Kodėl sveikatos naujienos tapo melu fabriku

Paskutinį kartą, kai naršėte socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose, tikriausiai pastebėjote bent kelias sensacingas antraštes apie stebuklingus gydymo būdus, pavojingas vakcinas ar naujai atrastus simptomus. Sveikatos temos tapo tikru aukso kasyklų laukinių vakarų laikotarpiu – kiekvienas nori pasidalinti „svarbiausia informacija”, bet ne kiekvienas tikrina, ar ji tikra.

Problema ta, kad sveikatos klausimai yra ypatingai jautrūs. Kai žmogus skaito apie galimą grėsmę sveikatai, jo protas veikia kitaip nei skaitant apie politiką ar sportą. Įsijungia instinktai, baimė, noras apsaugoti save ir artimuosius. Būtent todėl dezinformacijos kūrėjai taip mėgsta šią temą – ji garantuoja dėmesį, paspaudimus ir, svarbiausia, emocijas.

Pandemijos metai parodė, kaip greitai gali plisti netikslios ar visiškai klaidingos žinios apie ligas. Virusai plito ne tik biologiškai, bet ir informaciniame lauke. Žmonės dalijosi „patikrintais” receptais nuo COVID-19, kurie geriausioje versijoje buvo nenaudingi, o blogiausioje – pavojingi gyvybei. Ir tai nėra vien pandemijos problema – tokia situacija buvo anksčiau ir tęsiasi dabar.

Kas slepiasi už sensacingų antraščių

Pirmasis žingsnis atpažįstant dezinformaciją – suprasti, kas ir kodėl ją kuria. Ne visada tai yra sąmoningas melas. Kartais tai tiesiog nekompetencija, noras pritraukti dėmesį arba per didelis entuziazmas dėl preliminarių tyrimų rezultatų.

Yra keletas pagrindinių dezinformacijos tipų sveikatos srityje. Pirma, tai visiškai sufabrikuotos istorijos – pvz., kad kažkoks egzotiškas augalas išgydo vėžį per dvi savaites. Antra, tai iškraipyti realių tyrimų rezultatai – kai laboratorijoje pelėms padėjęs preparatas jau skelbiamas stebuklu žmonėms. Trečia, tai sensacingai pateikti realūs faktai – kai normalus šalutinis poveikis vaizduojamas kaip masinis pavojus.

Kas už to stovi? Kartais tai tiesiog žmonės, tikrai tikintys tuo, ką rašo. Jie perskaito kažkur pusiau tiesą, supranta ją savaip ir platina toliau su geriausiomis intencijomis. Bet dažnai už dezinformacijos slypi komerciniai interesai. Alternatyvios medicinos produktų pardavėjai, papildų gamintojai, pseudomokslinių knygų autoriai – visi jie turi finansinį motyvą jus įtikinti, kad tradicinė medicina kažko nežino arba slepia.

Dar viena kategorija – ideologiniai veikėjai. Antivakseriai, įvairių sąmokslo teorijų skleidėjai, kurie sveikatos temas naudoja kaip įrankį savo pasaulėžiūrai skleisti. Jiems svarbiau ne tiesa, o jų naratyvo stiprinimas.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti

Yra keletas aiškių ženklų, kad skaitote nepatikimą informaciją. Pirmas ir akivaizdžiausias – kategoriniai teiginiai. Jei straipsnyje rašoma, kad „visi gydytojai sąmoningai slepia”, „šis metodas veikia 100% atvejų” arba „mokslas įrodė be jokių abejonių” – stabtelėkite. Tikrasis mokslas retai būna toks kategoriškas.

Antra raudona vėliavėlė – emocingumas ir bauginimai. Jei tekstas pilnas tokių frazių kaip „pavojinga tiesa”, „ką jie slepia nuo jūsų”, „kol dar ne vėlu” – greičiausiai skaitote manipuliaciją. Rimtos medicinos naujienos paprastai pateikiamos neutraliu tonu, su nuorodomis į tyrimus ir ekspertų komentarais.

Trečias požymis – stebuklingos istorijos. Kai rašoma apie žmogų, kuris išgijo nuo neišgydomos ligos vien taikydamas kažkokį paprastą metodą, būkite skeptiški. Tokios istorijos egzistuoja, bet jos yra išimtys, ne taisyklė. Ir dažniausiai už jų slypi daug sudėtingesnis kontekstas nei pateikiama.

Ketvirtasis signalas – trūksta šaltinių arba jie nepatikimi. Jei straipsnyje nėra nuorodų į tyrimus, arba nuorodos veda į kažkokius mažai žinomus puslapius, forumų diskusijas ar YouTube vaizdo įrašus – tai ne patikima informacija. Tikri medicininiai tyrimai publikuojami recenzuojamuose žurnaluose, turi autorių sąrašus, metodologijos aprašymus.

Penkta – prieštarauja plačiai pripažintam mokslui. Jei straipsnyje teigiama, kad visa šiuolaikinė medicina klysta dėl kažko fundamentalaus, bet autorius nėra Nobelio premijos laureatas – tikriausiai skaitote nesąmones. Mokslas tikrai nėra tobulas ir nuolat tobulėja, bet fundamentalūs proveržiai yra reti ir neatsiranda iš niekur.

Kaip tikrinti informaciją: praktinis vadovas

Gerai, pamatėte įdomią naujieną apie sveikatą. Kaip patikrinti, ar ji teisinga? Štai konkretūs žingsniai.

Pirma, pažiūrėkite, kas yra šaltinis. Ar tai žinomas medicinos portalas, mokslo institucija, pripažintas žiniasklaidos kanalas? Ar tai kažkoks blogeriaus puslapis, alternatyvios medicinos svetainė ar socialinio tinklo paskyra? Šaltinio patikimumas yra pirmasis filtras.

Antra, ieškokite tos pačios informacijos kitur. Jei tai tikrai svarbi medicininė naujiena, apie ją rašys ne vienas šaltinis. Įveskite pagrindinius žodžius į Google ir pažiūrėkite, kas dar apie tai rašo. Jei rasite tik vieną šaltinį arba tik panašius alternatyvios medicinos puslapius – tai įtartina.

Trečia, patikrinkite datas. Kartais senosios naujienos cirkuliuoja kaip naujos. O medicinos srityje informacija greitai sensta – prieš penkerius metus buvę rekomendacijos gali būti jau nebeaktualios.

Ketvirta, ieškokite originalaus tyrimo. Jei straipsnyje rašoma apie „naują tyrimą”, pabandykite jį rasti. Galite naudoti Google Scholar arba PubMed duomenų bazes. Perskaičius bent santrauką (abstract) dažnai paaiškėja, kad žiniasklaidos interpretacija labai skiriasi nuo to, ką iš tiesų rado mokslininkai.

Penkta, pasitikrinkite su oficialiais šaltiniais. Lietuvoje tai būtų Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos vaistų agentūra. Jei informacija prieštarauja šių institucijų rekomendacijoms, reikia labai svarios priežasties jai patikėti.

Kodėl protingi žmonės tiki nesąmonėmis

Vienas didžiausių mitų apie dezinformaciją – kad ja tiki tik neišsilavinę ar kvailoki žmonės. Realybė daug sudėtingesnė. Sveikatos dezinformacija gali suklaidinti ir labai protingus, išsilavinusius žmones.

Priežastis paprasta – mes visi turime psichologinių silpnybių. Viena jų – patvirtinimo šališkumas. Jei jau kažką tikime ar norime tikėti, ieškome informacijos, kuri tai patvirtina, ir ignoruojame prieštaraujančią. Pavyzdžiui, jei žmogus neigia vakcinų naudą, jis ras ir patikės bet kokia informacija, kuri palaiko jo nuomonę, net jei ji bus visiškai nepagrįsta.

Kita problema – medicinos sudėtingumas. Daugelis žmonių neturi biologijos ar medicinos išsilavinimo, todėl jiems sunku įvertinti, ar informacija yra mokslinė. Pseudomokslas dažnai skamba labai įtikinamai, naudoja sudėtingus terminus, cituoja „tyrimus”. Paprastam žmogui gali būti neįmanoma atskirti, kur tikras mokslas, o kur tik jo imitacija.

Trečia priežastis – emocijos. Kai kalba eina apie mūsų ar artimųjų sveikatą, racionalumas dažnai užleidžia vietą baimei, viltims, desperacijai. Žmogus, kuriam diagnozuota sunki liga, yra ypač pažeidžiamas dezinformacijai. Jis nori tikėti, kad yra paprastesnis, pigesnis, mažiau skausmingas gydymo būdas nei siūlo tradicinė medicina.

Ketvirta – nepasitikėjimas institucijomis. Kai žmonės nusivilia sveikatos sistema (o tam būna priežasčių – ilgos eilės, brangūs vaistai, kartais ir gydytojų klaidos), jie tampa atviresni alternatyvioms idėjoms. „Sistema” tampa priešu, o kas tik jai prieštarauja – automatiškai atrodo patraukliau.

Socialiniai tinklai: dezinformacijos greitkelis

Facebook, Instagram, TikTok, YouTube – visos šios platformos tapo pagrindiniais sveikatos dezinformacijos platinimo kanalais. Kodėl taip atsitiko?

Pirma, socialiniuose tinkluose informacija plinta be jokios kokybės kontrolės. Bet kas gali paskelbti bet ką, ir jei tai sukelia emocijas – plitimas garantuotas. Algoritmai skatina turinį, kuris generuoja reakcijas, komentarus, dalijimąsi. O dezinformacija dažnai būna labai „įtraukianti” – ji šokiruoja, baugina, provokuoja.

Antra, socialiniuose tinkluose formuojasi „echo chambers” – burbulai, kuriuose žmonės bendrauja tik su panašiai mąstančiais. Jei esate antivakserių grupėje, matysite tik antivakserinį turinį, kuris nuolat stiprins jūsų įsitikinimus. Jokios alternatyvios nuomonės, jokių faktų patikrinimų.

Trečia, socialiniai tinklai suteikia iliuziją, kad „paprasti žmonės” žino tiesą, kurią slepia „sistema”. Kai matote dešimtis ar šimtus žmonių, dalijančių ta pačia informacija, ji atrodo patikimesnė. Bet populiarumas nėra tiesos kriterijus.

Kaip apsisaugoti? Pirma, būkite skeptiški dėl bet kokios medicininės informacijos, kuria dalijamasi socialiniuose tinkluose. Net jei ją dalijasi jūsų draugai ar šeimos nariai – jie gali būti suklaidinti. Antra, nepasitikėkite „influenceriais” sveikatos klausimais, nebent jie yra kvalifikuoti medicinos specialistai (ir net tada patikrinkite). Trečia, naudokite platformų funkcijas pranešti apie dezinformaciją – nors jos ne visada veikia efektyviai, bet tai geriau nei nieko.

Kai klaida gali kainuoti gyvybę

Galite pamanyt, kad dezinformacija apie sveikatą yra tik nepatogumo ar pinigų švaistymo klausimas. Deja, pasekmės gali būti daug rimtesnės.

Yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės mirė atsisakydami efektyvaus gydymo ir pasirinkdami alternatyvius metodus. Vėžio pacientai, atsisakę chemoterapijos ar operacijos ir pasikliovę „natūraliais” metodais. Diabetikai, bandę gydytis žolelėmis vietoj insulino. Tėvai, nešvepinę vaikų nuo pavojingų ligų ir praradę juos dėl komplikacijų.

Net jei dezinformacija tiesiogiai nenužudo, ji gali sukelti daug žalos. Žmonės gali vėluoti kreiptis pagalbos, nes bandė „pirmiausia išbandyti natūralius metodus”. Gali praleisti ankstyvą ligos stadiją, kai gydymas būtų efektyviausias. Gali patirti šalutinius poveikius nuo nepatikrintų preparatų ar procedūrų.

Yra ir platesnės visuomeninės pasekmės. Kai didelė žmonių dalis tiki dezinformacija apie vakcinas, mažėja vakcinacijos lygis ir grįžta ligos, kurios buvo beveik išnaikintos. Kai žmonės nesilaiko visuomenės sveikatos rekomendacijų (kaip matėme pandemijos metu), liga plinta greičiau ir žūva daugiau žmonių.

Finansinė žala taip pat reikšminga. Žmonės išleidžia milijonus eurų neveikiantiems papildams, procedūroms, „alternatyviems” gydymo metodams. Pinigai, kurie galėjo būti panaudoti tikram gydymui ar tiesiog šeimos gerovei.

Ką daryti, kai artimas žmogus tiki dezinformacija

Vienas sunkiausių dalykų – kai tavo mama, tėtis, draugas ar partneris pradeda tikėti ir dalintis sveikatos dezinformacija. Kaip reaguoti?

Pirma ir svarbiausia – nepuolę kritikuoti ar tyčiotis. Tai tik sustiprins gynybinę reakciją. Žmonės, kuriuos atakuojame, dar labiau įsitvirtina savo pozicijose. Vietoj to, bandykite suprasti, kodėl jie tuo tiki. Galbūt jie turi blogą patirtį su sveikatos sistema? Galbūt bijo kažko konkretaus? Galbūt tiesiog nori jaustis, kad kontroliuoja situaciją?

Antra, užduokite klausimus vietoj teiginių. „Kur tu tai skaitei?”, „Kas atliko tą tyrimą?”, „Ar yra kitų šaltinių, patvirtinančių tai?”. Skatinkite kritinį mąstymą, o ne tiesiog sakykite „tu klysti”. Kartais žmonės patys pradeda abejoti, kai pradeda gilintis į šaltinius.

Trečia, pasiūlykite patikimus alternatyvius šaltinius. Ne agresyviai, bet kaip papildomą informaciją. „Žinai, radau įdomų straipsnį apie tai, gal paskaitytum?”. Geriau, jei tai bus ne tik sausas mokslinis tekstas, bet kažkas prieinamo ir įdomaus.

Ketvirta, pripažinkite, kas yra teisinga jų pozicijoje. Tradicinė medicina tikrai nėra tobula. Gydytojai tikrai kartais klysta. Farmacijos kompanijos tikrai kartais elgiasi neetiškai. Pripažindami šias tiesas, jūs tampate patikimesni ir galite lengviau diskutuoti apie tai, kur jų informacija yra klaidinga.

Penkta, žinokite, kada pasitraukti. Kartais žmonės yra taip giliai įsitikinę, kad jokia diskusija nepadės. Jei matote, kad pokalbis virsta konfliktu ir gadina santykius, geriau sustokite. Galite tiesiog pasakyti: „Matau, kad mes skirtingai žiūrime į tai, ir tai gerai. Tikiuosi, tu būsi atsargus ir pasikonsultuosi su gydytoju prieš priimant svarbius sprendimus.”

Kur rasti patikimą informaciją apie sveikatą

Gerai, dabar žinote, ko vengti. Bet kur ieškoti tikros, patikimos informacijos apie sveikatą?

Lietuvoje yra keletas gerų šaltinių. Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė (sam.lrv.lt) teikia oficialią informaciją apie sveikatos politiką, rekomendacijas, profilaktikos programas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (nvsc.lrv.lt) skelbia informaciją apie užkrečiamąsias ligas, vakcinaciją, visuomenės sveikatos kampanijas.

Didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės dažnai turi pacientams skirtų skyrių su patikima informacija apie ligas ir gydymą. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Kauno klinikos – jos investuoja į kokybiško turinio kūrimą.

Tarptautiniu mastu, anglų kalba, yra dar daugiau išteklių. Mayo Clinic (mayoclinic.org) – viena geriausių medicinos institucijų pasaulyje, jų pacientams skirta informacija yra išsami ir patikima. WebMD (webmd.com) – populiarus medicinos informacijos portalas, nors kartais linkęs į šiek tiek per daug dramatišką simptomų aprašymą.

Mokslinių tyrimų ieškokite PubMed (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov) – tai nemokama duomenų bazė su milijonais medicinos tyrimų. Tiesa, skaityti originalius tyrimus gali būti sunku be medicinos išsilavinimo, bet bent santraukas galite suprasti.

Cochrane (cochrane.org) skelbia sistemines apžvalgas – tai tyrimai, kurie analizuoja visus esamus tyrimus tam tikra tema ir daro išvadas. Tai vienas patikimiausių įrodymais grįstos medicinos šaltinių.

Jei ieškote informacijos apie vaistus, Lietuvoje galite naudoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenų bazę. Tarptautiniu mastu – FDA (JAV) ar EMA (Europos) svetaines.

Svarbu: net ir šiuose šaltiniuose informacija kartais gali būti neaktuali ar ne visai tiksli. Mokslas nuolat keičiasi. Todėl geriausias patarimas visada – konsultuokitės su kvalifikuotu gydytoju dėl jūsų konkrečios situacijos.

Kai tiesa tampa sudėtinga: kaip gyventi informacijos amžiuje

Gyvename keistais laikais. Niekada istorijoje žmonės neturėjo tokios prieigos prie informacijos, ir tuo pačiu metu niekada nebuvo tiek dezinformacijos. Kiekvienas turime išmanymo telefoną kišenėje su prieiga prie beveik visos žmonijos žinių – ir kartu prie nesuskaičiuojamo kiekio nesąmonių.

Sveikatos klausimais tai ypač aktualu, nes čia klaidos kaina gali būti labai aukšta. Bet nereikia pulti į paniką ar cinizmą. Taip, yra daug dezinformacijos, bet yra ir daug patikimos informacijos. Reikia tik išmokti atskirti.

Pagrindinė žinia, kurią norėčiau, kad išsineštumet iš šio straipsnio: būkite sveikai skeptiški. Nepriimkite jokios informacijos aklai, bet ir nebūkite paranojiškai nepasitikintys viskuo. Užduokite klausimus, ieškokite šaltinių, tikrinkite faktus. Tai nėra sudėtinga – dažniausiai užtenka kelių minučių Google paieškos.

Nepasitikėkite vien antraštėmis – skaitykite visą straipsnį. Nepasitikėkite vien vienu šaltiniu – ieškokite patvirtinimo kitur. Nepasitikėkite emocingais teiginiais – ieškokite šaltų faktų. Ir svarbiausia – kai kalba eina apie rimtus sveikatos klausimus, pasikonsultuokite su tikru gydytoju, ne su interneto komentatoriais.

Taip pat atminkite, kad net gydytojai nėra neklystantys. Jei abejojate dėl diagnozės ar gydymo plano, turite teisę prašyti antros nuomonės. Bet antrą nuomonę turėtų teikti kitas kvalifikuotas specialistas, ne YouTube „ekspertas” ar alternatyvios medicinos praktikantas be medicinos išsilavinimo.

Ir galiausiai – būkite atsakingi už tai, kuo patys dalijatės. Prieš persiųsdami tą sensacingą straipsnį apie naują stebuklingą gydymo metodą, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar nepadarysiu žalos, jei tai pasirodys esanti dezinformacija? Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už informacijos ekosistemą. Kuo mažiau dalinsimės nesąmonėmis, tuo sunkiau joms bus plisti.

Sveikatos informacijos pasaulyje orientuotis nėra paprasta, bet tai įgūdis, kurį galima išmokti. Ir tai įgūdis, kuris gali išgelbėti jūsų ar jūsų artimųjų sveikatą ar net gyvybę. Verta investuoti laiko ir pastangų.