Kodėl sveikatos dezinformacija taip lengvai plinta

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur kiekvienas gali tapti „ekspertu”. Ypač sveikatos temomis. Matote įrašą apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų? Ar gąsdinančią istoriją apie vakciną? Tokia informacija plinta žaibiškai, nes žmonės natūraliai nerimauja dėl savo sveikatos ir ieško paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus.

Problema ta, kad mūsų smegenys mėgsta patvirtinimą. Jei jau kažką įtariate apie tam tikrą gydymo metodą ar vaistą, greičiausiai ieškote informacijos, kuri patvirtintų jūsų nuomonę. Algoritmai tai žino ir rodo jums daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja informacijos burbulas, kuriame dezinformacija atrodo kaip tiesa, nes ją matote iš daugelio šaltinių.

Dar vienas veiksnys – emocijos. Įrašai, kurie sukelia baimę, pyktį ar viltį, dalijami daug dažniau nei nuosaikus, faktais pagrįstas turinys. Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai supranta ir naudoja emocines manipuliacijas, kad jų žinutės pasiektų kuo daugiau žmonių.

Raudonos vėliavėlės, į kurias verta atkreipti dėmesį

Kai matote sveikatos informaciją socialiniuose tinkluose, tam tikri požymiai turėtų iš karto kelti įtarimą. Pirmas ir ryškiausias – absoliutūs teiginiai. „Šis produktas išgydys visas ligas”, „Gydytojai slepia šią informaciją”, „100% natūralu ir be šalutinio poveikio” – tokie teiginiai beveik visada rodo dezinformaciją. Medicina retai kada būna tokia paprasta ir vienareikšmiška.

Antra raudona vėliavėlė – asmeninės istorijos be jokių įrodymų. „Mano pusseserės draugė išgijo vėžį gerdama šį arbatą” – tokios istorijos gali būti įkvepiantys, bet jos nėra įrodymas. Vienas atvejis, net jei jis tikras, nereiškia, kad tas pats veiks visiems. Medicininiai tyrimai reikalauja šimtų ar tūkstančių dalyvių, kontrolinių grupių ir griežtos metodologijos.

Trečias požymis – sąmokslo teorijos. Jei įraše teigiama, kad farmacijos kompanijos, gydytojai ar vyriausybės tyčia slepia „tikrąją tiesą”, tai beveik tikrai dezinformacija. Taip, medicinos sistema nėra tobula, bet milijonai sveikatos specialistų visame pasaulyje negali dalyvauti vienoje milžiniškoje sąmokslo schemoje.

Ketvirtasis signalas – skubumas ir spaudimas. „Dalinkitės dabar, kol neištrynė!”, „Skubiai perskaitykite, kol dar galite!” – tokie raginiai siekia, kad žmonės veiktų emociškai, nepatikrinę informacijos. Tikra svarbi sveikatos informacija nedings per kelias valandas.

Kas slypi už įrašo: šaltinio tyrimas

Prieš patikint bet kokia sveikatos informacija, verta pasižiūrėti, kas ją skelbia. Pradėkite nuo profilio patikros. Ar tai tikras asmuo ar organizacija? Ar jie turi kvalifikaciją sveikatos srityje? Gydytojas, turintis medicinos licenciją, yra patikimesnis šaltinis nei kažkas, kas save vadina „natūralaus gyvenimo būdo treneriu”.

Bet net ir gydytojų patarimų reikia vertinti kritiškai. Ar jie remiasi moksliniais tyrimais? Ar cituoja patikimus šaltinius? Tikri profesionalai dažnai nurodo tyrimus, medicinos žurnalus ar oficialias sveikatos organizacijas. Jei gydytojas reklamuoja stebuklinguosius papildus savo parduotuvėje, tai kelia klausimų dėl interesų konflikto.

Pasižiūrėkite į profilio istoriją. Ar jis nuosekliai dalija panašaus pobūdžio turinį? Ar yra kitų temų? Dezinformacijos platintojai dažnai turi profilius, kurie staiga pradeda dalintis tam tikra informacija, arba jų ankstesnis turinys visiškai nesusijęs su sveikata. Tai gali rodyti, kad paskyra buvo nupirkta ar užgrobta.

Patikrinkite, ar informacija yra platinama daugelyje vietų. Jei tas pats tekstas, kartais žodis žodžiui, pasirodo daugelyje skirtingų paskyrų, tai organizuota kampanija, ne spontaniškas informacijos dalijimasis. Tikri žmonės dalindamiesi informacija paprastai prideda savo komentarų ar pakeičia formuluotes.

Kaip naudotis faktų tikrinimo įrankiais

Laimei, neturite visko tikrinti patys. Yra organizacijų, kurios profesionaliai užsiima faktų tikrinimu. Tarptautiniu lygmeniu veikia tokios organizacijos kaip „Snopes”, „FactCheck.org”, „Health Feedback”. Lietuvoje galite pasitikrinti „Delfi” faktų tikrinimo skiltį ar „15min” faktų tikrintojus.

Paprasčiausias būdas – nukopijuoti įtartiną teiginį ir įklijuoti jį į paieškos sistemą kartu su žodžiais „fact check” ar „faktų tikrinimas”. Jei teiginys jau buvo išanalizuotas, greičiausiai rasite atsakymą. Bet atminkite, kad naujos dezinformacijos formos atsiranda nuolat, todėl ne viskas bus iš anksto patikrinta.

Google Reverse Image Search (atvirkštinė vaizdo paieška) yra nepakeičiamas įrankis, kai įtariate, kad nuotrauka ar video gali būti klaidinantys. Dažnai dezinformacijos kūrėjai naudoja senus vaizdus iš visai kitų kontekstų. Pavyzdžiui, nuotrauka iš 2015 metų ligoninės gali būti pateikiama kaip „įrodymas” apie dabartinę situaciją.

Dar vienas naudingas įrankis – „Who.is” svetainė, kuri leidžia patikrinti, kam priklauso interneto svetainė ir kada ji buvo sukurta. Jei straipsnis apie sveikatą yra iš svetainės, sukurtos prieš porą mėnesių ir registruotos anonimiškai, tai rimtas perspėjimo signalas.

Patikimi šaltiniai, į kuriuos galima kreiptis

Kai ieškote patikimos sveikatos informacijos, pradėkite nuo oficialių organizacijų. Lietuvoje tai Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Jų svetainėse rasite oficialią, patikrintą informaciją apie ligas, vakcinaciją, vaistus ir kitus sveikatos klausimus.

Tarptautiniu lygmeniu patikimi šaltiniai yra Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Šios organizacijos remiasi moksliniais tyrimais ir turi griežtus standartus informacijos tikslumui.

Medicinos žurnalai kaip „The Lancet”, „The New England Journal of Medicine”, „JAMA” skelbia recenzuotus tyrimus. Tai reiškia, kad prieš publikuojant, kiti ekspertai kruopščiai patikrina tyrimo metodologiją ir išvadas. Tiesa, šie žurnalai dažnai reikalauja prenumeratos, bet daugelis tyrimų santraukų prieinamos nemokamai.

Universiteto ligoninės ir akademinės medicinos centrai taip pat yra patikimi šaltiniai. Jie dažnai turi viešai prieinamus švietimo išteklius apie įvairias sveikatos būkles. Lietuvoje tai būtų Vilniaus universiteto ligoninės, Kauno klinikų ir kitų didelių medicinos centrų svetainės.

Ką daryti su moksliniais tyrimais ir statistika

Dezinformacijos kūrėjai mėgsta cituoti „tyrimus”, bet dažnai tai daro klaidingai ar ištraukdami iš konteksto. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai matote nuorodą į tyrimą.

Pirma, ar tyrimas buvo publikuotas recenzuotame žurnale? Tai nėra garantija, kad tyrimas tobulas, bet tai reiškia, kad jį peržiūrėjo kiti mokslininkai. „Preprint” tyrimai (dar nerecenzuoti) gali būti įdomūs, bet juos reikia vertinti atsargiai.

Antra, kiek dalyvių buvo tyrime? Tyrimas su 20 dalyvių yra daug mažiau patikimas nei tyrimas su 2000. Taip pat svarbu, ar buvo kontrolinė grupė – žmonės, kurie negavo gydymo, kad būtų galima palyginti rezultatus.

Trečia, kas finansavo tyrimą? Jei vaistų kompanija finansavo tyrimą apie savo produktą, tai nereiškia, kad tyrimas netikras, bet reikia būti atsargesniam. Ieškokite nepriklausomų tyrimų, kurie patvirtina tuos pačius rezultatus.

Statistika taip pat gali būti klaidinanti. „Rizika padidėja 50%!” skamba baisiai, bet jei pradinė rizika buvo 2 iš 100,000, tai dabar ji 3 iš 100,000. Absoliutus skaičius yra daug svarbesnis nei procentinis pokytis. Dezinformacijos kūrėjai mėgsta naudoti santykines rizikas, nes jos atrodo dramatiškesnės.

Kaip kalbėti su artimaisiais apie dezinformaciją

Vienas sunkiausių dalykų – kai jūsų artimieji tiki dezinformacija ir ja dalijasi. Tiesioginis priešinimasis dažnai tik sustiprina jų įsitikinimus. Žmonės nepatinka jaustis kvailais ar būti kritikuojami viešai.

Geriau pradėti nuo klausimų, ne teiginių. „Įdomu, iš kur gavai šią informaciją?” ar „Ar matei, kas dar apie tai kalba?” Tai leidžia žmogui pačiam pradėti kritiškai mąstyti, nejaučiant, kad jis puolamas.

Pasidalinkite savo abejonėmis švelniai. „Aš radau šitą straipsnį, kuris sako kažką kito. Ką tu apie tai manai?” Tai sukuria dialogo erdvę, ne konfrontaciją. Žmonės labiau linkę keisti nuomonę, kai jaučiasi išgirsti ir suprantami.

Jei žmogus vis tiek nenori klausyti, kartais reikia tiesiog paleisti. Nuolatiniai ginčai gali sugadinti santykius ir retai kada pakeičia nuomonę. Galite pasakyti: „Aš suprantu, kad mes skirtingai į tai žiūrime. Gal sutarsime nesutarti?” Tai išsaugo santykius, nors ir nepakeičia nuomonės.

Svarbu atpažinti, kada dezinformacija gali sukelti realią žalą. Jei artimas žmogus atsisako būtino gydymo dėl dezinformacijos, tai rimtesnė situacija. Galbūt verta pasikviesti profesionalą – gydytoją ar psichologą – padėti pokalbyje.

Kai informacija tampa ginklu prieš save

Paradoksalu, bet per daug informacijos gali būti taip pat žalinga kaip ir dezinformacija. Kai nuolat skaitote apie ligas, simptomus ir pavojus, galite pradėti matyti problemas ten, kur jų nėra. Tai vadinama „cyberchondrija” – hipokondrijos forma, kurią sukelia interneto paieškos.

Socialiniai tinklai taip pat gali sukurti nerealistinius lūkesčius dėl sveikatos ir kūno. Matote tik geriausius momentus, idealias nuotraukas, sėkmės istorijas. Tai gali sukelti nerimą ir nepatenkinimą savo sveikata, net jei objektyviai viskas gerai.

Svarbu rasti balansą. Būti informuotam yra gerai, bet nebūtina tapti sveikatos informacijos obsesija. Jei pastebite, kad praleidžiate valandas skaitydami apie simptomus ar ligas, galbūt laikas padaryti pertrauką. Pasitikėkite savo gydytoju ir savo kūnu.

Atminkite, kad ne kiekvienas simptomas reikalauja skubaus tyrimo internete. Kartais galvos skausmas yra tiesiog galvos skausmas, ne smegenų naviko ženklas. Jei jus kažkas neramina, geriau pasikonsultuoti su gydytoju nei ieškoti atsakymų socialiniuose tinkluose.

Ką verta žinoti apie algoritmų vaidmenį

Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs. Jie sukurti maksimaliai išlaikyti jūsų dėmesį, nes kuo ilgiau esate platformoje, tuo daugiau reklamų matote. O kas labiausiai prikaustė dėmesį? Emocinis, provokuojantis, kartais šokiruojantis turinys.

Tai reiškia, kad dezinformacija dažnai gauna daugiau matomumo nei nuosaiki, faktais pagrįsta informacija. Algoritmas nemato skirtumo tarp tiesos ir melo – jis mato tik įsitraukimą. Jei žmonės komentuoja, dalinas ir reaguoja, algoritmas rodo tą turinį dar daugiau žmonių.

Galite šiek tiek kontroliuoti, ką matote. Daugelis platformų leidžia pasirinkti „Mažiau tokio turinio” ar „Nerodyti iš šio šaltinio”. Naudokite šias funkcijas aktyviai. Taip pat galite sąmoningai sekti patikimus sveikatos šaltinius, kad jūsų srautas būtų subalansuotas.

Būkite atsargūs su „rekomenduojamu” turiniu. Kai žiūrite vieną video apie tam tikrą sveikatos temą, algoritmas gali pradėti siūlyti vis ekstremalesnį turinį ta tema. Tai vadinama „rabithole” efektu – pradedame nuo nekalto klausimo ir baigiame giliai sąmokslo teorijų teritorijoje.

Kaip ugdyti sveikos informacijos įgūdžius kasdieniame gyvenime

Kritinis mąstymas nėra kažkas, ką darome kartą ir užmirštame. Tai kasdienė praktika, kuri tobulėja su laiku. Pradėkite nuo mažų dalykų – prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, sustokite ir paklauskit savęs: „Ar aš tikrai žinau, kad tai tiesa?”

Mokykite vaikus ir paauglius atpažinti dezinformaciją. Jie užaugo su socialiniais tinklais, bet tai nereiškia, kad jie automatiškai moka kritiškai vertinti informaciją. Kalbėkite su jais apie tai, kaip veikia algoritmai, kodėl žmonės platina dezinformaciją, kaip patikrinti šaltinius.

Sukurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Kai turite klausimą apie sveikatą, žinokite, kur eiti pirmiausiai. Tai gali būti jūsų šeimos gydytojas, tam tikros organizacijos svetainė ar patikimas medicinos portalas. Taip sumažinsite pagundą ieškoti atsakymų atsitiktiniuose socialinių tinklų įrašuose.

Pripažinkite, kai nežinote. Vienas didžiausių kritinio mąstymo įgūdžių yra gebėjimas pasakyti „Aš nežinau” arba „Man reikia daugiau informacijos”. Nereikia turėti nuomonės apie viską. Kartais geriausias atsakymas yra palikti klausimą ekspertams ir pripažinti savo žinių ribas.

Dezinformacija sveikatos temomis niekur nedings – ji tik tobulės ir prisitaikys. Bet jūsų gebėjimas ją atpažinti ir kritiškai vertinti informaciją taip pat gali tobulėti. Tai ne apie tai, kad tapsite ekspertu visose medicinos srityse. Tai apie tai, kad išmoksite užduoti teisingus klausimus, žinoti, kur ieškoti atsakymų, ir suprasti, kada jums reikia profesionalios pagalbos. Socialiniai tinklai gali būti puikus informacijos šaltinis, bet tik jei mokate atskirti grūdus nuo pelų. Ir atminkite – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.