Kai koronavirusas nenori atsisveikinti

Prisimenu, kai mano draugė Rasa po COVID-19 negalėjo normaliai padirbėti net tris mėnesius. Atrodytų, liga praėjo, testai negatyvūs, bet ji vis tiek jautėsi tarsi po maratono – nuolat pavargusi, susikoncentruoti negalinti, o kvapai grįžo tik po pusės metų. Tuomet dar niekas tiksliai nežinojo, kaip tai pavadinti, bet dabar jau žinome – tai ilgalaikis COVID-19, arba kaip gydytojai mėgsta vadinti, post-COVID sindromas.

Šis reiškinys tikrai nėrareta išimtis. Pasak tyrimų, maždaug 10-30 procentų žmonių, persirgusių COVID-19, susiduria su ilgalaikiais simptomais. Tai reiškia, kad net ir praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po ligos, organizmas vis dar kovoja su pasekmėmis. Ir tai nėra „tik galvoje” – tai realūs, medicininiai patvirtinti simptomai, kurie gali rimtai paveikti gyvenimo kokybę.

Kokie tie simptomai iš tikrųjų atrodo gyvenime

Dabar pabandykime suprasti, su kuo iš tikrųjų susiduria žmonės. Ilgalaikio COVID-19 simptomai gali būti tokie įvairūs, kad kartais net gydytojams sunku juos susieti į vieną paveikslą. Bet yra keletas dažniausiai pasitaikančių požymių.

Nuovargis – tai ne tas įprastas pavargimas po sunkios darbo dienos. Tai toks išsekimas, kai pabudęs jau jaučiesi pavargęs. Kai lipti laiptais į antrą aukštą tampa iššūkiu. Mano pažįstama Jurgita sakė, kad anksčiau bėgiodavo pusmaratonius, o po COVID net nueiti į parduotuvę tapo problema.

Smegenų rūkas – šis terminas puikiai apibūdina būseną. Sunku susikoncentruoti, užmiršti žodžiai viduryje sakinio, nebeatsimeni, ką norėjai pasakyti prieš minutę. Vieną kartą kalbėjausi su programuotoju, kuris sakė, kad po COVID negalėjo rašyti kodo – tiesiog nebesugebėjo išlaikyti dėmesio ilgiau nei kelias minutes.

Kvėpavimo problemos yra vienas labiausiai gąsdinančių simptomų. Dusulys, pojūtis, kad negali pilnai įkvėpti oro, spaudimas krūtinėje. Net ir tie, kurie sirgo lengva forma, gali jausti šiuos simptomus mėnesius.

Širdies ritmo sutrikimai – staigus širdies plakimas, nereguliarūs dūžiai, kartais net skausmas krūtinėje. Tai simptomai, kurie tikrai verčia nerimauti ir kuriuos būtina tikrinti pas specialistus.

Kiti dažni simptomai: galvos skausmai, raumenų skausmai, miego sutrikimai, depresija ar nerimas, kvapų ir skonio praradimas arba iškraipymas, virškinimo problemos. Sąrašas tikrai ilgas, ir kiekvienas žmogus gali patirti skirtingą simptomų kombinaciją.

Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją

Dabar labai svarbus klausimas – kada tai jau ne „palauksiu, gal praeis”, o „reikia skambinti daktarui”? Iš esmės, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 4 savaites po COVID-19, jau verta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Bet yra situacijų, kai reikia veikti greičiau.

Jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, ypač jei jis plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą – tai gali būti širdies problema, ir reikia skambinti 112. Taip pat jei staiga paūmėja dusulys, ypač ramybės būsenoje, arba jei pastebite sumišimą, dezorientaciją, kurios anksčiau nebuvo.

Bet net ir su mažiau dramatiškai atrodančiais simptomais neverta delsti. Jei nuovargis trukdo dirbti, jei negalite atlikti įprastų kasdienių darbų, jei simptomai blogėja, o ne gerėja – laikas konsultuotis su specialistu. Gydytojas gali paskirti tyrimus, kurie padės atmesti kitas galimas problemas ir patvirtinti, kad tai tikrai post-COVID sindromas.

Paprastai gydytojai rekomenduoja padaryti bendrą kraujo tyrimą, patikrinti D-dimerį (krešėjimo rodiklį), uždegimo žymenis, širdies fermentus, plaučių funkciją. Kartais gali prireikti ir išsamesnių tyrimų – krūtinės ląstos rentgeno, EKG, net MRT, jei simptomai rimti.

Ką daryti namuose: praktiniai patarimai iš tikro gyvenimo

Gerai, dabar prie to, ko visi laukia – ką galima daryti patiems? Nes pas gydytoją nuėjai, tyrimus padarei, bet kasdien vis tiek reikia kažkaip gyventi su šiais simptomais.

Energijos valdymas – tai ne tingėjimas

Vienas svarbiausių dalykų – išmokti valdyti savo energiją. Yra toks terminas „pacing” – tai reiškia, kad neskubate grįžti į normalų gyvenimą per greitai. Mano pažįstamas Tomas padarė klaidą – vos pasijuto šiek tiek geriau, iškart nubėgo 5 kilometrus. Rezultatas? Dvi savaites gulėjo lovoje dar blogesnėje būklėje nei prieš tai.

Praktiškai tai atrodo taip: planuokite savo dieną su poilsio pertraukomis. Jei dirbate, darykite 10-15 minučių pertrauką kas valandą. Ne telefoną skrolinti, o tikrai pailsėti – užsimerkti, pakvėpuoti, nieko neveikti. Suskirstykite užduotis į mažesnius gabalus. Jei reikia išvalyti namus, nedarykite visko per dieną – šiandien virtuvė, rytoj vonia.

Kvėpavimo pratimai – skamba paprastai, bet veikia

Kvėpavimo pratimai tikrai padeda, ypač tiems, kurie kenčia nuo dusulių ar krūtinės spaudimo. Štai paprastas pratimas, kurį rekomenduoja pulmonologai:

Atsisėskite patogiai, vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių, stebėdami, kaip kyla pilvas (ne krūtinė). Sulaikykite kvėpavimą dvi sekundes. Tada lėtai iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki šešių. Kartokite 5-10 minučių kelis kartus per dieną.

Dar vienas naudingas dalykas – gulėjimas ant pilvo (jei neturite kontraindikacijų). Taip, tas pats „proning”, kurį naudojo ligoninėse sunkiems COVID atvejams. Net ir lengvesniais atvejais tai gali padėti geriau įkvėpti orą ir sumažinti dusulį.

Mityba ir papildai – ne stebuklai, bet parama

Nėra vienos stebuklingos dietos, kuri išgydytų ilgalaikį COVID, bet tam tikri dalykai tikrai gali padėti. Priešuždegiminė mityba – daugiau daržovių, vaisių, riešutų, žuvies, mažiau perdirbtos mėsos ir cukraus – gali sumažinti organizmo uždegimą.

Dėl papildų – vitaminas D, cinkas, vitaminas C, omega-3 riebalų rūgštys dažnai rekomenduojami. Bet čia svarbu: nepradėkite ryti visko iš eilės. Pasikalbėkite su gydytoju, padarykite tyrimus ir sužinokite, ko tikrai trūksta jūsų organizmui. Aš pati mačiau žmonių, kurie išleido šimtus eurų papildams, nors iš tikrųjų jiems trūko tik vieno konkretaus vitamino.

Hidratacija – gerkite pakankamai vandens. Skamba banaliai, bet dehidratacija gali dar labiau pabloginti nuovargį ir smegenų rūką.

Fizinis aktyvumas: kaip grįžti be žalos

Čia labai svarbi tema, nes daug žmonių daro klaidas. Jei prieš COVID bėgiojote, sportuojote salėje ar šokote, natūralu norėti grįžti prie to. Bet su ilgalaikiu COVID reikia būti atsargiam.

Pradėkite nuo minimalaus aktyvumo. Ir kai sakau minimalaus, tai tikrai minimalaus. Penkios minutės lėto vaikščiojimo po namus. Jei po to nesate išsekęs – puiku, kitą dieną pabandykite šešias minutes. Jei jaučiatės blogai – grįžkite žingsnį atgal.

Yra toks „dviejų dienų taisyklė”: jei po fizinio aktyvumo simptomai pablogėja ir nepagerėja per dvi dienas, tai reiškia, kad padarėte per daug. Kitą kartą sumažinkite intensyvumą ar trukmę.

Kai jau galite vaikščioti 20-30 minučių be problemų, galite pamažu pridėti lengvus tempimo pratimus, švelnią jogą, tai chi. Vėliau – lengvus jėgos pratimus su savo kūno svoriu. Bet viskas labai pamažu, klausantis savo kūno.

Viena moteris man pasakojo, kad jai užtruko aštuoni mėnesiai grįžti prie normalaus sporto režimo. Aštuoni mėnesiai! Bet ji grįžo, ir dabar jaučiasi gerai. Raktas – kantrybė ir neskubėjimas.

Psichologinė pusė: kai galva irgi kenčia

Apie tai kalbama per mažai, bet ilgalaikis COVID turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Ir tai visiškai suprantama – kai nežinai, kada pasveiksi, kai gydytojai ne visada gali padėti, kai aplinkiniai sako „bet juk jau pasveikai”, o tu jaučiesi siaubingai – tai tikrai veikia.

Depresija ir nerimas yra labai dažni ilgalaikio COVID palydovai. Kartais jie atsiranda dėl pačios ligos poveikio smegenims, kartais – dėl situacijos. Neretai – dėl abiejų.

Kas gali padėti? Visų pirma, pripažinkite, kad jūsų jausmai yra normalūs ir pagrįsti. Tai nėra silpnumas. Kalbėkite apie tai su artimaisiais, draugais. Jei reikia – ieškokite psichologo ar psichiatro pagalbos. Tai ne gėda, tai protinga.

Miego higiena – labai svarbu. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Išvėdinkite miegamąjį. Išjunkite ekranus bent valandą prieš miegą. Jei miegoti sunku – pasikalbėkite su gydytoju apie galimas pagalbos priemones.

Meditacija ir mindfulness praktikos gali būti labai naudingos. Yra daug nemokamų aplikacijų, kurios gali padėti pradėti. Net 5-10 minučių per dieną gali daryti skirtumą.

Ir dar vienas dalykas – ieškokite palaikymo grupių. Yra Facebook grupių, forumų, kur žmonės dalijasi savo patirtimi su ilgalaikiu COVID. Kartais tiesiog sužinoti, kad nesi vienas, kad kiti supranta, ką jauti – jau padeda.

Darbas ir kasdienybė: kaip prisitaikyti

Grįžimas į darbą su ilgalaikiu COVID gali būti iššūkis. Jei įmanoma, pradėkite nuo dalinio darbo laiko. Kalbėkite su savo darbdaviu apie galimybę dirbti iš namų, jei tai sumažina stresą ir leidžia geriau valdyti energiją.

Jei jūsų darbas reikalauja daug protinės veiklos, o jūs kenčiate nuo smegenų rūko, pabandykite šiuos dalykus: darykite užrašus apie viską, naudokite priminimus telefone, suskirstykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, dirbkite tada, kai jaučiatės energingiausiai (daugeliui tai būna rytas).

Namuose – supaprastinkite. Nebandykite išlaikyti tų pačių standartų kaip prieš ligą. Jei reikia, samydkite pagalbą namų ruošai. Naudokite maisto pristatymo paslaugas. Prašykite artimųjų pagalbos. Tai ne tingėjimas – tai protingas išteklių valdymas.

Kelias į pasveikimą: realistiniai lūkesčiai ir viltis

Dabar apie tai, ko visi nori žinoti – ar tai praeina? Gera žinia – taip, daugumai žmonių ilgalaikio COVID simptomai pamažu gerėja. Bloga žinia – tai gali užtrukti. Kai kuriems kelias mėnesius, kai kuriems metus.

Bet štai ką svarbu suprasti: pasveikimas retai būna tiesus kelias aukštyn. Bus gerų dienų ir blogų dienų. Bus laikotarpių, kai atrodys, kad gerėja, ir staiga vėl pablogės. Tai normalu ir nereiškia, kad jūs kažką darote ne taip.

Sekite savo simptomus. Užsirašykite dienoraštį – kaip jaučiatės, ką darėte, ką valgėte, kaip miegojote. Po kurio laiko galbūt pastebėsite šablonus – kas padeda, kas blogina. Tai gali būti labai naudinga informacija ir jums, ir gydytojui.

Būkite kantrus su savimi. Tai skamba kaip klišė, bet tai tiesa. Jūsų kūnas kovoja su kažkuo, ko medicina dar ne iki galo supranta. Tai užtrunka. Leiskite sau pailsėti, leiskite sau turėti blogų dienų, leiskite sau prašyti pagalbos.

Ir nors tai sunku, stenkitės išlaikyti viltį. Kiekvieną dieną mokslininkai sužino daugiau apie ilgalaikį COVID. Atsiranda naujų gydymo metodų, naujų rekomendacijų. Situacija nėra beviltiška, net jei kartais taip atrodo.

Prisimenu, kaip ta pati Rasa, apie kurią minėjau pradžioje, po devynių mėnesių pagaliau pajuto, kad grįžta į normalų gyvenimą. Dabar, praėjus dvejiems metams, ji vėl bėgioja, dirba pilnu krūviu ir sako, kad nors tai buvo siaubingas laikotarpis, jis išmokė ją klausytis savo kūno ir vertinti sveikatą. Ne visada iš sunkumų išeina kažkas gero, bet kartais – išeina.

Taigi jei jūs ar jūsų artimieji susiduriate su ilgalaikiu COVID – žinokite, kad nesate vieni, kad jūsų simptomai yra tikri ir pagrįsti, ir kad yra dalykų, kuriuos galite daryti. Kalbėkite su gydytojais, klausykitės savo kūno, būkite kantrus ir neskubėkite. Kelias gali būti ilgas, bet dauguma žmonių juo galiausiai nueina iki galo.