Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi

Interneto amžiuje informacija apie sveikatą pasiekia mus iš visų pusių – socialinių tinklų, naujienų portalų, tinklaraščių, net draugų žinučių. Problema ta, kad kartu su patikimais šaltiniais sklinda ir nepagrįsti teiginiai, pusiau tiesos bei visiškai išgalvotos istorijos. Sveikatos tema ypač jautri, nes žmonės ieško sprendimų savo problemoms, nori apsisaugoti nuo ligų ar padėti sergantiems artimiesiems. Būtent šis emocinis pažeidžiamumas tampa dirvožemiu dezinformacijai klestėti.

Pandemijos metu visi matėme, kaip greitai gali plisti nepagrįsti teiginiai apie gydymo būdus, vakcinų sudėtį ar ligos kilmę. Bet problema egzistavo ir anksčiau – nuo stebuklingų vaistų nuo vėžio iki pavojingų dietų, žadančių greitą svorio metimą. Dezinformacija sveikatos srityje nėra nauja, tačiau skaitmeninė erdvė suteikė jai neregėtą greitį ir pasiekiamumą.

Kas skatina šios rūšies klaidinančios informacijos sklaidą? Pirma, žmonės mėgsta paprastas istorijas sudėtingoms problemoms spręsti. Medicinos mokslas dažnai operuoja niuansais, tikimybėmis ir išlygomis, o tai nesukuria tokio įtaigaus pasakojimo kaip kategoriškas teiginys „šis produktas išgydys jūsų ligą”. Antra, veikia komerciniai interesai – parduoti papildus, knygas, konsultacijas. Trečia, kai kurie žmonės nuoširdžiai tiki klaidinga informacija ir ja dalijasi iš geriausių paskatų, netyčia tampant dezinformacijos platintojais.

Raudonos vėliavėlės, į kurias verta atkreipti dėmesį

Mokytis atpažinti dezinformaciją reiškia išmokti pastebėti tam tikrus požymius, kurie turėtų sukelti abejonių. Vienas ryškiausių – kategoriškas tonas ir absoliutūs teiginiai. Jei straipsnyje ar įraše teigiama, kad kažkas „100% veiksminga”, „visiškai išgydo” ar „mokslininkai nutyli”, tai turėtų sukelti klausimų. Tikroji medicina retai operuoja absoliutais – dažniausiai kalbama apie efektyvumo procentus, galimus šalutinius poveikius ir individualius skirtumus.

Dar vienas požymis – emocinis manipuliavimas. Dezinformacija dažnai remiasi baime, viltimi ar pyktimi. Pavyzdžiui, straipsniai, kurie pradedami frazėmis kaip „tai, ko jums nepasakys gydytojai” ar „farmacijos kompanijos slepia šią tiesą”, siekia sukurti nepasitikėjimą oficialiais šaltiniais ir paskatinti emociškai reaguoti, o ne kritiškai mąstyti. Panašiai veikia ir pernelyg optimistiški teiginiai apie stebuklinguosius gydymo būdus – jie žaidžia su žmonių viltimi ir noru tikėti paprastu sprendimu.

Šaltinių trūkumas ar jų nepatikimumas taip pat turėtų kelti įtarimą. Patikimi sveikatos straipsniai paprastai nurodo mokslinius tyrimus, ekspertų nuomones ar oficialias institucijas. Jei tekstas remiasi tik anoniminiais „tyrimais”, „ekspertų nuomone” neįvardijant konkrečių vardų ar institucijų, arba nuorodos veda į komercinius puslapius, tai rimtas signalas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar cituojami tyrimai yra nauji ir aktualūs – kartais dezinformatoriai remiasi pasenusiais ar paneigti duomenimis.

Dar vienas įdomus aspektas – kaip pateikiama informacija apie autorius. Ar nurodoma jų kvalifikacija? Ar galima patikrinti jų kompetenciją? Dažnai dezinformaciją platina žmonės, prisistatantys „natūralios medicinos specialistais” ar „nepriklausomais tyrėjais”, bet neturintys atitinkamo išsilavinimo ar pripažinimo profesinėje bendruomenėje. Tai nereiškia, kad visi be medicinos diplomo skleidžia netiesą, bet tai turėtų skatinti papildomai patikrinti pateiktą informaciją.

Kaip veikia mūsų smegenys susidūrus su sveikatos informacija

Suprasdami, kaip mūsų protas apdoroja informaciją, galime geriau apsisaugoti nuo dezinformacijos. Vienas iš galingiausių psichologinių mechanizmų – patvirtinimo šališkumas. Mes linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų esamas nuostatas. Jei jau abejojame vakcinomis, labiau tikėsime straipsniais, kurie kritikuoja vakcinaciją. Jei ieškome alternatyvių gydymo būdų, labiau patikėsime istorijomis apie natūralių produktų stebuklus.

Dar vienas reiškinys – prieinamumo euristika. Mes linkę pervertinti informacijos svarbą ar tikimybę, jei ji lengvai prisimename. Pavyzdžiui, jei socialiniuose tinkluose matėme kelias istorijas apie žmones, kuriems padėjo tam tikras papildas, galime pervertinti jo efektyvumą, nors tai gali būti tik atsitiktinumas ar placebo efektas. Tuo tarpu tūkstančiai žmonių, kuriems tas pats papildas nepadėjo, tiesiog nedalijasi savo istorijomis.

Emociškai įkrauta informacija taip pat geriau įsimenama ir labiau veikia mūsų sprendimus. Asmeninė istorija apie tai, kaip kažkas išgijo nuo sunkios ligos naudodamas neįprastą metodą, yra daug įtaigesnė nei sausas statistinis tyrimas, rodantis nedidelį ar jokį efektą. Mūsų smegenys evoliuciškai yra pritaikytos reaguoti į pasakojimus ir asmeninius liudijimus, o ne į abstrakčius skaičius ir procentus.

Svarbu suprasti ir tai, kad kartojimas veikia kaip tiesos iliuzija. Jei tą patį teiginį matome kelis kartus iš skirtingų šaltinių, pradedame juo tikėti, net jei jis nepagrįstas. Dezinformacijos platintojai tai puikiai žino ir dažnai naudoja koordinuotas kampanijas, kai ta pati žinutė pasirodo daugelyje vietų beveik tuo pačiu metu. Tai sukuria klaidingą įspūdį, kad informacija yra plačiai pripažinta ir patikima.

Praktiniai žingsniai tikrinant sveikatos informaciją

Kai susiduriate su sveikatos teiginimu, kuris atrodo įtaigus ar svarbus, verta skirti keletą minučių jo patikrinimui. Pirmas žingsnis – identifikuoti pirminį šaltinį. Jei straipsnyje teigiama, kad „tyrimai rodo”, pamėginkite rasti konkretų tyrimą. Įveskite pagrindinius žodžius į Google Scholar ar PubMed – tai nemokamos duomenų bazės, kuriose galite rasti mokslinius straipsnius. Net jei negalite perskaityti viso tyrimo (daugelis yra mokamų), galite pamatyti santrauką ir patikrinti, ar teiginiai atitinka tyrimo išvadas.

Antra, patikrinkite, kas yra informacijos autorius ir kokius interesus jis gali turėti. Ar jis parduoda produktus, susijusius su savo teiginiais? Ar turi atitinkamą kvalifikaciją? Galite paieškoti autoriaus vardo kartu su žodžiais „controversy” ar „criticism” anglų kalba, kad pamatytumėte, ar yra žinomų problemų su šiuo šaltiniu. Tai nereiškia, kad bet kokia kritika diskredituoja autorių, bet tai suteiks platesnį kontekstą.

Trečias žingsnis – ieškoti, ką sako patikimos sveikatos organizacijos apie šią temą. Pasaulio sveikatos organizacija, nacionalinės sveikatos institucijos, pripažinti medicinos centrai dažnai turi informaciją apie įvairias sveikatos problemas ir gydymo būdus. Jei kažkas teigia revoliucinį atradimą, bet jokia rimta institucija apie tai nekalba, tai turėtų kelti klausimų. Tiesa, mokslas kartais klysta ir naujovės ne visada iš karto pripažįstamos, bet paprastai dideli atradimai sulaukia dėmesio iš profesionalų bendruomenės, net jei ir diskusijų.

Ketvirta, būkite atsargūs su anekdotiniais įrodymais. Asmeninės istorijos gali būti įkvepiantis, bet jos nėra patikimas įrodymas, kad kažkas veikia. Žmonės pasveiksta dėl įvairių priežasčių – natūralios organizmo atsigavimo, placebo efekto, neteisingos pradinės diagnozės ar tiesiog laiko. Vieno ar kelių žmonių patirtis negali pakeisti kruopščiai atliktų tyrimų su šimtais ar tūkstančiais dalyvių.

Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti

Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių dezinformacijos skleidimo kanalų, ypač sveikatos temomis. Algoritmai, kurie valdo tai, ką matome savo srautuose, yra sukurti maksimaliai užlaikyti mūsų dėmesį, o ne užtikrinti informacijos tikslumą. Emociškai įkrautas, provokuojantis ar šokiruojantis turinys gauna daugiau paspaudimų, komentarų ir pasidalijimų, todėl algoritmai jį propaguoja. Tai reiškia, kad sensacingi, bet nepagrįsti teiginiai apie sveikatą dažnai pasiekia daugiau žmonių nei nuosaiki, bet tiksli informacija.

Viena didžiausių problemų – tai, kad socialiniuose tinkluose informacija dažnai ateina iš žmonių, kuriems pasitikime – draugų, šeimos narių, žmonių, kurių nuomone vertiname. Tai daro mus mažiau kritiškus. Jei mano draugas, kurį laikau protingu žmogumi, dalijasi straipsniu apie tam tikrą gydymo metodą, esu linkęs jam patikėti labiau nei anoniminiam šaltiniui. Bet mūsų draugai taip pat gali būti klaidinami, ir jų geros intencijos negarantuoja informacijos tikslumo.

Dar viena problema – aido kamerų efektas. Socialinių tinklų algoritmai linkę rodyti mums turinį, panašų į tai, su kuo jau sąveikaujame. Jei pradėjote domėtis tam tikra sveikatos tema ir spustelėjote kelis straipsnius viena linkme, algoritmas pradės siūlyti daugiau panašaus turinio. Tai gali greitai nuvesti į situaciją, kai matote tik vieną perspektyvą, kuri atrodo kaip visuotinis sutarimas, nors iš tikrųjų ji gali būti marginalinė ar klaidinga.

Kaip su tuo kovoti? Pirma, būkite sąmoningi dėl savo reakcijų. Jei kažkas socialiniame tinkle sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, susižavėjimą – tai signalas sustoti ir pagalvoti prieš dalijantis ar net tikint. Antra, diversifikuokite savo informacijos šaltinius. Sekite ne tik tuos, kurie patvirtina jūsų nuostatas, bet ir tuos, kurie siūlo skirtingas perspektyvas. Trečia, prieš dalindamiesi kažkuo, kas atrodo svarbu, skirkite minutę patikrinti. Jūsų draugai pasitiki jumis, todėl turite atsakomybę neskleisti dezinformacijos toliau.

Ką daryti, kai artimieji tiki dezinformacija

Viena sudėtingiausių situacijų – kai žmonės, kurie mums rūpi, tiki ir vadovaujasi klaidinga sveikatos informacija. Tai gali būti tėvai, kurie atsisako vakcinuoti vaikus, draugas, atsisakantis įprastos medicinos gydant rimtą ligą, ar seneliai, perkantys brangius ir neveiksmingus papildus. Šiose situacijose emocijos aukštos, o tiesioginis prieštaravimas dažnai tik sustiprina žmogaus įsitikinimus – tai vadinama atoveiksmio efektu.

Pirmiausia svarbu suprasti, kodėl žmogus tiki tuo, kuo tiki. Dažnai už dezinformacijos priėmimu slypi gilesnės priežastys – nepasitikėjimas medicinos sistema, ankstesnė negatyvi patirtis su gydytojais, baimė prarasti kontrolę, troškimas rasti paprastą sprendimą sudėtingai problemai. Jei suprasite šias gilumines motyvacijas, galėsite efektyviau bendrauti.

Užuot tiesiogiai puolę žmogaus įsitikinimus, pabandykite užduoti klausimus. „Iš kur sužinojai apie tai?”, „Ar esi matęs kitų nuomonių apie šią temą?”, „Kaip manai, kodėl dauguma gydytojų to nerekomenduoja?”. Klausimai skatina žmogų pačiam pagalvoti, o ne jaustis puolamam. Tai taip pat parodo, kad jus domina jo perspektyva, o ne tik norite įrodyti, kad jis klysta.

Dalinkitės asmenine patirtimi ir jausmais, o ne tik faktais. „Man rūpi tavo sveikata, ir aš nerimauju dėl…” veikia geriau nei „tu klysti, nes…”. Žmonės greičiau klauso tų, kurie rodo empatiją, o ne tų, kurie juos kritikuoja. Taip pat gali būti naudinga pasiūlyti kartu pasitikrinti informaciją ar net kartu nueiti pas gydytoją, kuris galėtų atsakyti į klausimus. Kartais neutralus trečias asmuo gali būti efektyvesnis nei artimas žmogus.

Svarbu pripažinti, kad ne visada pavyks pakeisti žmogaus nuomonę, ypač jei įsitikinimai yra giliai įsišaknijęs. Kartais geriausias dalykas, kurį galite padaryti, – išlaikyti santykius ir toliau būti patikimas informacijos šaltinis, kai žmogus bus pasirengęs klausytis. Nepamirškite pasirūpinti ir savo emociniu gerove – gali būti labai varginantis ir frustruojantis stebėti, kaip artimas žmogus priima sprendimus, kurie jums atrodo žalingi.

Medicinos mokslo niuansai ir kodėl jie svarbus

Viena priežasčių, kodėl dezinformacija taip lengvai plinta, yra ta, kad medicinos mokslas yra sudėtingas ir kupinas niuansų, kurie netelpa į paprastus antraščių. Pavyzdžiui, kai skaitote, kad „tyrimas parodė, jog X sumažina ligos riziką 50%”, tai skamba įspūdingai. Bet kas tai iš tikrųjų reiškia? Jei pradinė rizika buvo 2%, o dabar ji 1%, tai techniškai 50% sumažėjimas, bet absoliutus skirtumas tik 1 procentinis punktas. Šis skirtumas tarp santykinės ir absoliutinės rizikos dažnai būna nepaaiškinama arba tyčia painiojama.

Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp koreliacija ir priežastingumo. Jei tyrimas rodo, kad žmonės, kurie dažnai valgo tam tikrą produktą, rečiau serga tam tikra liga, tai nereiškia, kad produktas apsaugo nuo ligos. Gali būti, kad žmonės, kurie valgo tą produktą, apskritai gyvena sveikiau, daugiau sportuoja, turi geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros. Priežastinio ryšio nustatymas reikalauja kruopščių tyrimų, paprastai atsitiktinių kontroliuojamų bandymų, o ne tik stebėjimo studijų.

Dar vienas aspektas – tyrimų kokybė ir patikimumas labai skiriasi. Yra didelė erdvė tarp preliminaraus tyrimo su 20 pelių ir didelės apimties atsitiktinio kontroliuojamo bandymo su tūkstančiais žmonių, kuris buvo pakartotinai patvirtintas. Bet dezinformacijos šaltiniai dažnai cituoja bet kokį tyrimą, kuris palaiko jų teiginius, neatsižvelgdami į jo kokybę ar tai, ar rezultatai buvo pakartoti. Vienas tyrimas retai kai ką įrodo – mokslas veikia per kaupiamąsias įrodymus iš daugelio tyrimų.

Svarbu suprasti ir tai, kad mokslas keičiasi, ir tai yra jo stiprybė, o ne silpnybė. Kai atsiranda naujų įrodymų, rekomendacijos gali pasikeisti. Tai nereiškia, kad mokslininkai „nežino, ką daro” ar „nuolat klysta”, kaip kartais teigia dezinformacijos šaltiniai. Tai reiškia, kad mokslas yra savęs koreguojantis procesas, kuris siekia tiesos per įrodymų kaupimą ir testavimą. Dezinformacija, priešingai, paprastai lieka nekintama nepaisant prieštaraujančių įrodymų.

Kai informacija atrodo pernelyg gera, kad būtų tiesa

Yra sena patarlė: jei kažkas atrodo pernelyg gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Tai ypač tinka sveikatos informacijai. Jei kažkas žada greitą, lengvą ir visišką išgydymą nuo rimtos ligos be jokių šalutinių poveikių, tai turėtų sukelti didelį skepticizmą. Tikrovė ta, kad medicinos mokslas dažniausiai veikia per nedidelius, laipsniškus patobulinimus, o ne per stebuklus.

Ypač atsargūs turėtumėte būti su teiginiais apie „natūralų” ar „senovinį” gydymą, kuris tariamai yra pranašesnis už šiuolaikinę mediciną. Natūralus nereiškia saugus ar veiksmingas – daugelis nuodų yra visiškai natūralūs. Be to, daugelis šiuolaikinių vaistų yra kilę iš natūralių šaltinių, tik buvo kruopščiai ištirti, standartizuoti ir optimizuoti. Kai kažkas teigia, kad farmacijos kompanijos „slepia” paprastą natūralų gydymą, pagalvokite logiškai: jei kažkas tikrai veiktų, farmacijos kompanija galėtų tai patentuoti, ištirti ir parduoti, uždirbdama milijardus.

Taip pat būkite atsargūs su „vieno dydžio visiems” sprendimais. Žmonių kūnai yra skirtingi, ir tai, kas veikia vienam, gali neveikti kitam ar net būti žalinga. Rimti sveikatos specialistai paprastai pripažįsta šį individualumą ir siūlo personalizuotus sprendimus, o ne universalias panacėjas. Jei kažkas teigia, kad jų produktas ar metodas padės visiems, nepriklausomai nuo individualių aplinkybių, tai rimtas perspėjimo signalas.

Dar vienas požymis – slėpimas už „big pharma” sąmokslo teorijų. Nors farmacijos pramonė tikrai turi problemų ir komercinis interesas gali kartais konfliktuoti su pacientų interesais, tai nereiškia, kad visa šiuolaikinė medicina yra sąmokslas. Tūkstančiai nepriklausomų tyrėjų, akademinių institucijų, vyriausybinių agentūrų ir ne pelno organizacijų dirba sveikatos srityje. Idėja, kad visi jie kartu slapta bendradarbiauja, kad paslėptų „tikrąjį” gydymą, yra neracionali, kai pagalvoji apie logistiką ir motyvaciją, kurios tam reikėtų.

Kur rasti patikimą informaciją ir kaip ją naudoti

Žinant, ko vengti, lygiai taip pat svarbu žinoti, kur rasti patikimą informaciją. Yra keletas išteklių, kurie turėtų būti jūsų pirmieji sustojimo taškai ieškant sveikatos informacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) teikia informaciją apie įvairias sveikatos problemas ir yra ypač naudinga tarptautinių sveikatos klausimų atveju. Nacionalinės sveikatos institucijos, tokios kaip JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ar Nacionalinis sveikatos institutas (NIH), taip pat yra patikimi šaltiniai.

Akademinės medicinos institucijos ir universitetiniai sveikatos centrai dažnai turi viešai prieinamos informacijos apie įvairias ligas ir gydymo būdus. Mayo Clinic, Cleveland Clinic ir panašios institucijos palaiko išsamias, bet suprantamas informacijos bazes. Šie šaltiniai paprastai yra parašyti medicinos profesionalų, bet pritaikyti plačiajai auditorijai, ir reguliariai atnaujinami remiantis naujausiais įrodymais.

Profesinės medicinos organizacijos, tokios kaip Amerikos medicinos asociacija ar specializuotos organizacijos (pvz., Amerikos širdies asociacija, Amerikos vėžio draugija), taip pat teikia patikimą informaciją savo srityse. Šios organizacijos turi reputaciją, kurią reikia palaikyti, ir paprastai remiasi įrodymais pagrįsta medicina.

Kai naudojate šiuos šaltinius, vis tiek svarbu kritiškai mąstyti. Net patikimi šaltiniai kartais gali būti pasenę ar nevisiškai atspindėti naujausius tyrimus. Ieškokite datos, kada informacija buvo paskutinį kartą atnaujinta. Jei skaitysite apie tą pačią temą keliuose patikimuose šaltiniuose, gausite geresnį supratimą apie tai, kur yra sutarimas, o kur dar vyksta diskusijos. Jei kažkas yra kontroversiška ar neaiški, patikimi šaltiniai paprastai tai pripažins, o ne apsimes, kad turi visus atsakymus.

Nepamirškite ir savo gydytojo kaip informacijos šaltinio. Nors internetiniai ištekliai gali būti naudingi bendrąjai informacijai, jūsų gydytojas žino jūsų individualią medicininę istoriją ir gali suteikti personalizuotų patarimų. Jei radote informacijos internete, kuri jus domina ar nerimą kelia, atsinešite ją į pokalbį su gydytoju. Geri gydytojai vertins jūsų susidomėjimą savo sveikata ir bus pasirengę aptarti tai, ką radote.

Kaip ugdyti sveikatos raštingumą kasdienybėje

Apsisaugoti nuo dezinformacijos nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, kurį galima vadinti sveikatos raštingumo ugdymu. Tai reiškia ne tik gebėjimą rasti ir įvertinti informaciją, bet ir supratimą apie pagrindinius sveikatos ir medicinos principus, kurie padeda kontekstualizuoti naują informaciją.

Vienas būdas tai daryti – reguliariai skaityti patikimus sveikatos naujienų šaltinius. Yra keletas žurnalistų ir leidinių, kurie specializuojasi kokybiškai sveikatos žurnalistikai ir kruopščiai tikrina faktus prieš publikuodami. Skaitymas apie įvairias sveikatos temas, net jei jos tiesiogiai jūsų neliečia, padeda suprasti, kaip veikia medicinos mokslas ir kokie yra įprasti tyrimų rezultatų interpretavimo būdai.

Taip pat naudinga susipažinti su pagrindiniais statistikos ir tyrimo metodologijos principais. Jums nereikia tapti statistiku, bet supratimas, kas yra kontrolinė grupė, kodėl atsitiktinumas svarbus, kas yra placebo efektas ir kaip skaitomi pagrindiniai statistiniai rodikliai, labai padeda vertinant sveikatos teiginius. Yra daug prieinamų išteklių, knygų ir internetinių kursų, kurie šiuos dalykus paaiškina suprantamai.

Kitas aspektas – mokytis atpažinti savo pačių šališkumus ir emocines reakcijas. Kai pastebite, kad stipriai reaguojate į tam tikrą informaciją – ar tai būtų baimė, viltis, ar pyktis – tai geras momentas sustoti ir pagalvoti, ar jūsų emocijos gali trukdyti objektyviai įvertinti situaciją. Tai nereiškia, kad turėtumėte ignoruoti savo jausmus, bet svarbu atpažinti, kada jie gali daryti įtaką jūsų sprendimams.

Galiausiai, dalinkitės tuo, ko išmokstate, su kitais. Kai matote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi klaidinga informacija, švelniai ir pagarbiai pasiūlykite patikimesnį šaltinį. Kai kalbate apie sveikatos temas su artimaisiais, modeliuokite kritinį mąstymą – užduokite klausimus, pripažinkite neapibrėžtumą, parodykite, kaip patikrinat informaciją. Tai ypač svarbu, jei turite vaikų ar paauglių – jūs mokote juos ne tik apie sveikatą, bet ir apie tai, kaip orientuotis informacijos perpildytame pasaulyje.

Sveikatos raštingumas nėra tik asmeninis įgūdis – tai visuomenės gėris. Kuo daugiau žmonių geba atpažinti dezinformaciją ir priimti pagrįstus sprendimus apie savo sveikatą, tuo sveikesnė tampa visa bendruomenė. Epidemijos, vakcinacijos kampanijos, visuomenės sveikatos iniciatyvos – visi šie dalykai veikia geriau, kai žmonės pasitiki patikimais šaltiniais ir geba atskirti faktus nuo fikcijos.

Gyvename laikais, kai turime beprecedentę prieigą prie informacijos, bet kartu ir beprecedentę atsakomybę ja protingai naudotis. Dezinformacija sveikatos srityje nėra tik abstrakti problema – ji gali turėti realių, kartais tragiškų pasekmių, kai žmonės atsisakė veiksmingo gydymo ar pasirinko žalingus metodus. Bet su tinkamais įrankiais ir įgūdžiais kiekvienas iš mūsų gali tapti geriau apsisaugojęs ir padėti apsaugoti kitus. Tai reikalauja pastangų, kantrybės ir nu