Kodėl sveikatos dezinformacija tapo tokia paplitusi?

Žinot, kartais naršau per Facebook’ą ar Instagram’ą ir tiesiog stebiu – kiek ten daug įvairių „stebuklų”. Tai čia kažkoks vaisius, kuris išgydys visas ligas, tai ten kažkokia procedūra, kuri atjaunins per savaitę. O labiausiai mane stebina, kaip greitai žmonės tuo patiki ir pradeda dalintis!

Socialiniai tinklai tapo tikra dezinformacijos dirva dėl kelių paprastų priežasčių. Pirma, bet kas gali paskelbti bet ką – nereikia jokių kvalifikacijų, diplomų ar patikrinimų. Antra, algoritmai mėgsta skandalingą turinį, todėl sensacingi antraštės apie sveikatą sklinda kaip virusas (ironija, tiesa?). Trečia, žmonės natūraliai ieško paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms, o dezinformacija dažniausiai siūlo būtent tai – greitą, lengvą atsakymą.

COVID-19 pandemija šią problemą pavertė tikra epidemija. Staiga visi tapo „ekspertais” – nuo kaimynės Onos iki tolimo pusbrolio, kuris kažką girdėjo iš draugo. Pasaulio sveikatos organizacija net sukūrė terminą „infodemija” – informacijos perteklius, kuriame sunku atskirti tiesą nuo melo.

Pagrindiniai raudonos vėliavėlės ženklai

Gerai, dabar prie konkretybių. Kaip atpažinti, kad tai, ką skaitote, yra dezinformacija? Yra keletas klasikinių ženklų, kurie turėtų iškart sukelti įtarimą.

Sensacingi antraštės ir DIDŽIOSIOS RAIDĖS – jei antraštė šaukia „GYDYTOJAI SLEPIA ŠIĄ TIESĄ!” arba „FARMACIJOS KOMPANIJOS NENORI, KAD ŽINOTUMėTE!”, tai beveik garantuotai dezinformacija. Rimti sveikatos šaltiniai nenaudoja tokių manipuliacinių taktikų.

Stebuklinga „viena priemonė visoms ligoms” – jei kas nors teigia, kad vienas produktas, maistas ar metodas išgydys viską nuo vėžio iki depresijos, bėkite kuo toliau. Medicina nėra tokia paprasta, ir tikri specialistai tai žino.

Asmeninės istorijos kaip „įrodymai” – „Mano draugės pusseserė išgijo vėžį gerdama citrininį vandenį!” Asmeninės istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos nėra moksliniai įrodymai. Vienas atvejis nereiškia, kad tai veikia visiems ar apskritai veikia.

Priešiškumas tradicinei medicinai – kai tekstas nuolat puola gydytojus, farmacijos kompanijas ar „sistemą”, tai dažniausiai bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad jie patys neturi jokių įrodymų.

Šaltinių patikrinimo ABC

Taigi, radote straipsnį apie sveikatą. Kaip patikrinti, ar galite juo pasitikėti? Turiu jums gerą naujieną – tai nėra raketų mokslas!

Pirmiausiai, pažiūrėkite, kas rašo. Ar autorius turi medicininį išsilavinimą? Ar dirba pripažintoje institucijoje? Ar galite rasti informacijos apie jį? Jei autorius slapstosi už slapyvardžio ar apskritai nenurodytas, tai jau įtartina. Rimti sveikatos profesionalai paprastai nesislepia.

Antra, tikrinkite šaltinio reputaciją. Ar tai žinomas medicinos žurnalas, universitetinė ligoninė, sveikatos organizacija? Ar tai svetainė „sveikatos-tiesa-kurią-slepia.lt”? Matote skirtumą, tiesa? Patikimi šaltiniai turi ilgą istoriją, aiškią misiją ir paprastai yra ne pelno organizacijos ar akademinės institucijos.

Trečia, ieškokite nuorodų į tyrimus. Rimti straipsniai apie sveikatą visada nurodo savo šaltinius. Jei teigiama, kad „tyrimai rodo”, bet nėra jokių nuorodų – tai tik tuščias teiginys. O jei nuorodos yra, paspauskite jas! Patikrinkite, ar tai tikrai moksliniai tyrimai, ar gal tai nuoroda į kažkieno tinklaraštį.

Kaip atskirti mokslinius tyrimus nuo pseudomokslo

Gerai, dabar tampa šiek tiek sudėtingiau, bet likite su manimi – tai svarbu! Ne visi „tyrimai” yra vienodi. Yra tikri moksliniai tyrimai, o yra tai, ką aš vadinu „tyrimais” su kabutėmis.

Tikri moksliniai tyrimai publikuojami recenzuojamuose žurnaluose. Tai reiškia, kad prieš publikuojant, kiti mokslininkai peržiūri darbą ir patikrina, ar metodologija teisinga, ar išvados pagrįstos. Ieškokite tokių žurnalų kaip „The Lancet”, „New England Journal of Medicine”, „JAMA” ir panašių.

Dydis irgi svarbus – tyrimas su 10 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei tyrimas su 10,000 dalyvių. Taip pat svarbu, ar tai buvo randomizuotas kontroliuojamas tyrimas (aukso standartas) ar tiesiog stebėjimas.

Būkite atsargūs su gyvūnų tyrimais ar laboratoriniais tyrimais. Tai, kas veikia pelėms, nebūtinai veiks žmonėms. Tai, kas veikia petri lėkštelėje, nebūtinai veiks žmogaus kūne. Tai ne reiškia, kad tokie tyrimai beverčiai – jie svarbūs mokslui, bet jie nėra galutinis įrodymas.

Socialinių tinklų algoritmų spąstai

Štai ko daugelis nesupranta – socialiniai tinklai nėra neutralūs informacijos perdavėjai. Jie yra suprogramuoti rodyti jums tai, kas jus sudomins, su kuo sąveikaujate, kas jus priverčia likti platformoje ilgiau.

Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie alternatyvią mediciną, algoritmas pagalvos: „Aha! Jam tai įdomu!” ir pradės rodyti daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja tai, kas vadinama „informacine burbulu” arba „aido kamera”. Jūs matote vis daugiau panašių nuomonių, ir pradeda atrodyti, kad „visi taip mano”, nors iš tikrųjų tai tik algoritmo darbas.

Dezinformacija dažnai sukurta būti emociškai įtraukianti. Ji sukelia pyktį, baimę, susižavėjimą – bet kokią stiprią emociją. O algoritmai mėgsta emocijas, nes žmonės su emociškai įtraukiančiu turiniu sąveikauja daugiau – komentuoja, dalijasi, reaguoja. Taigi dezinformacija natūraliai plinta greičiau nei nuobodi, bet tiksli informacija.

Praktiniai įrankiai ir ištekliai patikrinimui

Gerai, užteks teorijos – duosiu jums konkrečių įrankių, kuriuos galite naudoti jau šiandien!

Fact-checking svetainės yra jūsų draugai. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Tiesos detektorius”. Tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „Health Feedback”. Prieš dalindamiesi kažkuo sensacingu, įveskite pagrindinius žodžius į šias svetaines – didelė tikimybė, kad jie jau tai patikrinę.

PubMed (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov) – tai nemokama duomenų bazė su milijonais medicininių tyrimų. Taip, ji gali atrodyti bauginanti iš pradžių, bet paprastas paieška pagal raktažodžius gali padėti rasti tikrus tyrimus apie jus dominančią temą.

WHO ir CDC svetainės – Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV ligų kontrolės centras reguliariai skelbia patikrintą informaciją apie sveikatos klausimus. Jų svetainės yra puikus pirmasis sustojimas, kai norite patikrinti faktus.

Google Scholar – geresnė alternatyva paprastam Google paieškai, kai ieškote mokslinės informacijos. Ji rodo tik akademinius šaltinius.

Dar vienas paprastas triukas – atvirkštinė vaizdo paieška. Jei matote įspūdingą nuotrauką, kuri lydi sveikatos teiginį, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google”. Dažnai paaiškėja, kad ta „stebuklingos transformacijos” nuotrauka buvo paimta iš kažkur kitur ir neturi nieko bendra su straipsniu.

Kaip kalbėti su artimaisiais apie dezinformaciją

Štai sudėtingiausia dalis – ką daryti, kai jūsų mama ar geriausia draugė dalijasi akivaizdžia nesąmone apie sveikatą? Negalite tiesiog parašyti „Tai nesąmonė!” ir tikėtis, kad jie apsišvies.

Pirmiausia, būkite empatiškas. Žmonės dažnai dalijasi sveikatos dezinformacija, nes jiems rūpi – jie nori padėti, įspėti, pasidalinti tuo, kas jiems atrodo svarbu. Pradėkite pripažindami jų gerus ketinimus.

Vietoj to, kad tiesiogiai prieštarautumėte, užduokite klausimus: „Įdomu, iš kur tai sužinojai?”, „Ar radai kokių nors tyrimų apie tai?”, „Ką apie tai sako gydytojai?” Klausimai skatina žmogų pačiam pagalvoti kritiškai, o ne užimti gynybinę poziciją.

Pasidalinkite patikimais šaltiniais, bet ne agresyviai. Vietoj „Tu klysti, štai tikra informacija!”, pabandykite: „Radau įdomų straipsnį apie tai iš [patikimas šaltinis], gal tau irgi įdomu?”

Ir svarbiausia – pripažinkite, kada reikia pasitraukti. Kai kurie žmonės yra taip įsitikinę savo nuomone, kad jokie faktai jų nepakeis. Tai ne jūsų atsakomybė išgelbėti visus nuo dezinformacijos. Kartais tiesiog turite leisti jiems būti.

Kaip ugdyti savo kritinį mąstymą kasdien

Kritinis mąstymas – tai kaip raumenys. Kuo daugiau treniruojate, tuo stipresni tampate. Ir gera žinia – galite treniruotis kasdien, naršydami socialiniuose tinkluose!

Sustokite prieš dalindamiesi. Tai paprasta taisyklė, bet labai veiksminga. Prieš paspausdami „Dalintis”, sustokite sekundei ir paklauskite savęs: „Ar aš tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau?” Jei atsakymas „ne”, nedalinkitės.

Įvairinkite savo informacijos šaltinius. Neskaitykite tik vieno tinklaraščio ar nesekite tik vieno „sveikatos guru”. Skaitykite įvairius šaltinius, įskaitant tuos, su kuriais nebūtinai sutinkate. Tai padeda išvengti informacinės burbulo.

Mokykitės atpažinti savo pačių šališkumą. Visi turime confirmation bias – tendenciją ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome. Būkite sąmoningi apie tai. Kai radate straipsnį, kuris „įrodo” tai, ką jau tikite, būkite ypač kritiški – galbūt jūsų šališkumas jus apgauna.

Mokykitės iš klaidų. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esant dezinformacija, nebijokite pripažinti. Parašykite: „Atsiprašau, pasidalinau netikslią informaciją. Štai korektiška informacija.” Tai rodo stiprybę, ne silpnybę.

Praktikuokite „trijų šaltinių taisyklę” – prieš tikėdami kažkuo svarbiu, raskite tą pačią informaciją bent trijuose skirtinguose, patikimuose šaltiniuose. Jei negalite, galbūt tai nėra taip patikima, kaip atrodo.

Kai informacija tampa gyvybiškai svarbi

Viena yra skaityti apie naują dietą ar pratimus, bet visai kas kita – kai informacija susijusi su rimtomis sveikatos būklėmis, gydymu, vaistais. Čia dezinformacija gali būti ne tik klaidinanti, bet ir pavojinga gyvybei.

Jei jūs ar jūsų artimasis susiduriate su rimta sveikatos problema, socialiniai tinklai neturėtų būti jūsų pagrindinis informacijos šaltinis. Taškas. Jie gali būti papildomas palaikymo šaltinis, vieta rasti žmonių su panašia patirtimi, bet ne vieta priimti medicininius sprendimus.

Visada konsultuokitės su kvalifikuotais sveikatos specialistais. Ir ne, „natūralios medicinos praktikas” be medicinos laipsnio nėra kvalifikuotas specialistas. Ieškokite licencijuotų gydytojų, slaugytojų, farmacijos specialistų.

Jei jums nepatinka jūsų gydytojo nuomonė, gaukite antrą nuomonę iš kito gydytojo, o ne iš Facebook grupės. Tai visiškai normalu ir priimtina – gydytojai tai supranta ir nepyks.

Būkite ypač atsargūs su informacija apie vaikų sveikatą. Vaikai yra pažeidžiamesni, ir dezinformacija apie vakcinacijas, gydymą ar mitybą gali turėti rimtų pasekmių. Visada pasitikėkite pediatrais ir kitais vaikų sveikatos specialistais.

Tapkime atsakingais skaitmeniniais piliečiais

Žinote, kas įdomiausia? Mes visi esame dalis šios ekosistemos. Kiekvienas kartas, kai dalijamės kažkuo, komentujame, reaguojame – mes prisidedame prie to, kas plinta, o kas ne. Tai reiškia, kad turime galią ir atsakomybę.

Dezinformacijos problema nedings per naktį. Socialiniai tinklai nesikeičia greitai, algoritmai lieka tokie pat, o žmonės, kurie tyčia platina dezinformaciją, nesustos. Bet mes galime keistis. Galime tapti protingesni, kritiškesni, atsakingesni.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Kitą kartą, kai pamatysite sensacinį straipsnį apie sveikatą, sustokite ir patikrinkite. Kai draugas pasidalins kažkuo įtartinu, švelniai pasiūlykite patikrinti šaltinius. Kai patys suklysiate, pripažinkite ir pataisykite.

Mokykite savo vaikus, tėvus, senelius kritinio mąstymo įgūdžių. Kalbėkite apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, kaip atpažinti dezinformaciją, kodėl svarbu tikrinti faktus. Šie įgūdžiai tampa vis svarbesni mūsų skaitmeniniame pasaulyje.

Ir atminkite – nėra gėda nežinoti. Gėda yra nepatikrinti, kai galima. Gėda yra dalintis informacija, kuri gali pakenkti kitiems, tik todėl, kad ji atrodo įdomi ar patvirtina mūsų įsitikinimus.

Mes gyvename laikais, kai turime prieigą prie neįtikėtino kiekio informacijos apie sveikatą. Tai gali būti palaiminimas arba prakeikimas – priklausomai nuo to, kaip su tuo elgiamės. Pasirinkimas mūsų rankose. Tapkime žmonėmis, kurie sustabdo dezinformacijos bangą, o ne ja plaukia. Mūsų sveikata – ir mūsų artimųjų sveikata – to verta.