Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi

Interneto amžiuje sveikatos informacija pasiekia mus iš visų pusių – socialinių tinklų, naujienų portalų, tinklaraščių, forumuose. Deja, ne visa ši informacija yra patikima. Pandemijos metai parodė, kaip greitai gali plisti klaidinantys pranešimai apie ligas, gydymą ir prevenciją. Žmonės dalijasi straipsniais neskaitę, platina sensacingus antraščių fragmentus, o algoritmai skatina būtent tokį turinį, kuris kelia stipriausias emocijas – dažniausiai baimę ar pyktį.

Problema ta, kad sveikatos temos yra ypač jautrios. Kai žmogus serga ar bijo susirgti, jis tampa pažeidžiamas ir linkęs tikėti net nepagrįstais pažadais. Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai žino ir naudojasi. Jie siūlo stebuklingus gydymo būdus, kursto paniką dėl vakcinų ar vaistų, kuria sąmokslo teorijas apie farmacijos kompanijas. O paprastas žmogus dažnai neturi nei laiko, nei žinių, kad atskirtų tiesą nuo melo.

Dar viena priežastis – medicinos mokslas yra sudėtingas. Net gydytojai specializuojasi siaurose srityse ir ne visada gali kompetentingai kalbėti apie visas ligas. Todėl paprastam žmogui orientuotis medicininėje informacijoje yra itin sudėtinga. Šiame straipsnyje aptarsime praktinius būdus, kaip atpažinti nepatikimą informaciją ir apsaugoti save bei artimuosius nuo klaidinančių pranešimų.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti

Yra keletas aiškių ženklų, kad sveikatos naujienoje gali slypėti dezinformacija. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į antraštę. Jei ji skamba per gerai, kad būtų tiesa – „Mokslininkai atrado paprastą būdą išgydyti vėžį per savaitę!” – greičiausiai taip ir yra. Sensacingi pažadai, kategoriškas tonas, žodžiai „revoliucija”, „stebuklas”, „tai, ko gydytojai nenori, kad žinotumėte” – visa tai turėtų kelti įtarimą.

Antra raudona vėliavėlė – informacijos šaltinio nebuvimas arba migloti nuorodos. Patikimi sveikatos straipsniai visada nurodo konkrečius tyrimus, mokslines publikacijas, cituoja vardus ir pavardes. Jei straipsnyje rašoma „mokslininkai nustatė” be jokių detalių, arba nurodomas tik kažkoks „Amerikos universitetas” be tikslesnės informacijos – tai įtartina. Tikri tyrimai turi autorių, publikavimo datą, žurnalo pavadinimą.

Trečias požymis – vienpusiškumas. Medicina retai būna juoda arba balta. Beveik kiekvienas gydymo metodas turi privalumų ir trūkumų, galimų šalutinių poveikių. Jei straipsnyje kas nors pristatoma kaip absoliučiai saugus ir efektyvus būdas be jokių išlygų, arba atvirkščiai – kaip vien žalingas dalykas – tai turėtų kelti abejonių. Tikrovė paprastai yra sudėtingesnė.

Dar vienas svarbus aspektas – komerciniai interesai. Jei straipsnis baigiasi nuoroda pirkti konkretų produktą, užsisakyti konsultaciją ar prenumeratą – būkite atsargūs. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai netikra, bet reikia suprasti, kad autorius gali būti suinteresuotas jus įtikinti, nepriklausomai nuo faktų.

Kaip tikrinti šaltinius ir mokslines nuorodas

Kai sveikatos straipsnyje nurodomas tyrimas ar mokslinė publikacija, verta skirti kelias minutes ir patikrinti, ar tai tikra. Paprasčiausias būdas – įvesti tyrimo pavadinimą ar autorių vardus į Google Scholar arba PubMed – tai nemokamos mokslinių straipsnių duomenų bazės. Jei tyrimas tikrai egzistuoja, jį rasite ten.

Bet rasti tyrimą – tai tik pirmas žingsnis. Reikia suprasti, ar jis patikimas. Atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Pirma, kada tyrimas publikuotas? Medicina sparčiai tobulėja, ir prieš dešimt metų buvusi tiesa gali būti jau pasenusi. Antra, kiek žmonių dalyvavo tyrime? Tyrimas su 20 dalyvių yra kur kas mažiau patikimas nei su 2000. Trečia, ar tai buvo tikras klinikinis tyrimas su žmonėmis, ar tik laboratorinis eksperimentas su pelėmis ar ląstelėmis? Rezultatai, gauti su gyvūnais, ne visada pasitvirtina su žmonėmis.

Taip pat svarbu suprasti, ar tyrimas buvo atsitiktinių imčių kontroliuojamas – tai aukso standartas medicinoje. Tokie tyrimai dalyvius atsitiktinai paskirsto į grupes, viena gauna tiriamą gydymą, kita – placebą ar standartinį gydymą. Taip galima objektyviai palyginti rezultatus. Jei tyrimas buvo tik stebimasis (pavyzdžiui, tiesiog paklausė žmonių, ką jie valgo, ir pažiūrėjo, kas serga) – tai kur kas silpnesnis įrodymas.

Dar vienas patarimas – pažiūrėkite, ar tyrimas buvo pakartotinas. Vienas tyrimas, net ir geras, dar nėra galutinis įrodymas. Medicina remiasi daugeliu tyrimų, kurie patvirtina panašius rezultatus. Jei straipsnyje cituojamas tik vienas tyrimas, o kiti mokslininkai jo rezultatų nepatvirtino – tai gali būti atsitiktinumas ar netgi klaidinga interpretacija.

Socialiniai tinklai ir virusinė dezinformacija

Facebook, Instagram, TikTok – tai vietos, kur sveikatos dezinformacija plinta ypač sparčiai. Algoritmai skatina turinį, kuris kelia stiprias emocijas ir verčia žmones dalintis. O kas kelia stipresnes emocijas nei baimė dėl savo ar artimųjų sveikatos? Todėl būtent klaidinanti informacija apie ligas dažnai tampa virusinė.

Problema ta, kad socialiniuose tinkluose informacija dažnai pateikiama be konteksto. Pamatote draugo pasidalintą įrašą su šokiruojančia antrašte, gal trumpu video, bet be jokių šaltinių ar paaiškinimų. Emociškai sureaguojate ir patys pasidalijate toliau. Taip informacija plinta kaip gaisras, o niekas nesusimąsto, ar tai tiesa.

Būkite ypač atsargūs su asmeninėmis istorijomis. „Mano draugė gydėsi šituo ir pasveiko!” – tokios istorijos gali būti nuoširdžios, bet jos nėra įrodymas. Vienas atvejis nieko neįrodo. Žmogus galėjo pasveikti dėl visai kitų priežasčių, o ne dėl to konkretaus metodo. Arba liga galėjo praeiti savaime. Tai vadinama anekdotiniu įrodymu, ir medicina jo nelaiko patikimu.

Socialiniuose tinkluose taip pat klesti įvairūs „sveikatos ekspertai” be jokios medicininės kvalifikacijos. Jie gali turėti milijonus sekėjų, atrodyti įtikinami, dalintis asmeninėmis sėkmės istorijomis. Bet tai nereiškia, kad jų patarimai yra pagrįsti mokslu. Prieš pasitikėdami kažkieno patarimais, patikrinkite jo kvalifikaciją. Ar jis tikrai gydytojas? Kokios specialybės? Ar dirba medicinos įstaigoje? Ši informacija turėtų būti vieša.

Sąmokslo teorijos ir kaip jų nepasiduoti

Sveikatos srityje sąmokslo teorijos ypač populiarios. Farmacijos kompanijos slepia vaistus nuo vėžio, kad užsidirbtų daugiau pinigų. Gydytojai tyčia žaloja pacientus. Vakcinose yra mikroschemų. Šios teorijos skamba absurdiškai, bet vis tiek randa tikėjusių žmonių.

Kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis? Viena priežasčių – noras rasti paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus. Medicina yra sudėtinga, ligos dažnai neturi vienos aiškios priežasties, gydymas ne visada veikia. Tai frustruoja. Sąmokslo teorija pasiūlo paprastą paaiškinimą: „Viskas blogai, nes kažkas tyčia mus apgaudinėja.” Tai suteikia iliuziją, kad suprantame situaciją.

Kita priežastis – nepasitikėjimas institucijomis. Jei žmogus netiki valdžia, mokslu, medicina – jis linkęs ieškoti alternatyvių paaiškinimų. Deja, kartais institucijos tikrai klysta ar netgi apgaudinėja, ir tai sustiprina nepasitikėjimą. Bet tai nereiškia, kad visos sąmokslo teorijos yra tiesos.

Kaip atpažinti sąmokslo teoriją? Ji paprastai turi keletą bruožų. Pirma, ji aiškina viską viena didele schema – visi blogieji susitarę ir dirba kartu. Antra, bet kokie įrodymai prieš teoriją yra laikomi jos patvirtinimu – „Žinoma, kad jie neigia, nes nori slėpti tiesą!” Trečia, teorija negali būti paneigta – bet koks argumentas yra atmestamas kaip propagandos dalis.

Jei pastebite šiuos požymius, būkite atsargūs. Geriau pasitikėkite plačiai pripažinta moksline nuomone, net jei ji nėra tokia paprasta ir aiški kaip sąmokslo teorija. Tikrovė dažnai yra sudėtingesnė nei norėtume.

Patikimi informacijos šaltiniai apie sveikatą

Kur ieškoti patikimos informacijos apie sveikatą? Yra keletas gerų šaltinių, kuriems galite pasitikėti. Lietuvoje tai Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Amerikos ligų kontrolės centras (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Taip pat patikimi yra didieji medicinos žurnalai ir jų svetainės – The Lancet, British Medical Journal, New England Journal of Medicine. Jie skelbia ne tik mokslinius straipsnius, bet ir suprantamus straipsnius plačiajai visuomenei. Tiesa, dažnai anglų kalba, bet vertėjai internete gali padėti.

Lietuvoje yra ir gerų žurnalistų, kurie specializuojasi sveikatos temose ir kruopščiai tikrina faktus. Atpažinti juos galite pagal tai, kad jų straipsniuose visada yra keletas šaltinių, cituojami skirtingi ekspertai, pateikiamas kontekstas. Jie nerašo sensacinių antraščių, o bando objektyviai paaiškinti situaciją.

Dar vienas geras šaltinis – jūsų šeimos gydytojas. Jei kažką perskaitėte ir abejojate, ar tai tiesa – tiesiog paklauskite gydytojo kitą kartą apsilankę. Gydytojai įpratę atsakinėti į pacientų klausimus ir gali paaiškinti, ar konkreti informacija yra patikima. Nebijokite atrodyti kvailai – geriau paklausti nei patikėti dezinformacija.

Kai ieškote informacijos internete, atkreipkite dėmesį į svetainės adresą. Patikimos medicinos svetainės paprastai baigiasi .gov (vyriausybinės), .edu (švietimo įstaigų), .org (organizacijų). Komercinės svetainės su .com gali būti patikimos, bet būkite atsargesni – jos gali turėti komercinių interesų.

Kritinis mąstymas kaip geriausias įrankis

Galiausiai, geriausias būdas apsisaugoti nuo dezinformacijos – ugdyti kritinį mąstymą. Tai reiškia nepatikėti viskuo, ką perskaitote, net jei tai skamba įtikinamai ar ateina iš patikimo asmens. Visada užduokite sau keletą klausimų.

Pirma, kas yra informacijos šaltinis? Ar tai patikima institucija, kvalifikuotas specialistas, ar kažkas, kieno kompetencija neaiški? Antra, kokie įrodymai pateikiami? Ar tai moksliniai tyrimai, ar tik asmeninės istorijos ir nuomonės? Trečia, ar informacija vienašališka, ar pateikiamos skirtingos nuomonės ir perspektyvos?

Ketvirta, ar straipsnis bando jus kažką parduoti ar įtikinti priimti konkretų sprendimą? Jei taip – būkite ypač atsargūs. Penkta, kaip informacija verčia jus jaustis? Jei ji kelia stiprią baimę, pyktį ar kitą emocinę reakciją – sustokite ir pamąstykite, ar nemanipuliuojama jūsų emocijomis.

Kritinis mąstymas nereiškia, kad turite tapti ciniku ir netikėti niekuo. Tai reiškia, kad turite būti atidūs, užduoti klausimus, ieškoti įrodymų. Tai reiškia suprasti, kad medicina yra sudėtinga, ir paprastai nėra lengvų atsakymų į sunkius klausimus.

Mokykite kritinio mąstymo ir savo vaikus. Kalbėkite su jais apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją, kodėl svarbu tikrinti faktus. Tai įgūdžiai, kurie pravers visą gyvenimą, ne tik sveikatos klausimais.

Kai informacija tampa gyvybiškai svarbi

Gebėjimas atskirti patikimą sveikatos informaciją nuo dezinformacijos nėra tik akademinis įgūdis – tai gali būti gyvybiškai svarbu. Žmonės, kurie tiki klaidinančia informacija, gali atsisakyti veiksmingo gydymo ir rinktis nepagrįstus metodus. Tai gali baigtis liūdnai.

Pandemijos metais matėme, kaip dezinformacija apie COVID-19 ir vakcinas kainavo gyvybių. Žmonės, kurie tikėjo sąmokslo teorijomis, atsisakė skiepytis ir sunkiai sirgo. Kiti bandė gydytis neveiksmingais ar net pavojingais būdais. Visa tai galėjo būti išvengta, jei žmonės būtų turėję geresnį gebėjimą vertinti informaciją.

Bet problema ne tik pandemijose. Kasdien žmonės priima sprendimus dėl savo sveikatos remdamiesi informacija, kurią randa internete. Ar eiti pas gydytoją, ar palaukti? Ar skiepyti vaiką, ar ne? Kokį gydymą pasirinkti? Šie sprendimai yra svarbūs, ir jie turėtų būti pagrįsti patikima informacija.

Todėl verta investuoti laiko į tai, kad išmoktumėte atpažinti dezinformaciją. Tai ne vien jūsų pačių, bet ir jūsų artimųjų labui. Kai pamatote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi abejotina informacija, švelniai atkreipkite dėmesį. Pasiūlykite patikrintą šaltinį. Padėkite jiems išmokti kritiškai vertinti informaciją.

Sveikatos raštingumas – gebėjimas rasti, suprasti ir naudoti sveikatos informaciją – yra vienas svarbiausių XXI amžiaus įgūdžių. Informacijos gausu, bet ne visa ji vienodai vertinga. Išmokite atsirinkti grūdus nuo pelų, ir jūsų sprendimai dėl sveikatos bus geresni. O tai reiškia geresnę gyvenimo kokybę ir sveikatą jums bei jūsų artimiesiems.