Kodėl sveikatos dezinformacija taip sparčiai plinta?

Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, ieškančių atsakymų į sveikatos klausimus. Problema ta, kad kartu su patikima informacija čia plinta ir nepagrįsti mitai, klaidinantys patarimai bei tiesiog pavojingi melai. Kodėl taip atsitinka?

Pirma, socialinių tinklų algoritmai skatina emocingą turinį. Jei kažkas parašo „Gydytojai slepia šį paprastą būdą išgydyti vėžį!”, toks įrašas sulauks daug daugiau dėmesio nei nuosaikus moksliniais tyrimais pagrįstas straipsnis. Antra, žmonės linkę dalintis informacija, kuri patvirtina jų įsitikinimus ar baimės. Trečia, sveikatos temos yra ypač jautrios – kai kas nors serga ar nerimauja dėl savo sveikatos, jis tampa pažeidžiamas ir lengviau patiki žadančiais stebuklus sprendimais.

Dar viena problema – daugelis žmonių neturi pakankamai žinių, kad įvertintų medicininės informacijos patikimumą. Kai kas nors rašo mediciniškais terminais ir prideda kelias nuotraukas su grafikais, tai atrodo įtikinamai, net jei turinys yra visiškai išgalvotas. O kai tokią informaciją paskelbia kažkas, ką pažįsti ar gerbį, pasitikėjimas ja automatiškai padidėja.

Pirmasis metodas: tikrink šaltinį ir jo kompetenciją

Prieš patikint bet kokia sveikatos informacija, sustok ir paklausk savęs: kas tai rašo? Ar šis asmuo turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją kalbėti šia tema?

Deja, socialiniuose tinkluose bet kas gali vadintis „sveikatos ekspertu”, „holistiniu gydytoju” ar „wellness treneriu”. Šie terminai dažnai nieko nereiškia ir nereikalauja jokios oficialios kvalifikacijos. Tikras medicininis specialistas turės konkrečią išsilavinimo ir praktikos istoriją, kurią galima patikrinti.

Ieškokite konkrečios informacijos: ar asmuo yra licencijuotas gydytojas, slaugytojas, dietologas ar kitas pripažintas specialistas? Kokioje įstaigoje jis dirba? Ar galite rasti jo vardą oficialių medicinos įstaigų svetainėse? Jei asmuo vengia nurodyti savo kvalifikaciją arba ji atrodo miglota („studijavau natūralią mediciną”), tai rimtas įspėjamasis signalas.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar šaltinis skelbia informaciją tik viena tema, ar bando būti ekspertu visose srityse. Tikri specialistai turi savo kompetencijos sritį. Jei tas pats žmogus skelbia patarimus apie vėžio gydymą, svorio metimą, psichikos sveikatą ir imunitetą – greičiausiai jis nėra ekspertas nė vienoje iš šių sričių.

Antrasis metodas: atpažink emocinius manipuliavimo būdus

Dezinformacija retai apsiriboja tik faktų iškraipymu – ji dažniausiai naudoja emocijas kaip pagrindinį įrankį. Mokykitės atpažinti šiuos manipuliavimo būdus.

Baimės kurstymas yra vienas populiariausių metodų. „Šis maisto produktas sukelia vėžį!”, „Vakcinos kenkia jūsų vaikams!”, „Gydytojai slepia tiesą!” – tokie teiginiai siekia išgąsdinti ir priversti veikti impulsyviai, be kritinio mąstymo. Tikra medicininė informacija paprastai pateikiama subalansuotai, nurodant ir rizikas, ir naudą, be katastrofiškų prognozių.

Pernelyg geri pasiūlymai taip pat turėtų kelti įtarimą. „Paprastas būdas numesti 20 kg per savaitę!”, „Šis augalas išgydo visas ligas!”, „Vienas ingredientas, kurio bijo vaistų kompanijos!” – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Medicina retai siūlo stebuklus ar paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms.

Sąmokslo teorijos – dar vienas dažnas elementas. Teiginiai, kad „farmacijos kompanijos slepia”, „gydytojai nenori, kad žinotumėte” ar „vyriausybė slepia tiesą” yra klasikiniai dezinformacijos požymiai. Nors medicinos sistema tikrai nėra tobula, idėja, kad tūkstančiai specialistų visame pasaulyje sąmoningai slepią efektyvius gydymo būdus, yra nelogiška ir nepagrįsta.

Trečiasis metodas: reikalauk mokslinių įrodymų

Patikima sveikatos informacija visada remiasi moksliniais tyrimais. Bet ne bet kokie tyrimai yra vienodai patikimi, todėl svarbu mokėti juos įvertinti.

Pirmiausia, ar apskritai nurodomi kokie nors tyrimai? Jei straipsnyje ar įraše teigiama, kad „tyrimai rodo” ar „mokslininkai įrodė”, bet nepateikiama jokių nuorodų į konkrečius tyrimus, tai turėtų kelti įtarimą. Tikri specialistai visada nurodo savo informacijos šaltinius.

Jei tyrimai nurodomi, patikrinkite juos. Ar tai buvo didelis tyrimas su daug dalyvių, ar tik maža studija? Ar tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, ar tik su pelėmis laboratorijoje? (Tai, kas veikia pelėms, ne visada veikia žmonėms). Ar tyrimas buvo publikuotas pripažintame medicinos žurnale? Ar jį galima rasti tokiose duomenų bazėse kaip PubMed?

Svarbu suprasti, kad vienas tyrimas retai ką nors įrodo galutinai. Mokslas veikia per daugelį tyrimų, kurie arba patvirtina, arba paneigia vienas kitą rezultatus. Jei kažkas remiasi tik vienu tyrimu ir teigia, kad tai „galutinis įrodymas”, greičiausiai informacija yra iškreipta.

Taip pat būkite atsargūs su „asmeninėmis istorijomis” kaip įrodymu. „Mano pusseserė išgydė artritą šiuo būdu!” nėra mokslinis įrodymas. Asmeninės patirtys gali būti įkvepios, bet jos negali pakeisti mokslinių tyrimų, nes jose gali būti placebo efektas, atsitiktiniai sutapimai ar kiti neapskaičiuoti veiksniai.

Ketvirtasis metodas: naudok faktų tikrinimo įrankius

Laimei, nereikia būti medicinos ekspertu, kad patikrintumėte abejotiną informaciją. Egzistuoja daug išteklių, kurie padeda atskirti tiesą nuo melo.

Faktų tikrinimo svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback specializuojasi populiarių mitų ir dezinformacijos atskleidimu. Tiesiog įveskite abejotiną teiginį į paieškos sistemą kartu su žodžiais „fact check” ar „debunked”, ir dažnai rasite, ar tai jau buvo patikrinta.

Oficialių sveikatos organizacijų svetainės yra neįkainojamas šaltinis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ar Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija reguliariai skelbia patikimą informaciją apie įvairias sveikatos temas.

Medicininės duomenų bazės kaip PubMed ar Cochrane Library leidžia ieškoti mokslinių tyrimų. Nors šie ištekliai gali būti per techniški eiliniam skaitytojui, jie padeda patikrinti, ar iš tikrųjų egzistuoja tyrimai, kuriais remiasi kažkoks teiginys.

Dar vienas naudingas įrankis – Google Scholar. Jis leidžia ieškoti akademinių ir mokslinių šaltinių, o ne tik bet kokios informacijos internete. Jei ieškote informacijos apie konkrečią sveikatos būklę ar gydymo metodą, pridėkite žodžius „systematic review” ar „meta-analysis” – tai yra patikimiausi tyrimų tipai, kurie apžvelgia daugelį kitų tyrimų.

Penktasis metodas: atkreipk dėmesį į komercinius interesus

Vienas svarbiausių klausimų, kurį turėtumėte užduoti skaitydami sveikatos informaciją: ar kas nors bando man kažką parduoti?

Dezinformacija dažnai yra ne tik klaidinga, bet ir komercinė. Žmonės skleidžia neteisingą informaciją, nes nori parduoti savo produktus, paslaugas ar programas. Jei straipsnis ar įrašas baigiasi nuoroda „pirkti čia” arba „užsiregistruokite į mano kursą”, būkite itin atsargūs.

Tai nereiškia, kad visa komercinė informacija yra klaidinga. Bet tai reiškia, kad turite būti dar kritiškesni. Ar teiginiai apie produktą yra pagrįsti nepriklausomais tyrimais, ar tik gamintojo užsakytais? Ar yra nepriklausomų šaltinių, patvirtinančių šiuos teiginius?

Ypač įtartini turėtų būti „stebuklingi papildai”, „detoksikacijos programos” ar „alternatyvūs gydymo metodai”, kurie žada išgydyti sunkias ligas. Jei kažkas teigia turintis revoliucinį gydymo būdą, kurį „tradicinė medicina ignoruoja”, bet kartu bando jums jį parduoti už dideles pinigų sumas, tai beveik tikrai yra sukčiavimas.

Taip pat atkreipkite dėmesį į „influencerius”, kurie reklamuoja sveikatos produktus. Net jei jie atrodo nuoširdūs, dažnai jie gauna pinigus už tokias reklamas ir neturi medicininės kvalifikacijos įvertinti, ar produktas tikrai veikia.

Šeštasis metodas: konsultuokis su tikrais specialistais

Nė vienas straipsnis internete, įskaitant šį, negali pakeisti konsultacijos su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu. Jei turite rimtų sveikatos klausimų ar svarstote apie gydymo sprendimus, visada kreipkitės į gydytoją.

Geras gydytojas nesupyks, jei atnesite jam informaciją, kurią radote internete, ir paprašysite jos pakomentuoti. Priešingai, daugelis specialistų vertina, kai pacientai domisi savo sveikata ir nori suprasti savo būklę. Tiesiog būkite pasirengę išgirsti, kad tai, ką radote, gali būti netikslu ar netaikytina jūsų situacijai.

Jei jūsų dabartinis gydytojas atsisako diskutuoti apie jūsų rūpimus klausimus arba atmeta jūsų nerimus be paaiškinimo, tai gali būti ženklas ieškoti kito specialisto. Gera gydytojo-paciento komunikacija yra svarbi sveikatos priežiūros dalis.

Taip pat galite konsultuotis su kitais sveikatos priežiūros specialistais – vaistininkais, slaugytojais, dietologais. Jie dažnai gali padėti atsakyti į bendresnius klausimus ir nukreipti jus tinkama kryptimi.

Nepamirškite, kad „antroji nuomonė” yra visiškai teisėta ir priimtina medicinos praktikoje. Jei turite rimtą diagnozę ar siūlomą gydymą, kuris kelia abejonių, visada galite kreiptis į kitą specialistą patvirtinimui.

Patikimi šaltiniai, kuriuos verta žinoti ir naudoti

Dabar, kai žinote, kaip atpažinti dezinformaciją, svarbu žinoti, kur rasti patikimą informaciją. Štai keletas išteklių, kuriais galite pasitikėti:

Tarptautinės organizacijos:
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO/PSO) – who.int – teikia informaciją apie globalias sveikatos problemas, ligas ir prevenciją. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) – ecdc.europa.eu – specializuojasi užkrečiamųjų ligų srityje. Mayo Clinic – mayoclinic.org – viena patikimiausių medicininės informacijos svetainių, kurioje rasite išsamius, bet suprantamus straipsnius apie daugybę sveikatos būklių.

Lietuviški šaltiniai:
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija – sam.lrv.lt – oficiali informacija apie sveikatos politiką ir rekomendacijas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – nvsc.lrv.lt – informacija apie visuomenės sveikatą, prevenciją ir epidemiologiją. Lietuvos gydytojų sąjunga ir kitos profesinės organizacijos taip pat skelbia patikimą informaciją.

Moksliniai ištekliai:
PubMed – pubmed.ncbi.nlm.nih.gov – didžiausia medicininių tyrimų duomenų bazė. Cochrane Library – cochrane.org – sistemingos apžvalgos ir meta-analizės apie įvairius gydymo metodus. UpToDate – uptodate.com – profesionalams skirtas, bet labai patikimas medicininės informacijos šaltinis (kai kurios dalys prieinamos nemokamai).

Faktų tikrinimo ištekliai:
Health Feedback – healthfeedback.org – specializuojasi sveikatos dezinformacijos tikrinimu. Science Feedback – sciencefeedback.co – platesnis mokslinės informacijos tikrinimas. Full Fact – fullfact.org – bendras faktų tikrinimas, įskaitant sveikatos temas.

Kai naudojate šiuos šaltinius, vis tiek būkite kritiškai mąstantys. Net patikimi šaltiniai kartais gali turėti pasenusios informacijos arba tam tikrose srityse gali būti diskusijų tarp specialistų. Bet šie šaltiniai yra geras atspirties taškas ir daug patikimesni už atsitiktinius socialinius tinklus.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir dalintoju

Galiausiai svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turi atsakomybę ne tik už tai, kuo patikime, bet ir už tai, kuo dalinamės. Kiekvieną kartą, kai paspaudžiate „bendrinti” mygtuką, jūs potencialiai prisidedate prie informacijos sklaidos – geros ar blogos.

Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, užduokite sau šiuos klausimus: Ar aš tikrai patikrinau šią informaciją? Ar esu tikras, kad ji teisinga? Ar ji gali kam nors pakenkti, jei pasirodys klaidinga? Ypač būkite atsargūs su informacija apie gydymą ar vaistus – klaidingi patarimai gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai.

Jei matote akivaizdžiai klaidingą informaciją, nebijokit ją pranešti. Dauguma socialinių tinklų turi mechanizmus pranešti apie dezinformaciją. Nors šios sistemos nėra tobulos, jos padeda riboti pavojingos informacijos sklaidą.

Taip pat galite švelniai pataisyti draugus ar šeimos narius, kai jie dalijasi abejotina informacija. Tai gali būti nepatogu, bet kartais būtina. Bandykite tai daryti pagarbiai: „Mačiau, kad pasidalinai šiuo straipsniu. Aš radau, kad ta informacija gali būti netiksli, štai ką sako patikimi šaltiniai…” Tai veiksmingiau nei agresyvus kritikavimas.

Mokykite ir kitus, ypač vyresnius žmones ar tuos, kurie mažiau susipažinę su skaitmenine aplinka, kaip atpažinti dezinformaciją. Daug žmonių dalijasi klaidinga informacija ne iš blogio, o tiesiog todėl, kad nežino, kaip ją atpažinti.

Sveikatos informacija socialiniuose tinkluose bus ir toliau – ir gera, ir bloga. Bet jei kiekvienas iš mūsų taps šiek tiek kritiškesniu, šiek tiek atidžiau tikrins faktus ir šiek tiek atsakingiau dalysis informacija, galime kartu sukurti sveikesnę informacinę aplinką. Tai ne tik apsaugo mus pačius, bet ir padeda apsaugoti tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami – sergančius žmones, ieškančius vilties ir atsakymų. Jūsų gebėjimas kritiškai vertinti informaciją gali būti ne tik asmeninis įgūdis, bet ir būdas prisidėti prie visuomenės sveikatos.