Kodėl sveikatos naujienos tapo melo ir pustiesos laukais

Internete pilna straipsnių apie stebuklinguosius vaistus nuo vėžio, paslaptingas Big Pharma sąmokslo teorijas ir revoliucines dietas, kurios išgydys viską – nuo artrito iki depresijos. Problema ta, kad dauguma šių „sensacijų” yra arba visiškas melas, arba taip iškreipti faktai, kad tiesa tampa neatpažįstama.

Sveikatos dezinformacija nėra nauja problema, bet socialinių tinklų era ją pavertė tikra epidemija. Kiekvienas gali sukurti profesionaliai atrodantį puslapį, prisikabinti keletą moksliškų terminų ir pradėti skleisti pavojingas nesąmones. O žmonės, kurie ieško atsakymų į savo sveikatos problemas, dažnai būna pažeidžiami ir linkę tikėti tuo, kas žada greitą išsigelbėjimą.

Kas dar blogiau – net rimti naujienų portalai kartais publikuoja klaidinančius straipsnius apie sveikatą. Ne todėl, kad tyčia nori apgauti, o dėl to, kad žurnalistai neturi medicininių žinių, o redaktoriai labiau rūpinasi paspaudimais nei tikslumu. Rezultatas? Visuomenė, kuri nebežino, kuo tikėti, ir vis dažniau renkasi alternatyvią „tiesą”, kuri atrodo įtikinamiau nei nuobodi mokslinė realybė.

Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti nesąmonę iš pirmo žvilgsnio

Yra keletas akivaizdžių ženklų, kad skaitote dezinformaciją. Pirmas ir ryškiausias – absoliutūs teiginiai. Jei straipsnyje rašoma, kad kažkas „100% išgydo”, „visiškai saugus” arba „mokslininkai įrodė be jokios abejonės” – galite būti beveik tikri, kad tai nesąmonė. Tikrasis mokslas retai kada kalba absoliutais. Jis operuoja tikimybėmis, rizikos laipsniais ir nuolat besivystančia informacija.

Antra raudona vėliavėlė – emocinis manipuliavimas. Jei straipsnis pradedamas dramatiška istorija apie mirštantį vaiką, kurį išgelbėjo draudžiamas vaistas, arba apie sąmokslą nutylėti „tikrąjį gydymą” – sustokite ir pagalvokite. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad emocijos užgožia kritiškumą. Jie tyčia pasakoja širdį veriančias istorijas, kad jūs nustotumėte galvoti logiškai.

Trečias požymis – neaiškūs ar neegzistuojantys šaltiniai. „Mokslininkai sako”, „tyrimai rodo”, „ekspertai įspėja” – bet kokie mokslininkai? Kokie tyrimai? Kas tie ekspertai? Jei straipsnyje nėra konkrečių nuorodų į tyrimus, institucijas ar vardų, tai greičiausiai todėl, kad tų šaltinių iš viso nėra arba jie yra visiškai nepatikimi.

Dar vienas klasikinis požymis – priešiškumas „oficialiajam” medicinos pasauliui. Jei autorius nuolat kalba apie tai, kaip gydytojai slepia tiesą, kaip farmacijos kompanijos nori tik pinigų, o „natūralūs” metodai yra slopinami – tai ne kritiškas mąstymas, o paranojiška pasaulėžiūra. Taip, farmacijos pramonė nėra be nuodėmių, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žolelių pardavinėtojas yra neatrastas genijus.

Mokslinių tyrimų klastojimas: kaip statistika tampa melu

Vienas gudriausių dezinformacijos būdų – manipuliuoti tikrais tyrimais. Paimamas realus mokslinis straipsnis ir iškreipiamas taip, kad pasakytų visai ką kita. Pavyzdžiui, tyrimas su 20 pelių galbūt parodė, kad tam tikra medžiaga sumažino naviko dydį 15%. Dezinformacijos puslapyje tai tampa: „Mokslininkai atrado vaistą nuo vėžio! Natūralus produktas sunaikina navikus!”

Koreliacijos ir priežastingumo painiojimas – dar viena klasika. Tyrimas gali rasti, kad žmonės, kurie geria žalią arbatą, rečiau serga širdies ligomis. Bet tai nereiškia, kad žalioji arbata apsaugo širdį. Galbūt tie žmonės apskritai sveikiau gyvena, daugiau sportuoja, mažiau rūko. Dezinformacijos kūrėjams tokios smulkmenos nerūpi – jiems reikia paprasto, pardavimo vertą teiginio.

Dar vienas triukas – tyrimų „in vitro” ir „in vivo” painiojimas. Tai, kad kažkas veikia petri lėkštelėje laboratorijoje, visiškai nereiškia, kad veiks žmogaus organizme. Bet straipsniuose apie „stebuklinguosius” produktus šis niuansas paprastai nutylimas. „Tyrimas parodė, kad X medžiaga naikina vėžio ląsteles” – taip, galbūt petri lėkštelėje. Bet ir šaudyklis naikina vėžio ląsteles petri lėkštelėje. Tai nereiškia, kad šaudyklis yra gydymo metodas.

Taip pat dažnai ignoruojamas tyrimų kokybės klausimas. Ne visi tyrimai yra vienodai patikimi. Yra didelis skirtumas tarp atsitiktinės imties, dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo tyrimo su tūkstančiais dalyvių ir vieno gydytojo pastebėjimų apie dešimt pacientų. Bet dezinformacijos šaltiniuose „tyrimas yra tyrimas” – visi lygūs, visi įrodo „tiesą”.

Ekspertų titulai ir jų vertė (arba jos nebuvimas)

„Dr. Jonas Petraitis rekomenduoja…” – skamba įtikinamai, tiesa? Bet palaukite. Kokio daktaro? Medicinos? Filosofijos? Homeopatijos? O gal jis nusipirko diplomą internete už 50 eurų? Dezinformacijos pasaulyje titulai naudojami kaip autoriteto skydas, bet dažnai tie titulai nieko nereiškia.

Net jei žmogus turi tikrą medicinos laipsnį, tai dar nereiškia, kad jis yra patikimas šaltinis. Yra gydytojų, kurie tiki vakcinavimo sąmokslo teorijomis. Yra profesorių, kurie propaguoja homeopatiją. Vienas ekspertas su nuomone nėra mokslas – mokslas yra konsensusas, pagrįstas daugybe tyrimų ir nepriklausomų patvirtinimų.

Ypač atsargūs turėtumėte būti su „ekspertais”, kurie parduoda produktus, apie kuriuos kalba. Jei „Dr. Petras” jums pasakoja apie stebuklingą maisto papildą ir atsitiktinai tą patį papildą parduoda savo svetainėje – tai ne ekspertinė nuomonė, tai reklama. Interesų konfliktas yra milžiniškas, bet dažnai nutylimas arba paminimas smulkiu šriftu puslapio apačioje.

Dar vienas triukas – ekspertai iš visiškai kitų sričių. Inžinierius kalba apie vakcinų pavojus. Chiropraktikas duoda patarimus apie vėžio gydymą. Mitybos konsultantas be jokio medicinos išsilavinimo diagnozuoja ligas. Tai, kad žmogus yra ekspertas vienoje srityje, visiškai nereiškia, kad jo nuomonė vertinga kitoje.

Socialinių tinklų algoritmai: kaip melas plinta greičiau už tiesą

Socialiniai tinklai nėra neutralūs informacijos perdavėjai. Jų algoritmai sukurti maksimizuoti įsitraukimą – paspaudimus, komentarus, dalinimusis. O kas generuoja daugiausia įsitraukimo? Sensacijos, pykčio kurstantys teiginiai, šokiruojančios istorijos. Kitaip tariant – dezinformacija.

Tyrimas parodė, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta šešis kartus greičiau nei tikros. Kodėl? Nes jos įdomesnės. Tiesa dažnai yra nuobodi. „Vakcinos yra saugios ir efektyvios” – nuobodu. „Vakcinos turi paslėptus mikroschemus valdžiai sekti žmones” – daug įdomiau, net jei visiškai absurdiška.

Facebook, YouTube ir kiti platformos bandė kovoti su sveikatos dezinformacija, bet rezultatai mišrūs. Algoritmai negali visiškai atskirti tiesos nuo melo – jiems reikia žmonių, kurie tai darytų. Bet samdyti tūkstančius faktų tikrintojų kainuoja pinigų, o platformos labiau rūpinasi pelnu nei visuomenės sveikata.

Be to, socialiniai tinklai kuria „burbulus”. Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie alternatyvią mediciną, algoritmas pradės jums rodyti daugiau panašaus turinio. Greitai jūsų srautas tampa echo kamera, kur visi kartoja tas pačias idėjas, ir pradeda atrodyti, kad „visi žino” apie tą „nutylėtą tiesą”. Realybėje jūs tiesiog esate uždaras informaciniame burbule.

Praktiniai įrankiai kritiniam sveikatos informacijos vertinimui

Gerai, tai kaip apsisaugoti? Pirmas žingsnis – visada ieškoti originalių šaltinių. Jei straipsnis mini tyrimą, raskite tą tyrimą. Daugelis mokslinių straipsnių turi nemokamus santraukas (abstracts), kurias galite perskaityti. Taip, jie parašyti sudėtinga kalba, bet net santrauka dažnai pakankamai aiški, kad suprastumėte, ar straipsnis teisingai interpretuoja tyrimą.

Naudokite patikimus šaltinius. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), nacionalinės sveikatos institucijos – tai ne tobuli organizacijos, bet jos bent jau remiasi įrodymais, o ne fantazijomis. Jei kažkas prieštarauja tam, ką sako šios institucijos, tai nereiškia, kad institucijos klysta – greičiau atvirkščiai.

Tikrinkite datas. Medicinos mokslas keičiasi. Tai, kas buvo teisinga prieš dešimt metų, gali būti pasenę dabar. Dezinformacijos šaltiniai mėgsta naudoti senus tyrimus, kurie jau buvo paneigti naujesniais duomenimis, bet nutyli šią smulkmeną.

Mokykitės atpažinti „red flags” kalboje. Žodžiai kaip „detoksikacija”, „natūralus”, „chemikalų neturintis”, „Big Pharma slepią” – dažniausiai signalizuoja apie nesąmones. Tikroji medicina neoperuoja tokia kalba. Ji kalba apie riziką ir naudą, apie statistinį reikšmingumą, apie reikalingus papildomus tyrimus.

Ir svarbiausia – klauskite savo gydytojo. Taip, žinau, kad gydytojai užsiėmę ir konsultacijos trumpos. Bet jei radote kažką internete, kas jums atrodo svarbu, pasiimkite tą informaciją į konsultaciją. Normalus gydytojas neįsižeis, kad klausinėjate – priešingai, geras gydytojas vertins, kad domitės savo sveikata. Jei gydytojas pyktis, kad drįstate klausti – galbūt laikas ieškoti kito gydytojo.

Kodėl protingi žmonės tiki akivaizdžioms nesąmonėms

Viena didžiausių klaidų – manyti, kad tik „kvailiai” tiki dezinformacijai. Realybė sudėtingesnė. Protingi, išsilavinę žmonės taip pat puola į dezinformacijos spąstus, tik dėl kitų priežasčių.

Patvirtinimo šališkumas veikia mus visus. Mes ieškome informacijos, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime, ir ignoruojame tai, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams. Jei jau abejojate vakcinomis, rasite tūkstančius straipsnių, kurie „įrodo” jūsų abejonių pagrįstumą. Jei tikite, kad cukrus yra nuodai – rasite „ekspertų”, kurie tai patvirtins.

Asmeninė patirtis yra labai galinga, bet apgaulinga. „Aš vartojau tą papildą ir pasveikau” – atrodo kaip neginčijamas įrodymas. Bet galbūt būtumėte pasveikęs ir be papilds? Galbūt veikė placebo efektas? Galbūt tai buvo sutapimas? Vieno žmogaus patirtis nėra mokslas, bet mūsų smegenyse ji atrodo įtikinamesnė nei šimtai tyrimų.

Nepasitikėjimas institucijomis taip pat vaidina vaidmenį. Ir suprantama kodėl – farmacijos kompanijos tikrai yra daręs neetiškų dalykų. Gydytojai kartais klysta. Vyriausybės meluoja. Bet tai, kad sistema nėra tobula, nereiškia, kad bet kokia alternatyva yra geresnė. Dažnai žmonės meta vieną netobulą sistemą ir puola į glėbį visiškai nesąžiningų šarlatanų.

Kai dezinformacija tampa pavojinga: nuo nepatogumo iki mirties

Galite galvoti: „Na ir kas, jei kas nors tiki kvailomis idėjomis apie sveikatą?” Problema ta, kad dezinformacija žudo. Ne metaforiškai – tiesiogine prasme.

Žmonės atsisako chemoterapijos ir renkasi „natūralius” metodus – ir miršta nuo išgydomo vėžio. Tėvai neskiepija vaikų – ir vaikai miršta nuo ligų, kurios buvo beveik išnykusios. Diabetikai mėgina „išgydyti” cukrų dietomis ir žolelėmis vietoj insulino – ir baigiasi ligoninėje arba dar blogiau.

Net mažiau dramatiškai pavojingos dezinformacijos formos daro žalą. Žmonės švaisto pinigus beprasmiams papildams. Jie kenčia nereikalingą stresą dėl įsivaizduojamų pavojų. Jie vėluoja kreiptis į gydytojus, nes bando „natūralius” metodus, ir liga progresuoja iki stadijos, kai gydyti daug sunkiau.

Dezinformacija taip pat kenkia visuomenės sveikatai. Kai pakankamas skaičius žmonių atsisako skiepų, grįžta ligos, kurias buvome beveik nugalėję. Kai žmonės nesilaiko pagrįstų sveikatos rekomendacijų, ligų protrūkiai tampa sunkiau kontroliuojami. COVID-19 pandemija parodė, kaip dezinformacija gali pratęsti ir pabloginti visuomenės sveikatos krizę.

Navigacija informacijos chaose: ne išvados, o pradžia

Nėra paprastos formulės, kaip visada atpažinti dezinformaciją. Šarlatanai nuolat tobulėja, jų metodai tampa vis rafinuotesni. Bet pagrindinis principas lieka tas pats: skepticizmas ir kritinis mąstymas.

Neklauskite savęs „ar tai skamba įtikinamai?” Klauskite „kokie įrodymai tai patvirtina?” Neklauskite „ar šis žmogus atrodo patikimas?” Klauskite „kokius interesų konfliktus jis gali turėti?” Neklauskite „ar daug žmonių tuo tiki?” Klauskite „ką sako mokslinė bendruomenė?”

Pripažinkite, kad jūs (ir aš, ir visi) nesame ekspertai visose srityse. Tai ne silpnybė – tai realybė. Neturime laiko ir žinių išstudijuoti visų medicinos sričių. Todėl turime pasikliauti ekspertais – bet tikrais ekspertais, ne savipaskelbusiais „guru”.

Būkite ypač atsargūs, kai informacija žada paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Medicina yra sudėtinga, nes žmogaus organizmas yra sudėtingas. Jei kas nors sako, kad turi paprastą atsakymą į klausimą, kuris kankina mokslininkus dešimtmečius – greičiausiai jis meluoja arba nesuvokia problemos sudėtingumo.

Ir galiausiai – neplatinkite informacijos, kurios nepatikrinote. Tas „įdomus” straipsnis, kurį norite pasidalinti Facebook’e? Pirmiau patikrinkite. Nes kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už informacijos ekosistemą, kurioje gyvename. Kiekvieną kartą, kai dalinamės nesąmone, tampame dezinformacijos platinimo grandimi.

Sveikatos informacijos džiunglėse reikia ne tik atsargumo, bet ir nuolatinio budumo. Tai nėra vienkartinė užduotis – tai nuolatinis procesas. Bet jūsų sveikata (ir jūsų artimųjų sveikata) to verta.