Kodėl socialiniai tinklai tapo dezinformacijos apie sveikatą epicentru

Prisiminkite, kada paskutinį kartą matėte Facebook’e įrašą apie stebuklinguosius citrinos sulčių su imbiero šaknimis gėrimus, kurie tariamai išgydo viską – nuo peršalimo iki vėžio? Arba Instagram’e influencerį, reklamuojantį kažkokius detokso arbatėles, kurios „išvalo organizmą per 3 dienas”? Tai tik ledkalnio viršūnė.

Socialiniai tinklai šiandien yra pagrindinė informacijos apie sveikatą šaltinio vieta daugeliui žmonių. Problema ta, kad čia informacija sklinda greičiau nei bet kada istorijoje, o jos tikrumo patikrinimas dažnai lieka už kadro. Algoritmai mėgsta sensacijas, nes jos generuoja paspaudimus, komentarus ir pasidalinimus. O kas gali būti sensacingesnio už žinią, kad „gydytojai slepia šį paprastą būdą, kaip išgydyti diabetą”?

Statistika gąsdinanti – tyrimai rodo, kad apie 70% žmonių bent kartą yra gavę klaidingą informaciją apie sveikatą socialiniuose tinkluose. Dar blogiau – apie 40% prisipažįsta, kad bent kartą patikėjo tokia informacija ir net bandė ja vadovautis. Tai jau ne tik teorinė problema, tai realus pavojus mūsų sveikatai.

Pirmasis metodas: „Kas čia kalba?” testas

Pirmiausia visada pažiūrėkite, kas yra informacijos šaltinis. Ar tai medicinos specialistas su tikrais kvalifikaciniais pažymėjimais? Ar tai žmogus, kuris tiesiog „tyrinėjo internete” ir dabar dalijasi savo „atradimais”?

Štai konkretus pavyzdys: jei matote įrašą apie naują gydymo metodą, patikrinkite autoriaus profilį. Ar jis nurodo savo išsilavinimą? Ar galite rasti jo vardą medicinos įstaigų svetainėse? Ar jis publikuoja mokslinius straipsnius? Jei viskas, ką rasite, yra „sveikatos entuziastas” ar „natūralios medicinos konsultantas” – jau turėtumėte suabejoti.

Dažnai dezinformaciją platina profiliai su labai bendromis nuotraukomis (kartais net stock fotografijomis), minimaliu kiekiu asmeninės informacijos ir daugybe nuorodų į įvairius produktus ar paslaugas. Jei kažkas jums siūlo sveikatos patarimą ir tame pačiame įraše bando parduoti produktą – raudona vėliavėlė turėtų pakilti iškart.

Antrasis metodas: emocijų detektorius

Dezinformacija apie sveikatą beveik visada žaidžia su jūsų emocijomis. Ji nori, kad jūs jaustumėte baimę, pyktį, viltį arba susižavėjimą – bet kokią stiprią emociją, kuri paskatintų jus nedvejojant pasidalinti informacija.

Atkreipkite dėmesį į tokius frazės: „Gydytojai nebenori, kad žinotumėte…”, „Farmacijos kompanijos slepia…”, „Mokslininkai šokiruoti…”, „Paprastas triukas, kuris…”, „Stebuklingas būdas…”. Šie formulavimai specialiai sukurti manipuliuoti jumis.

Tikra medicinos informacija paprastai yra nuosaikesnė. Ji pripažįsta apribojimus, kalba apie galimus šalutinius poveikius, nenurodo garantuotų rezultatų. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra.

Dar vienas triukas: dezinformacija dažnai kuria dirbtinį skubos jausmą. „Veikite dabar!”, „Kol dar nepašalinta!”, „Tik šiandien!”. Tikra medicinos informacija niekur nedingsta ir nereikalauja skubių sprendimų.

Trečiasis metodas: šaltinių medžioklė

Patikima informacija visada nurodo savo šaltinius. Jei matote teiginį apie kokį nors tyrimą ar statistiką, turėtų būti nuoroda į originalų šaltinį. Jei jos nėra – jau įtartina.

Bet čia slypi dar viena problema: kartais nuorodos yra, bet jos veda į abejotinus šaltinius. Štai kaip patikrinti:

Pažiūrėkite į svetainės domeną. Ar tai .gov (vyriausybinė), .edu (švietimo įstaiga), .org (organizacija)? Ar tai žinoma medicinos institucija kaip Pasaulio sveikatos organizacija, nacionalinės sveikatos tarnybos, universitetinės ligoninės? Jei nuoroda veda į „naturalhealth123.com” ar panašią svetainę – būkite atsargūs.

Patikrinkite, ar straipsnis yra recenzuotas. Rimti moksliniai tyrimai publikuojami žurnaluose, kur kiti mokslininkai juos peržiūri prieš publikavimą. Galite ieškoti publikacijų PubMed, Google Scholar ar panašiose duomenų bazėse.

Dar vienas patarimas: jei teiginys atrodo įtartinas, pamėginkite jį „Google’inti” kartu su žodžiais „fact check” ar „debunked”. Dažnai rasite, kad kažkas jau yra patikrinęs šią informaciją ir paneigęs ją.

Ketvirtasis metodas: data ir kontekstas

Medicina nuolat vystosi. Tai, kas buvo tiesa prieš 10 metų, gali būti pasenę šiandien. Visada žiūrėkite, kada informacija buvo paskelbta.

Dažnas dezinformacijos triukas – paimti seną straipsnį ar tyrimą ir pateikti jį kaip naujieną. Arba dar blogiau – paimti informaciją iš konteksto. Pavyzdžiui, preliminarūs tyrimo rezultatai ant pelių gali būti pateikti kaip „įrodytas būdas žmonėms”.

Kontekstas yra viskas. Jei matote antraštę „Kava sukelia vėžį”, bet paskaitę visą straipsnį sužinote, kad kalbama apie 50 puodelių per dieną – tai visiškai kitoks reikalas, tiesa? Dezinformacija dažnai išplėšia faktus iš konteksto, kad sukurtų sensacingą antraštę.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tyrimo dydį. Jei „tyrime dalyvavo 10 žmonių” – tai nėra pakankamai, kad darytume tvirtas išvadas. Rimti medicinos tyrimai paprastai apima šimtus ar tūkstančius dalyvių.

Penktasis metodas: nuotraukų ir vaizdo įrašų analizė

Gyvenime eroje, kai AI gali sukurti realistiškus veidus ir vaizdo įrašus, vizualinės informacijos patikrinimas tampa dar svarbesnis. Bet net ir be pažangių technologijų, dezinformacija dažnai naudoja manipuliuotas nuotraukas.

Dažnas triukas – naudoti „prieš ir po” nuotraukas, kurios akivaizdžiai padarytos skirtingomis sąlygomis: skirtinga šviesa, kampas, net veido išraiška. Arba naudoti svetimas nuotraukas iš interneto ir tvirtinti, kad tai „tikri rezultatai”.

Galite naudoti atvirkštinę nuotraukų paiešką (Google Images, TinEye), kad patikrintumėte, ar nuotrauka nėra paimta iš kitur. Tiesiog įkelkite nuotrauką į šias sistemas ir pamatysite, kur dar ji pasirodo internete.

Su vaizdo įrašais būkite ypač atsargūs. Lengva iškirpti žmogaus žodžius iš konteksto arba sujungti skirtingus fragmentus, kad sukurtumėte visiškai kitą prasmę. Jei kažkas cituoja gydytoją ar mokslininką, pamėginkite rasti originalų vaizdo įrašą ar interviu.

Šeštasis metodas: bendruomenės ir ekspertų nuomonė

Vienas geriausių būdų patikrinti informaciją – paklausti tikrų ekspertų. Bet ne visada turime galimybę kreiptis tiesiai į gydytojus. Ką tada daryti?

Ieškokite, ką apie šią temą sako patikimos medicinos organizacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nacionalinės sveikatos tarnybos, didžiųjų universitetų medicinos fakultetai – visi jie turi svetaines su patikima informacija.

Lietuvoje galite pasitikėti tokiais šaltiniais kaip Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės. Jie dažnai skelbia informaciją apie paplitusius mitus ir dezinformaciją.

Dar vienas puikus šaltinis – fact-checking organizacijos. Nors Lietuvoje jų nedaug, tarptautinės organizacijos kaip Snopes, FactCheck.org, Health Feedback dažnai tiria sveikatos dezinformaciją. Tiesa, dažniausiai anglų kalba, bet Google Translate gali padėti.

Socialiniuose tinkluose ieškokite tikrų medicinos specialistų, kurie aktyviai dalijasi patikima informacija. Daugelis gydytojų dabar turi profilius ir stengiasi kovoti su dezinformacija. Bet vėlgi – patikrinkite jų kredencialus.

Septintasis metodas: kritinio mąstymo įgūdžiai

Galiausiai, geriausias įrankis prieš dezinformaciją – jūsų pačių kritinis mąstymas. Štai keletas klausimų, kuriuos visada turėtumėte užduoti sau:

Ar šis teiginys dera su tuo, ką žinau apie žmogaus kūną ir mediciną? Jei kažkas teigia, kad galite numesti 10 kg per savaitę be jokių pastangų – tai prieštarauja pagrindinėms biologijos taisyklėms.

Ar yra alternatyvūs paaiškinimai? Jei kažkas teigia, kad jo simptomai išnyko po tam tikro gydymo, gal jie tiesiog išnyko savaime? Gal veikė kiti faktoriai? Gal tai placebo efektas?

Ar tai skamba kaip sąmokslo teorija? Jei teiginys remiasi prielaida, kad tūkstančiai gydytojų ir mokslininkų visame pasaulyje sąmoningai slepia tiesą – tai beveik tikrai nesąmonė. Medicinos bendruomenė nėra monolitas, kuris gali laikyti tokias paslaptis.

Kodėl man tai rodoma? Socialinių tinklų algoritmai rodo jums turinį, kuris, jų manymu, jus sudomins. Jei anksčiau domėjotės alternatyvia medicina ar sveika gyvensena, gausite daugiau panašaus turinio – įskaitant dezinformaciją.

Kur rasti patikimą informaciją: jūsų sveikatos kompasas

Gerai, dabar žinote, kaip atpažinti dezinformaciją. Bet kur rasti tikrą, patikimą informaciją apie sveikatą? Štai jūsų praktinis vadovas.

Tarptautiniu lygiu: Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) svetainė yra auksinis standartas. Ten rasite informaciją apie ligas, vakcinacijas, visuomenės sveikatos klausimus. Mayo Clinic, Cleveland Clinic, NHS (Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba) – visos šios institucijos turi puikias, lengvai suprantamas informacines svetaines.

Lietuvoje: Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba – čia rasite oficialią, patikrintą informaciją. Didžiosios ligoninės kaip Santaros klinikos ar Kauno klinikos taip pat skelbia naudingą informaciją.

Mokslinė literatūra: Jei norite gilintis, PubMed yra didžiausia medicinos tyrimų duomenų bazė. Tiesa, straipsniai ten anglų kalba ir gana techniniai, bet bent jau žinosite, kad informacija tikra. Google Scholar taip pat geras įrankis.

Patikimi medicinos žurnalistai ir komunikatoriai: Yra žurnalistų ir mokslo komunikatorių, kurie specializuojasi sveikatos temose ir moka sudėtingą informaciją pateikti suprantamai. Ieškokite jų straipsnių rimtuose leidiniuose.

Jūsų šeimos gydytojas: Niekada nepamirškit šio šaltinio! Jei turite klausimų apie savo sveikatą ar matėte kažką įdomaus internete – paklauskite savo gydytojo. Jie mielai padės atskirti faktus nuo fikcijos.

Dar vienas patarimas: sukurkite sau patikimų šaltinių sąrašą ir reguliariai jį naudokite. Kai išgirstate kažką nauja apie sveikatą socialiniuose tinkluose, pirmiausia patikrinkite, ką apie tai sako jūsų patikimi šaltiniai.

Ir štai dar kas svarbu – mokykite šių įgūdžių savo artimuosius. Vyresni žmonės dažnai yra pažeidžiamesni dezinformacijai, nes neturi tiek patirties naršant skaitmeninėje erdvėje. Pasidalinkite su tėvais, seneliais, draugais. Kuo daugiau žmonių mokės atpažinti dezinformaciją, tuo sveikesnė bus visa mūsų visuomenė.

Atminkite: jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte remdamiesi abejotina informacija iš socialinių tinklų. Šiek tiek skepticizmo ir kritinio mąstymo gali išgelbėti jus nuo klaidingų sprendimų. Neskubėkite tikėti viskuo, ką matote, užduokite klausimus, tikrinkite šaltinius – ir jūsų sveikata jums dėkos.