakė: „Kam man gydytojas, jei čia tiek daug žmonių patvirtina?”

Socialiniai tinklai fundamentaliai pakeitė tai, kaip gauname informaciją apie sveikatą. Anksčiau žmonės pasitikėdavo gydytojais, medicinos knygomis ar patikimais žurnalais. Dabar bet kas gali sukurti įtaigų vaizdo įrašą ar įrašą, kuris per kelias valandas pasieks milijonus žmonių. Problema ta, kad algoritmai neskiria, ar informacija teisinga – jiems svarbu tik tai, ar žmonės sąveikauja su turiniu.

Pandemija ypač ryškiai parodė, kaip greitai gali plisti klaidinga informacija. Vienas tyrimas parodė, kad dezinformacija apie COVID-19 socialiniuose tinkluose plito šešis kartus greičiau nei patikima informacija iš oficialių šaltinių. Tai vyksta ne todėl, kad žmonės tyčia nori skleisti melą – dažniausiai jie tiesiog nenori būti apgauti ir ieško paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus.

Emocijos prieš faktus: kodėl patikime netikra informacija

Mūsų smegenys yra nuostabūs organai, bet jos turi vieną didelį trūkumą – jos mėgsta greitus sprendimus ir emocines istorijas. Kai matome įrašą apie „natūralų būdą numesti 10 kilogramų per savaitę”, mūsų smegenys neįjungia kritinio mąstymo režimo. Vietoj to jos klausia: „Ar tai man padėtų? Ar tai atitinka tai, kuo noriu tikėti?”

Psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu. Jei jau tikime, kad tradicinė medicina yra „Big Pharma” sąmokslas, mes natūraliai linkę ieškoti ir dalintis informacija, kuri tai patvirtina. Jei bijome skiepų, kiekvienas įrašas apie tariamus jų pavojus atrodo kaip svarbus įspėjimas, kurį būtina persiųsti draugams.

Dar viena problema – tai, ką specialistai vadina „pažįstamumo efektu”. Jei matome tą pačią informaciją kelis kartus iš skirtingų šaltinių, mūsų smegenys pradeda ją laikyti teisinga, net jei ji tokia nėra. Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai žino ir sąmoningai kuria turinį, kuris būtų lengvai dalijamas ir kartojamas.

Pirmasis metodas: Sustokite ir paklauskite savęs

Pats paprasčiausias, bet kartu efektyviausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos – tai paprasčiausiai sustoti prieš paspaudžiant „pasidalinti” mygtuką. Tai skamba banaliai, bet dauguma žmonių to nedaro. Matome kažką šokiruojančio ar įdomaus ir iš karto norime pasidalinti su draugais.

Štai keletas klausimų, kuriuos turėtumėte sau užduoti:

Ar ši informacija sukelia stiprią emocinę reakciją? Jei taip, tai raudonas signalas. Dezinformacijos kūrėjai sąmoningai naudoja baimę, pyktį ar susižavėjimą, kad apeitų jūsų kritinį mąstymą. Jei straipsnis ar vaizdo įrašas jus labai išgąsdino arba priešingai – pažadėjo stebuklus, būkite ypač atsargūs.

Ar autorius bando kažką parduoti? Daugelis sveikatos dezinformacijos įrašų iš tikrųjų yra maskuotas marketingas. Jei straipsnyje apie „natūralų vėžio gydymą” pabaigoje yra nuoroda, kur nusipirkti specialių papildų, tai jau ne sveikatos patarimas – tai reklama.

Ar tai skamba per gerai, kad būtų tiesa? Jei kažkas žada greitą, lengvą ir pigų sprendimą sudėtingai sveikatos problemai, greičiausiai tai ir yra per gerai, kad būtų tiesa. Tikroji medicina retai siūlo stebuklus – ji siūlo įrodymus, tyrimus ir dažnai sudėtingus gydymo būdus.

Antrasis metodas: Patikrinkite šaltinį ir autorių

Kai matote sveikatos informaciją socialiniuose tinkluose, pirmiausia turėtumėte paklausti: kas tai parašė? Ar šis žmogus turi reikiamą kvalifikaciją? Ar jis dirba medicinos srityje?

Problema ta, kad daugelis žmonių supainioja įtaką su ekspertiškumu. Tai, kad kažkas turi milijoną sekėjų Instagram, nereiškia, kad jis supranta imunologiją ar mitybą. Esu matęs grožio tinklaraštininkių, kurios dalijasi patarimais apie hormonų pusiausvyrą, nors jų vienintelė kvalifikacija – tai, kad jos „išbandė tai ant savęs”.

Štai ką turėtumėte patikrinti:

Ar autorius turi medicininį išsilavinimą? Ieškokite informacijos apie jų kvalifikaciją. Tikri specialistai paprastai nurodo savo išsilavinimą ir profesinę patirtį. Jei kažkas save vadina „sveikatos ekspertu” ar „holistiniu gydytoju”, bet nenurodo konkrečios kvalifikacijos, tai turėtų kelti įtarimą.

Ar šis žmogus yra pripažintas savo srities specialistas? Galite paieškoti jų vardo kartu su žodžiais „tyrimas”, „publikacija” ar „konferencija”. Tikri ekspertai paprastai turi akademinių publikacijų ar dalyvauja profesinėse konferencijose.

Ar jie turi finansinį interesą? Jei autorius parduoda produktus ar paslaugas, susijusias su ta informacija, kurią dalijasi, tai gali būti interesų konfliktas. Tai nereiškia, kad informacija automatiškai klaidinga, bet turėtumėte būti atsargesni.

Trečiasis metodas: Ieškokite pirminių šaltinių

Vienas dažniausių dezinformacijos būdų – tai iškraipyti tikrus tyrimus ar citatas. Kažkas paima tikrą mokslinį tyrimą, ištraukia vieną sakinį iš konteksto ir sukuria sensacingą antraštę, kuri visiškai iškraipo pradinę prasmę.

Pavyzdžiui, gali būti tyrimas, kuris rodo, kad tam tikras augalas laboratorijoje sulėtino vėžio ląstelių augimą. Dezinformacijos kūrėjas paims šią informaciją ir sukurs antraštę „Mokslininkai įrodė: šis augalas gydo vėžį!” Bet tikrovėje tarp to, kas veikia petri lėkštelėje laboratorijoje, ir to, kas veikia žmogaus kūne, yra milžiniškas skirtumas.

Todėl visada bandykite rasti pirminį šaltinį. Jei įraše teigiama, kad „tyrimai rodo”, paklausykite: kokie tyrimai? Kur jie publikuoti? Kas juos atliko? Jei autorius nenurodo konkrečių šaltinių, tai didelis raudonas signalas.

Kai rasite pirminį šaltinį, perskaitykite bent santrauką (abstract). Dažnai pamatysite, kad tyrimas buvo atliktas su pelėmis, o ne žmonėmis, arba kad patys mokslininkai savo išvadose yra daug atsargesni nei tie, kurie jų tyrimą cituoja.

Ketvirtasis metodas: Patikrinkite keliuose šaltiniuose

Jei kažkas teigia, kad atrado revoliucinį sveikatos atradimą, bet apie tai rašo tik vienas šaltinis ar tik tam tikros ideologijos puslapiai, tai turėtų kelti įtarimą. Tikri medicininiai proveržiai yra plačiai pranešami patikimuose žiniasklaidos šaltiniuose ir medicinos žurnaluose.

Kai ieškote patvirtinimo, būkite atsargūs dėl „echo chamber” efekto. Tai reiškia, kad rasite daug puslapių, kurie kartoja tą pačią informaciją, bet iš tikrųjų visi jie remiasi tuo pačiu nepatikimu šaltiniu. Dezinformacija dažnai plinta tarp panašių puslapių, kurie vienas kitą cituoja, sukurdami iliuziją, kad informacija yra plačiai patvirtinta.

Vietoj to ieškokite informacijos:

Oficialiuose sveikatos organizacijų puslapiuose (apie juos daugiau kalbėsime vėliau). Jei kažkas teigia, kad atrado naują gydymo būdą, patikrinkite, ar apie tai rašo Pasaulio sveikatos organizacija, nacionalinės sveikatos institucijos ar pripažinti medicinos centrai.

Mokslinėse duomenų bazėse kaip PubMed. Ten galite rasti tikrus medicininius tyrimus. Nors jie gali būti sudėtingi skaityti, bent santrauka duos jums supratimą, ar tai, ką skaičiuojate socialiniuose tinkluose, turi mokslinį pagrindą.

Patikimų žiniasklaidos šaltinių medicinos skyriuose. Dideli, pripažinti žiniasklaidos kanalai paprastai turi specialistus, kurie tikrina medicininę informaciją prieš publikuodami.

Penktasis metodas: Atpažinkite įprastas dezinformacijos taktikas

Dezinformacijos kūrėjai naudoja panašius metodus, ir kai išmoksite juos atpažinti, taps daug lengviau atskirti tiesą nuo melo. Štai keletas dažniausių taktikų:

„Jie nenori, kad žinotumėte” – sąmokslo teorijos. Jei įraše teigiama, kad „farmacijos kompanijos slepia šią informaciją” ar „gydytojai nenori, kad sužinotumėte apie tai”, tai klasikinis dezinformacijos ženklas. Tikroji medicina veikia per atvirą mokslinį procesą, kur tyrimai yra publikuojami ir peržiūrimi kitų mokslininkų.

Anekdotiniai įrodymai kaip „mokslas”. „Mano kaimynė išgydė artritą šiuo būdu” nėra moksliniai įrodymai. Asmeninės istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos neįrodo, kad kažkas veikia. Žmonės pasveiksta dėl įvairių priežasčių – placebo efekto, natūralaus pasveikimo, atsitiktinumo. Tikri įrodymai reikalauja kontroliuojamų tyrimų su didelėmis žmonių grupėmis.

„Natūralu = saugiau” mitas. Daugelis dezinformacijos įrašų remiasi idėja, kad natūralūs produktai yra automatiškai saugesni už „chemikalus”. Bet visa, kas egzistuoja, yra sudarytas iš cheminių medžiagų, įskaitant jūsų kūną. Kai kurie natūralūs produktai gali būti pavojingi, o kai kurie sintetiniai vaistai – gyvybiškai svarbūs.

Sensacinės antraštės. Jei antraštė naudoja žodžius kaip „ŠOKIRUOJANTIS”, „STEBUKLINGA”, „KĄ TIK ATRASTAS” ar „GYDYTOJAI NUSTĖRĘ”, tai greičiausiai bandoma manipuliuoti jūsų emocijomis, o ne informuoti.

Šeštasis metodas: Supraskite skirtumą tarp koreliацijos ir priežastingumo

Tai gali skambėti sudėtingai, bet iš tikrųjų tai paprasta ir labai svarbi koncepcija. Tai, kad du dalykai vyksta tuo pačiu metu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą.

Klasikinis pavyzdys: statistika rodo, kad vasarą padidėja ir ledų pardavimai, ir nuskendimų skaičius. Ar tai reiškia, kad ledai sukelia nuskendimus? Žinoma, ne. Tiesiog abu šie dalykai padidėja vasarą dėl karščio.

Dezinformacijos kūrėjai dažnai naudoja šią klaidą. Pavyzdžiui: „Autizmo diagnozių skaičius išaugo tuo pačiu metu, kai išaugo skiepų skaičius, todėl skiepai sukelia autizmą.” Bet tai ignoruoja daugybę kitų faktorių – geresnę diagnostiką, pasikeitusį autizmo apibrėžimą, didesnį visuomenės sąmoningumą.

Kai matote teiginį, kad A sukelia B, paklauskite savęs: ar tai tikrai priežastinis ryšys, ar tik sutapimas? Ar yra kitų galimų paaiškinimų? Ar buvo atlikti kontroliuojami tyrimai, kurie tai įrodytų?

Septintasis metodas: Naudokite faktų tikrinimo įrankius ir patikimus šaltinius

Laimei, neturite būti medicinos ekspertas, kad patikrintumėte sveikatos informaciją. Yra daug puikių išteklių, kurie gali jums padėti.

Tarptautiniai patikimi šaltiniai:

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – www.who.int – teikia patikimą informaciją apie įvairias sveikatos temas. Jų svetainė yra prieinama daugeliu kalbų ir apima viską nuo infekcinių ligų iki mitybos.

PubMed – pubmed.ncbi.nlm.nih.gov – tai nemokama medicininių tyrimų duomenų bazė. Čia galite rasti tikrus mokslinius straipsnius. Nors daugelis jų yra techniniai, santraukos paprastai suprantamos.

Mayo Clinic – www.mayoclinic.org – viena geriausių pacientų švietimo svetainių. Informacija parašyta suprantamai, bet remiasi moksliniais įrodymais.

Lietuviški šaltiniai:

Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė – sam.lrv.lt – oficiali informacija apie sveikatos politiką ir rekomendacijas Lietuvoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – nvsc.lrv.lt – teikia informaciją apie prevenciją, infekcines ligas ir visuomenės sveikatą.

Lietuvos gydytojų sąjunga ir kitos profesinės organizacijos dažnai skelbia patikimą informaciją savo svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

Faktų tikrinimo svetainės:

Nors Lietuvoje specializuotų sveikatos faktų tikrinimo svetainių dar nėra daug, tarptautinės svetainės kaip HealthFeedback.org ar Science Feedback reguliariai tikrina viralinius sveikatos teiginius.

Kai naudojate šiuos šaltinius, atminkite: mokslas nuolat keičiasi. Tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimt metų, gali būti paneigta naujų tyrimų. Geri šaltiniai reguliariai atnaujina savo informaciją, kai atsiranda naujų įrodymų.

Kaip tapti atsakingu informacijos dalintoju

Galiausiai, svarbiausias dalykas – tai ne tik apsaugoti save nuo dezinformacijos, bet ir nepadėti jai plisti. Kiekvienas kartą, kai pasidalijate klaidinga informacija, jūs tampate dezinformacijos grandinės dalimi, net jei tai darote su gerais ketinimais.

Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, paklauskite savęs: ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinius? Ar tai gali kam nors pakenkti? Kai kurie žmonės gali atsisakyti reikalingo gydymo, pasitikėdami klaidinga informacija, kurią pasidalijote. Tai ne teorinė problema – yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės mirė, pasitikėdami „natūraliais” gydymo būdais vietoj įrodymais pagrįstos medicinos.

Jei matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi dezinformacija, nebūkite agresyvūs ar paniekinantys. Vietoj to, švelniai pasiūlykite patikimus šaltinius. Sakykite: „Mačiau panašią informaciją, bet radau, kad patikimi šaltiniai sako kitaip. Štai nuoroda…” Žmonės daug labiau linkę keisti nuomonę, kai jaučiasi gerbiami, o ne puolami.

Mokykite šių įgūdžių savo vaikus ir vyresnio amžiaus artimuosius. Jaunesni žmonės gali būti techniškai rafinuoti, bet vis tiek trūkti kritinio mąstymo įgūdžių. Vyresni žmonės gali būti labiau patiklūs, nes užaugo laikais, kai informacija buvo labiau filtruojama per patikimus šaltinius.

Atminkite, kad netikėjimas dezinformacija nereiškia, kad turite aklai pasitikėti viskuo, ką sako „oficialūs” šaltiniai. Sveika skepticizmas yra geras dalykas. Bet yra skirtumas tarp sveikas skepticizmo – kuris reikalauja įrodymų ir logikos – ir konspiracinės minties, kuri atmeta viską, kas prieštarauja jau esamoms įsitikinimams.

Socialiniai tinklai niekur nedingsta, ir sveikatos informacijos srautas tik didės. Bet jei išmoksite šiuos septynis metodus ir naudosite patikimus šaltinius, galėsite saugiai naršyti šioje informacijos jūroje. Jūs ne tik apsaugosite save ir savo artimuosius, bet ir padėsite kurti sveikesnę informacinę aplinką visiems. Ir kas žino – galbūt jūsų pavyzdys įkvėps kitus būti atidesniais ir atsakingesniais informacijos vartotojais.