Kodėl sveikatos dezinformacija taip greitai plinta

Socialiniai tinklai tapo vieta, kur informacija keliauja greičiau nei bet kada anksčiau. Deja, kartu su naudinga informacija plinta ir visiškai nepagrįsti teiginiai apie sveikatą. Žmonės dalijasi straipsniais apie stebuklinguosius gydymo būdus, vakcinų žalą ar „slaptus” gydytojų nežinomus metodus, dažnai net nepatikrinę, ar tai tiesa.

Problema ta, kad sveikatos temos yra emociškai jautrios. Kai žmogus serga ar ieško būdų pagerinti savijautą, jis tampa ypač pažeidžiamas. Dezinformacija dažnai žaidžia būtent šiomis emocijomis – siūlo paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms, kelia baimę dėl tradicinės medicinos ar žada greitą pagijimą be pastangų.

Dar viena priežastis – algoritmai. Socialinių tinklų platformos rodo turinį, kuris kelia reakcijas. O skandalingos, šokiruojančios ar kontroversiškos žinutės apie sveikatą kelia daug daugiau reakcijų nei nuosaikus, mokslu pagrįstas turinys. Taip dezinformacija natūraliai gauna daugiau matomumo.

Pagrindiniai dezinformacijos požymiai

Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmas – kategoriškas tonas. Jei straipsnyje ar įraše rašoma, kad „visi gydytojai tyli apie tai” arba „farmacijos kompanijos slepia šį faktą”, greičiausiai susiduriate su dezinformacija. Tikroji mokslinė informacija retai būna tokia kategorišką – mokslininkai paprastai kalba apie tikimybes, tyrimus, įrodymus.

Antras požymis – asmeninės istorijos kaip įrodymai. „Mano kaimynė išgijo vėžį gerdama citrininį vandenį” – tokio tipo teiginiai nėra patikimi. Vienas atvejis nėra įrodymas. Medicina remiasi dideliais tyrimais, statistika, ne atskiromis istorijomis.

Trečias – stebuklų žadėjimai. Jei kažkas teigia, kad paprastas produktas ar metodas gydo visas ligas, tai akivaizdžiai netiesa. Tikrovėje medicinos sprendimai būna sudėtingi, o gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Ketvirtasis požymis – mokslinės terminijos piktnaudžiavimas. Dezinformacija dažnai naudoja sudėtingus terminus („kvantinė energija”, „detoksikacija ląstelių lygmeniu”), kad atrodytų moksliška, tačiau šie terminai dažnai neturi realios prasmės arba naudojami neteisingai.

Kaip tikrinti šaltinius ir autorių patikimumą

Pirmiausia žiūrėkite, kas yra informacijos autorius. Ar tai pripažintas specialistas su atitinkama kvalifikacija? Ar jis dirba pripažintoje institucijoje? Deja, socialiniuose tinkluose bet kas gali vadintis „sveikatos ekspertu” ar „holistiniu gydytoju”. Tikrinkite autoriaus išsilavinimą, darbo patirtį, ar jis publikuoja mokslinius straipsnius.

Patikimi šaltiniai paprastai nurodo, iš kur gauna informaciją. Jei straipsnyje ar įraše nėra jokių nuorodų į tyrimus ar oficialius šaltinius, tai blogas ženklas. Geras autorius visada pagrįs savo teiginius tyrimais, statistika ar oficialių organizacijų duomenimis.

Vertinkite ir pačią svetainę ar platformą. Ar tai žinomas, patikimas šaltinis? Ar svetainėje yra redakcijos komanda, atsakomybės atsisakymas? Patikimos sveikatos informacijos svetainės paprastai aiškiai nurodo savo tikslus, finansavimo šaltinius ir redakcinę politiką.

Pasitikrinkite informaciją keliuose šaltiniuose. Jei teiginys yra tikras ir svarbus, jį turėtų minėti kelios nepriklausomos organizacijos. Jei informaciją rasite tik vienoje svetainėje ar tik socialiniuose tinkluose – būkite atsargūs.

Patikimi šaltiniai, kuriais galima pasitikėti

Lietuvoje patikimi šaltiniai yra Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, didžiųjų universitetinių ligoninių svetainės. Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos vaistų agentūra.

Mokslinės duomenų bazės kaip PubMed, Cochrane Library ar Google Scholar yra puikios vietos ieškoti tikrų tyrimų. Tiesa, skaityti mokslinius straipsnius gali būti sudėtinga, bet bent galite pamatyti, ar apie tam tikrą temą iš viso yra mokslinių tyrimų.

Medicinos profesionalų organizacijos – gydytojų, slaugytojų, farmacijos specialistų asociacijos – taip pat skelbia patikimą informaciją. Jos paprastai turi aiškius standartus ir atsakomybę už skelbiamą turinį.

Fakto tikrinimo svetainės kaip Delfi Melo detektorius ar tarptautinės organizacijos kaip FactCheck.org, Snopes taip pat gali padėti patikrinti abejotinus teiginius.

Socialinių tinklų specifika ir spąstai

Facebook, Instagram, TikTok algoritmai veikia taip, kad rodo turinį, panašų į tai, ką jau žiūrėjote. Jei kartą paspaudėte ant straipsnio apie alternatyvią mediciną, gausit daugiau panašaus turinio. Taip susiformuoja informacinė burbulas, kur matote tik vieną požiūrį.

Vizualus turinys – nuotraukos, vaizdo įrašai – atrodo įtikinamesnis nei tekstas. Bet būtent todėl jis ir pavojingesnis. Lengva sukurti profesionaliai atrodantį vaizdo įrašą su visiškai nepagrįsta informacija. Grafikai, diagramos, baltais chalatais vilkintys žmonės – visa tai gali būti inscenizuota.

Influenceriai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką, bet jų žinomumas nereiškia kompetencijos sveikatos klausimais. Tai, kad kažkas turi milijoną sekėjų, nepadaro jo sveikatos ekspertu. Deja, žmonės linkę pasitikėti žinomais veidais.

Komentarai ir pasidalinimai sukuria iliuziją, kad informacija patikima. „Jei tiek daug žmonių dalijasi, tai turbūt tiesa” – tokia logika klaidinga. Dezinformacija dažnai plinta būtent todėl, kad žmonės dalijasi nepatikrinę.

Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui

Prieš dalindamiesi bet kokia sveikatos informacija, sustokite ir pagalvokite. Ar tikrai žinote, kad tai tiesa? Ar patikrinote šaltinį? Jei ne – geriau nedalinkitės. Netapkite dezinformacijos platintoju.

Išmokite atpažinti savo emocines reakcijas. Jei straipsnis ar įrašas kelia stiprią emociją – baimę, pyktį, susižavėjimą – būkite ypač atsargūs. Dezinformacija dažnai specialiai siekia sukelti emocijas, kad žmonės galvotų mažiau kritiškai.

Kalbėkitės su savo gydytoju apie informaciją, kurią radote internete. Geras gydytojas nesipyks, kad ieškote informacijos, bet padės ją įvertinti. Jei gydytojas kategoriškai atmeta bet kokius klausimus – gal verta ieškoti kito.

Mokykite savo artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones, kurie gali būti mažiau susipažinę su interneto spąstais. Paaiškinkite jiems pagrindinius dezinformacijos požymius, parodykite patikimus šaltinius.

Kai abejojate – ką daryti

Jei radote informaciją, kuri prieštarauja tam, ką žinojote anksčiau, nepulkite iš karto nei tikėti, nei atmesti. Ieškokite papildomos informacijos. Kokia yra kita pusė? Ką sako oficialios institucijos?

Pasikonsultuokite su specialistu. Jei informacija susijusi su konkrečia liga ar būkle, klauskite gydytojo. Jei tai bendresnė tema – ieškokite patikimų šaltinių nuomonės.

Būkite ypač atsargūs su informacija, kuri ragina atsisakyti įprasto gydymo. „Nustokite gerti vaistus” ar „atsisakykite operacijos” tipo patarimai gali būti labai pavojingi. Gydymo sprendimai visada turėtų būti priimami kartu su kvalifikuotu specialistu.

Jei matote akivaizdžią dezinformaciją, galite ją pranešti platformai. Facebook, Instagram, YouTube turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Nors šie mechanizmai nevisada veikia tobulai, vis tiek verta pranešti.

Kai informacija tampa ginklu prieš sveikatą

Sveikatos dezinformacija nėra tik teorinė problema. Ji turi realių pasekmių. Žmonės atsisako vakcinų ir suserga ligomis, kurias galima buvo išvengti. Žmonės naudoja nepatikrintus gydymo metodus ir praleidžia laiką, kai galėjo gauti efektyvų gydymą. Žmonės perka brangius, bet nenaudingus papildus vietoj to, kad kreiptųsi į gydytoją.

Ypač pažeidžiami yra žmonės su sunkiomis ligomis. Kai diagnozė sunki, o tradicinė medicina nežada greitų stebuklų, žmonės tampa lengva auka dezinformacijos. Jiems žadama tai, ko jie labiausiai nori – paprastą sprendimą, greitą pagijimą, viltį.

Dezinformacija taip pat kenkia pasitikėjimui medicina apskritai. Kai žmonės nuolat girdi, kad „gydytojai slepia”, „farmacija tik nori pinigų”, jie pradeda nepasitikėti net tuomet, kai tikrai reikia medicininės pagalbos.

Socialiniai tinklai šioje situacijoje turi dvigubą vaidmenį. Viena vertus, jie leidžia greitai pasiekti naudingą informaciją, dalintis patirtimi, rasti palaikymą. Kita vertus, jie tampa dezinformacijos sklaidos įrankiu. Atsakomybė tenka ir platformoms, ir kiekvienam iš mūsų.

Galiausiai, sveikatos raštingumas – tai įgūdis, kurį galime ir turime ugdyti. Mokėjimas kritiškai vertinti informaciją, atpažinti patikimus šaltinius, užduoti teisingus klausimus – tai ne mažiau svarbu nei mokėjimas skaityti ar rašyti. Skaitmeniniame amžiuje, kai informacijos srautas neišsenkantis, šie įgūdžiai tampa gyvybiškai svarbūs. Ne tam, kad taptume medicinos ekspertais, bet kad galėtume priimti geresnius sprendimus dėl savo sveikatos ir apsaugoti save bei artimuosius nuo klaidinančios informacijos žalos.