Kodėl socialiniai tinklai tapo dezinformacijos apie sveikatą židiniu

Socialiniai tinklai per pastaruosius metus tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu milijonams žmonių. Deja, kartu su naudinga informacija čia plinta ir nepatikrinti, klaidinantys ar tiesiog neteisingi teiginiai apie sveikatą. Pandemijos metu tai tapo ypač akivaizdu – nuo stebuklingo imbiero arbatos poveikio iki visiškai absurdiškų teorijų apie vakcinų sudėtį.

Problema ta, kad sveikatos dezinformacija nėra vien nekaltas netikslumas. Ji gali turėti realių pasekmių: žmonės atsisako veiksmingo gydymo, renkasi pavojingas alternatyvas ar vėluoja kreiptis pagalbos. Vienas klaidinantis įrašas apie „natūralų” vėžio gydymą gali pasiekti šimtus tūkstančių žmonių per kelias valandas, o jo paneigimas – jei apskritai pasieks auditoriją – atkeliaus per vėlai.

Socialinių tinklų algoritmai šią problemą tik stiprina. Jie rodo mums turinį, kuris atitinka mūsų ankstesnius interesus ir įsitikinimus, sukurdami vadinamąją „informacinę burbulą”. Jei kartą paspaudėte „patinka” po įrašu apie alternatyvųjį gydymą, greičiausiai matysite vis daugiau panašaus turinio, nepriklausomai nuo jo tikslumo ar moksliškumo.

Patikrinkite šaltinio patikimumą ir kompetenciją

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – įvertinti, kas skelbia informaciją. Ar tai medicinos specialistas su atitinkama kvalifikacija? Ar žinomas sveikatos priežiūros įstaigos atstovas? O gal tai tiesiog asmuo su stipria nuomone, bet be jokio medicininio išsilavinimo?

Deja, socialiniuose tinkluose bet kas gali save pavadinti „sveikatos ekspertu” ar „wellness coach”. Tikrasis medicinos profesionalas paprastai nurodo savo kvalifikaciją – gydytojo specialybę, darbo vietą, registracijos numerį. Galite patikrinti, ar toks specialistas tikrai egzistuoja medicinos įstaigų registruose ar profesinėse duomenų bazėse.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar autorius turi finansinių interesų. Jei po straipsniu apie „revoliucinį papildą” iškart seka nuoroda į jo pirkimą, tai aiškus raudonas signalas. Patikimi sveikatos profesionalai retai tiesiogiai reklamuoja konkrečius produktus, ypač su žadančiais „stebuklingus” rezultatus aprašymais.

Dar vienas naudingas būdas – pažiūrėti, kokį kitą turinį skelbia šis šaltinis. Jei tarp medicininių patarimų rasite konspiracinių teorijų ar pseudomokslo, tai aiškiai rodo, kad šaltinis nėra patikimas. Rimti sveikatos specialistai laikosi įrodymais pagrįstos medicinos principų ir neskleidžia nepagrįstų teiginių.

Atpažinkite emocinio manipuliavimo taktikas

Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja emocijas kaip pagrindinį įrankį. Straipsniai su antraštėmis „Gydytojai slepia ŠIĄ tiesą!” ar „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte…” sąmoningai kelia pyktį, baimę ar nepasitikėjimą. Tai veikia, nes emociškai įkrauti pranešimai labiau įsimenami ir dažniau dalinamasi.

Tikra medicininė informacija paprastai pateikiama neutraliai, su niuansais ir išlygomis. Jei kažkas teigia turįs „absoliučią tiesą” ar „vienintelį teisingą būdą”, tai greičiausiai per daug gražu, kad būtų tiesa. Medicina retai būna juoda ar balta – dažniausiai egzistuoja įvairūs gydymo metodai, kurių efektyvumas priklauso nuo konkretaus atvejo.

Ypač atsargūs būkite su asmeninėmis istorijomis, kurios pateikiamos kaip įrodymas. „Mano kaimynė išgijo vėžį vien citrininiais sultimis” – tokio tipo teiginiai yra galingi emociniai, bet visiškai nepatikimi kaip medicininiai įrodymai. Vienas atvejis nereiškia, kad metodas veikia – tai gali būti sutapimas, placebo efektas ar tiesiog netiksli informacija apie tai, kas iš tikrųjų įvyko.

Ieškokite mokslinių įrodymų ir tyrimų

Patikima sveikatos informacija visada remiasi moksliniais tyrimais. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems – ne visi tyrimai yra vienodai patikimi, o dezinformacijos skleidėjai moka iškreipti mokslinius duomenis savo naudai.

Kai matote nuorodą į tyrimą, pabandykite jį rasti ir pažiūrėti patys. Ar tai rimtame medicinos žurnale publikuotas tyrimas? Ar jis buvo recenzuotas kitų mokslininkų? Ar tyrimas atliktas su žmonėmis, ar tik su pelėmis laboratorijoje? Rezultatai, gauti su gyvūnais, nebūtinai pasitvirtina su žmonėmis.

Taip pat svarbu žiūrėti į tyrimo dydį ir metodologiją. Tyrimas su 10 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei tyrimas su 10 000. Atsitiktiniai kontroliuojami tyrimai (RCT) laikomi aukso standartu, nes jie geriausiai eliminuoja šališkumą ir atsitiktinumus.

Dažna dezinformacijos taktika – cituoti tyrimo išvadas iš konteksto arba ignoruoti tyrimo apribojimus, kuriuos patys mokslininkai nurodo. Pavyzdžiui, tyrimas gali rodyti, kad tam tikra medžiaga „in vitro” (mėgintuvėlyje) sumažino vėžinių ląstelių augimą, bet tai visiškai nereiškia, kad ji gydo vėžį žmonėse.

Naudokite faktų tikrinimo įrankius ir patikimas duomenų bazes

Laimei, egzistuoja nemažai įrankių, padedančių patikrinti abejotinus teiginius apie sveikatą. Pirmiausia verta žinoti apie tarptautinius faktų tikrinimo projektus kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback, kurie specializuojasi tikrinant sveikatos informaciją.

Lietuvoje veikia „Melo detektorius” ir kiti faktų tikrinimo projektai, nors jų dėmesys sveikatai gali būti ribotas. Vis dėlto verta patikrinti, ar konkretus teiginys jau nebuvo išanalizuotas ir paneigtas.

Medicininei informacijai patikrinti puikiai tinka PubMed – didžiausia nemokama medicininių tyrimų duomenų bazė. Nors ji gali atrodyti sudėtinga nespecialistams, paprastas paieškos laukelis leidžia rasti mokslinius straipsnius apie beveik bet kokią sveikatos temą. Jei teiginys teigia esąs „moksliškai įrodytas”, bet PubMed neranda jokių susijusių tyrimų, tai rimtas įspėjamasis signalas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), Europos vaistų agentūros ir panašių institucijų svetainės taip pat yra patikimi šaltiniai. Jos reguliariai skelbia informaciją apie įvairias sveikatos temas ir dažnai tiesiogiai atsako į paplitusius mitus.

Google Scholar gali padėti rasti mokslinius straipsnius, o Wikipedia, nors ir ne tobula, medicinos temomis paprastai būna gerai prižiūrima ir turi nuorodas į pirminius šaltinius. Tačiau atminkite – Wikipedia yra tik atspirties taškas, o ne galutinis autoritetas.

Atkreipkite dėmesį į kalbos signalus ir retoriką

Dezinformacija apie sveikatą dažnai naudoja specifinę kalbą, kurią galima išmokti atpažinti. Žodžiai kaip „detoksikacija”, „natūralu”, „cheminių medžiagų neturintis” ar „senovinė išmintis” dažnai naudojami rinkodaroje, bet turi mažai bendro su tikrąja medicina.

Ypač įtartini turėtų būti teiginiai apie „stebuklą” ar „revoliuciją”. Tikroji medicina vystosi palaipsniui, per ilgus tyrimus ir patikrinimus. Jei kažkas teigia atradęs paprastą sprendimą sudėtingai problemai, kurią mokslininkai tyrinėja dešimtmečius, tai beveik tikrai yra per gražu, kad būtų tiesa.

Taip pat atkreipkite dėmesį į absoliučius teiginius: „visada veikia”, „100% saugus”, „be jokių šalutinių poveikių”. Medicina retai gali garantuoti absoliučius rezultatus – kiekvienas organizmas skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, gali neveikti kitam ar net pakenkti.

Pseudomokslinė kalba – dar vienas įspėjamasis ženklas. Kai tekstas pilnas sudėtingų terminų, bet neaiškios prasmės, tai gali būti bandymas atrodyti moksliškam nesant tokiu. Tikri specialistai sugeba paaiškinti sudėtingus dalykus suprantamai, nenaudodami bereikalingos žargono.

Kritiškai vertinkite vaizdinę medžiagą ir statistiką

Socialiniuose tinkluose vizualinis turinys – nuotraukos, grafikai, infografikės – dalijamasi daug dažniau nei tekstu. Deja, vizualinę medžiagą ir statistiką lengva manipuliuoti ar pateikti klaidinančiai.

„Prieš ir po” nuotraukos yra klasikinis pavyzdys. Jos gali būti darkytos skirtingu apšvietimu, kampu, ar net būti visiškai skirtingų žmonių. Be to, natūralūs svyravimai (pvz., patinimas, laikysena) gali sukurti dramatiškų skirtumų įspūdį, nors realiai niekas nepasikeitė.

Statistika ir grafikai taip pat gali būti klaidinantys. Dažna taktika – naudoti santykinius, o ne absoliučius skaičius, kad rezultatai atrodytų įspūdingesni. „50% sumažėjimas!” skamba įspūdingai, bet jei tai reiškia sumažėjimą nuo 2 iki 1 atvejo iš tūkstančio, realus poveikis yra minimalus.

Grafikai gali būti manipuliuojami keičiant ašių skalę, pradedant ne nuo nulio, ar pasirenkant specifinį laikotarpį, kuris rodo norimą tendenciją. Visada žiūrėkite į skaičius, o ne tik į vizualinį įspūdį.

Dar viena problema – koreliacijos ir priežastingumo painiojimas. Tai, kad du dalykai vyksta kartu, nereiškia, kad vienas sukelia kitą. Pavyzdžiui, ledo gaminių pardavimai ir skendimų skaičius abu didėja vasarą, bet tai nereiškia, kad ledai sukelia skendimus – abu yra susiję su trečiu veiksniu (karštu oru).

Ką daryti aptikus dezinformaciją ir kaip apsaugoti kitus

Kai atpažįstate dezinformaciją, pirmasis impulsas gali būti ją nedelsiant dalintis su komentaru „žiūrėkite, kokia nesąmonė!” Tačiau tyrimai rodo, kad net ir kritikuojant, dezinformacijos dalijimasis padeda jai plisti. Geriau pranešti apie tokį turinį platformos administratoriams – dauguma socialinių tinklų turi mechanizmus pranešti apie klaidinančią sveikatos informaciją.

Jei matote, kad artimas žmogus dalijasi ar tiki dezinformacija, būkite atsargūs su kritikavimu. Tiesioginė konfrontacija dažnai tik sustiprina įsitikinimus. Vietoj to, užduokite klausimus: „Kur radai šią informaciją?”, „Ar yra tyrimų, patvirtinančių tai?”, „Ką apie tai sako gydytojai?” Padėkite žmogui pačiam kritiškai pamąstyti, o ne tiesiog sakykite, kad jis klysta.

Dalinkitės patikima informacija iš autoritetingų šaltinių. Kai matote gerą, mokslu pagrįstą straipsnį apie sveikatą, pasidalinkite juo. Taip padėsite kurti sveikesnę informacinę aplinką savo socialiniuose tinkluose.

Mokykite šių įgūdžių ir kitus, ypač vyresnius žmones ar tuos, kurie mažiau susipažinę su skaitmenine aplinka. Kritinio mąstymo įgūdžiai yra kaip vakcina prieš dezinformaciją – kuo daugiau žmonių juos turi, tuo sunkiau dezinformacijai plisti.

Atminkite, kad net patikimi šaltiniai kartais klysta, o mokslas nuolat keičiasi. Tai, kas buvo laikoma tiesa prieš dešimtmetį, gali būti paneigta naujų tyrimų. Būkite atviri naujoms žinioms, bet reikalaukite tvirtos įrodymų bazės prieš keisdami savo supratimą.

Kaip išlikti informuotam nepaskendus informacijos sraute

Gyvename informacijos pertekliaus eroje, ir bandymas tikrinti kiekvieną teiginį gali tapti varginančiu. Praktiškas požiūris – sukurti sau patikimų šaltinių sąrašą ir pirmiausia kreiptis į juos. Tai gali būti keletas patikimų medicinos svetainių, žinomų sveikatos žurnalistų ar savo šeimos gydytojo socialinių tinklų paskyros.

Atminkite, kad neskubėjimas yra jūsų sąjungininkas. Dezinformacija dažnai naudoja skubos jausmą – „dalinkitės dabar, kol neištrynė!”, „skubiai perskaitykite, kol dar galima!” Tikra svarbi sveikatos informacija nedings per kelias valandas. Jei kažkas atrodo svarbu, skirkite laiko tai tinkamai patikrinti prieš dalindamiesi ar veikdami pagal tą informaciją.

Būkite ypač atsargūs su informacija, kuri patvirtina tai, kuo jau tikite. Mes visi turime patvirtinimo šališkumą – tendenciją ieškoti ir tikėti informacija, kuri sutinka su mūsų esamais įsitikinimais. Kai matote informaciją, kuri „įrodo”, kad buvote teisūs, būtent tada verta ją patikrinti dvigubai kruopščiai.

Sveikatos klausimai yra per svarbūs, kad pasikliauti atsitiktine informacija iš socialinių tinklų. Rimtais sveikatos klausimais visada konsultuokitės su kvalifikuotais specialistais. Socialiniai tinklai gali būti naudingas informacijos šaltinis, bet jie niekada neturėtų pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Gydytojas, matantis jūsų medicininę istoriją ir galintis atlikti reikalingus tyrimus, visada suteiks patikimesnę informaciją nei bet koks įrašas internete, kad ir koks įtikinamas jis atrodytų.

Kritinis mąstymas ir sveika skepticizmo dozė yra geriausi įrankiai kovoje su dezinformacija. Nepatikėkite akląja viskuo, ką matote, bet ir nebūkite per daug ciniškas – tarp šių kraštutinumų slypi subalansuotas požiūris, leidžiantis išlikti informuotam ir apsaugoti save bei artimuosius nuo pavojingos klaidinančios informacijos.