Kai virusas išeina, bet simptomai lieka

Daugelis žmonių, persirgusių COVID-19, tikisi, kad po kelių savaičių viskas grįš į normalias vėžes. Tačiau realybė kartais būna kitokia – nuovargis nepraeina, kvėpavimas lieka sunkesnis, o galvos skausmai tampa kasdienybe. Ilgalaikis COVID-19, kurį medikai vadina post-COVID sindromu arba „long COVID”, paveikia nemažą dalį persirgusiųjų. Kai kurie tyrimai rodo, kad net 10-30 procentų žmonių po ūmios ligos fazės patiria ilgai trunkančius simptomus.

Problema ta, kad šis reiškinys vis dar nėra iki galo suprastas. Gydytojai mokosi kartu su pacientais, kasdien sužinodami vis daugiau apie tai, kaip virusas gali paveikti organizmą ilgalaikėje perspektyvoje. Nėra vieno standartinio gydymo protokolo, kuris tiktų visiems, todėl kiekvienas atvejis reikalauja individualaus požiūrio.

Kokie simptomai turėtų sukelti susirūpinimą

Ilgalaikio COVID-19 simptomai gali būti įvairūs ir dažnai keičiasi intensyvumu. Vienas iš dažniausių – nuovargis, kuris skiriasi nuo įprasto pavargimo. Žmonės aprašo jį kaip išsekimą, kuris nepraeina net po ilgo poilsio. Kai kurie pacientai sako, kad po paprasčiausių kasdienių veiklų, pavyzdžiui, dušo priėmimo ar laiptais lipimo, jiems reikia kelių valandų atsigavimo.

Kvėpavimo problemos taip pat išlieka dažnas palydovas. Tai gali būti dusulys atliekant fizinę veiklą, kurią anksčiau atlikdavote be jokių problemų, arba nuolatinis pojūtis, kad negalite pilnai įkvėpti. Kai kurie žmonės jaučia krūtinės spaudimą ar diskomfortą, nors širdies tyrimai nerodo jokių nukrypimų.

Kognityviniai sutrikimai – tai dar viena didelė problema. Žmonės skundžiasi sunkumais susikaupti, atmintimi, rasti reikiamus žodžius kalbant. Šis reiškinys kartais vadinamas „smegenų rūku” ir gali labai apsunkinti darbą, ypač jei jis reikalauja protinio krūvio.

Kiti simptomai apima galvos skausmus, raumenų ir sąnarių skausmus, širdies plakimą, miego sutrikimus, depresijos ar nerimo požymius, skonio ar uoslės praradimą. Kai kurie žmonės patiria karščiavimą be akivaizdžios priežasties, odos bėrimus ar virškinimo sistemos sutrikimus.

Kada kreiptis į gydytoją ir kokių tyrimų tikėtis

Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei keturias savaites po ūmios COVID-19 fazės, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač svarbu tai padaryti, jei simptomai blogėja arba atsiranda naujų negalavimų. Nereikėtų laukti, kol situacija taps kritiška – ankstyvoji intervencija dažnai padeda išvengti komplikacijų.

Pirmasis vizitas paprastai apima išsamų pokalbį apie jūsų simptomus, jų pradžią, intensyvumą ir tai, kaip jie veikia kasdienį gyvenimą. Gydytojas greičiausiai atliks bendrą fizinį patikrinimą ir paskirs kraujo tyrimus. Standartiniai tyrimai apima bendrą kraujo tyrimą, uždegimo žymenis (CRP, ferritiną), D-dimerą (kraujo krešėjimo rodiklį), kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus, vitamino D lygį.

Priklausomai nuo simptomų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai. Jei yra kvėpavimo problemų – plaučių funkcijos testas, krūtinės ląstos rentgenas ar kompiuterinė tomografija. Širdies plakimo ar krūtinės skausmo atveju – elektrokardiograma, echokardiografija, kartais Holterio monitoravimas. Neurologiniams simptomams įvertinti gali prireikti neurologo konsultacijos ir specialių testų.

Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų tyrimai gali parodyti normalius rezultatus, nors jūs jaučiate aiškius simptomus. Tai nereiškia, kad jūsų problemos nėra realios – tai tik reiškia, kad dabartiniai medicininiai testai ne visada gali užfiksuoti visus post-COVID sindromu sukeliamus pokyčius organizme.

Kasdienio gyvenimo pritaikymas ir energijos valdymas

Vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų suprasti žmonės su ilgalaikiais COVID-19 simptomais – tai energijos valdymo principas. Medicininėje literatūroje jis vadinamas „pacing” arba veiklos dozavimu. Esmė ta, kad negalite gyventi taip, kaip gyvenote prieš ligą, bent jau iš pradžių.

Daugelis žmonių daro tą pačią klaidą – gerai jaučiasi dieną ar dvi ir bando atlikti visus atidėtus darbus. Po to seka kelių dienų ar net savaičių pablogėjimas, kai simptomai sugrįžta dar stipresni. Tai vadinama post-exertional malaise – būkle, kai simptomai pablogėja po fizinės ar protinės veiklos.

Praktiškai tai reiškia, kad reikia mokytis atpažinti savo ribas ir jų laikytis. Pradėkite nuo to, ką tikrai galite padaryti be pasekmių. Jei galite vaikščioti 10 minučių be didelio nuovargio – vaikščiokite 5-7 minutes. Tai gali atrodyti per konservatyvu, bet geriau pamažu didinti krūvį, nei nuolat patirti atoveiksmį.

Planuokite savo dieną taip, kad sudėtingesnės užduotys būtų išdėstytos per dieną, o ne sutelktos į vieną laiką. Tarp veiklų darykite pertraukas. Jei dirbate prie kompiuterio, kas valandą padarykite 10-15 minučių pertrauką. Naudokite laikmatį, nes dažnai žmonės pamiršta apie poilsį, kai yra įsitraukę į darbą.

Mokykitės atsisakyti ir prašyti pagalbos. Tai nėra silpnumo ženklas – tai protingas išteklių valdymas. Jei šeimos nariai ar draugai siūlo pagalbą, priimkite ją. Jei reikia, paklauskite darbdavio dėl lanksčių darbo valandų ar galimybės dirbti iš namų.

Fizinė veikla ir reabilitacija – atsargiai, bet nuosekliai

Fizinė veikla yra dviprasmiškas dalykas, kai kalbame apie ilgalaikį COVID-19. Iš vienos pusės, ji svarbi atsigavimui, iš kitos – per ankstyvas ar per intensyvus grįžimas prie treniruočių gali labai pakenkti.

Tradicinė reabilitacijos filosofija „no pain, no gain” čia visiškai netinka. Jei jaučiate skausmą, diskomfortą ar stiprų nuovargį – tai signalas sustoti, o ne stumtis toliau. Kai kuriems žmonėms net įprastos fizioterapijos pratimai gali būti per daug, bent jau ligos pradžioje.

Pradėkite nuo švelnių kvėpavimo pratimų. Gilus pilvo kvėpavimas gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti deguonies tiekimą ir padėti atsipalaiduoti. Atsigulkite ar atsisėskite patogiai, vieną ranką padėkite ant krūtinės, kitą ant pilvo. Kvėpuokite lėtai per nosį, stebėdami, kaip pakyla pilvas, o ne krūtinė. Iškvėpkite per burną. Kartokite 5-10 minučių keletą kartų per dieną.

Kai jaučiatės pasiruošę, galite pradėti labai švelnias tempimo pratybas. Sėdėdami ar stovėdami atlikite lėtus kaklo, pečių, rankų ir kojų tempimus. Neskubėkite, nedarykite staigių judesių. Jei jaučiate galvos svaigimą – sustokite ir atsisėskite.

Vėliau galite pereiti prie labai trumpų pasivaikščiojimų – galbūt tik 5 minutes aplink namus. Stebėkite, kaip jaučiatės tą dieną ir kitą dieną. Jei viskas gerai – po savaitės galite pridėti dar minutę ar dvi. Taip, tai labai lėtas progresas, bet jis tvaresnio rezultato.

Kai kuriems žmonėms padeda vandens pratimai, nes vanduo sumažina krūvį sąnariams ir leidžia judėti švelniau. Tačiau ir čia reikia atsargumo – pradėkite nuo trumpų seansų ir stebėkite reakciją.

Mityba, papildai ir kiti palaikantys metodai

Nors nėra specifinės dietos, kuri išgydytų ilgalaikį COVID-19, subalansuota mityba gali palaikyti organizmo atsigavimą. Kai kurie principai, kurie gali padėti:

Valgykite pakankamai baltymų – jie svarbūs raumenų masės išlaikymui ir imuniteto funkcijai. Įtraukite liesas mėsos rūšis, žuvį, kiaušinius, pupeles, riešutus. Jei apetitas sumažėjęs, bandykite valgyti mažesnes porcijas, bet dažniau.

Priešuždegiminiai maisto produktai gali būti naudingi. Tai riebioji žuvis (lašiša, skumbrė), riešutai, alyvuogių aliejus, daržovės ir vaisiai, ypač uogos. Kai kurie žmonės praneša apie pagerėjimą sumažinę perdirbtų maisto produktų, cukraus ir greitai virškinamų angliavandenių kiekį.

Dėl papildų – situacija sudėtinga, nes tyrimų dar nepakanka. Tačiau kai kurie papildai turi teorinį pagrindą ir anekdotinių pranešimų apie naudą. Vitaminas D dažnai rekomenduojamas, ypač jei kraujo tyrimai rodo jo trūkumą. Omega-3 riebalų rūgštys gali padėti dėl priešuždegiminių savybių. Vitaminas C, cinkas, magnezis – visi šie papildai gali palaikyti imunitetą ir bendrą organizmo funkciją.

Kai kurie žmonės praneša apie pagerėjimą vartodami koenzimą Q10, N-acetilcisteiną (NAC), kurkumą su juoduoju pipiru. Tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.

Hidratacija taip pat svarbi. Stenkitės gerti pakankamai vandens per dieną. Kai kurie žmonės su post-COVID sindromu patiria ortostatinę hipotenziją (kraujospūdžio kritimą atsistojant), ir pakankamas skysčių kiekis gali padėti sumažinti šį simptomą.

Psichologinė sveikata ir emocinė parama

Gyventi su ilgalaikiais COVID-19 simptomais yra ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Daugelis žmonių patiria frustraciją, pyktį, liūdesį dėl prarastos sveikatos ir gyvenimo kokybės. Kai kurie jaučiasi nesuprasti artimųjų ar net medicinos specialistų, ypač jei tyrimai nerodo akivaizdžių nukrypimų.

Nerimas ir depresija yra dažni post-COVID sindromu sergančių žmonių palydovai. Kartais tai tiesioginis viruso poveikis nervų sistemai, kartais – reakcija į lėtinę ligą ir jos sukeliamus apribojimus. Svarbu atpažinti šiuos simptomus ir neslėpti jų.

Jei pastebite nuolatinį liūdesį, praradote susidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis, jaučiate beviltiškumą ar turite minčių apie savęs žalojimą – būtina kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Tai ne silpnumo ženklas, o būtina pagalbos dalis.

Net jei nepatiriatė klinikinės depresijos ar nerimo sutrikimo, psichoterapija gali būti labai naudinga. Kognityvinio elgesio terapija (CBT) gali padėti susidoroti su neigiamomis mintimis ir rasti efektyvias įveikos strategijas. Kai kurie žmonės randa naudos mindfulness praktikose, meditacijoje ar joga (pritaikytoje pagal fizines galimybes).

Palaikymo grupės – internetinės ar gyvos – gali būti neįkainojamos. Bendravimas su žmonėmis, kurie patiria panašius dalykus, padeda jaustis mažiau vienišam ir suteikia praktinių patarimų. Socialiniuose tinkluose yra nemažai post-COVID bendruomenių, kur žmonės dalijasi savo patirtimi ir palaikymu.

Neignoruokite santykių su artimaisiais. Lėtinė liga gali įtempti šeimos dinamiką. Atvirai kalbėkite su partneriu, šeimos nariais ar draugais apie savo simptomus ir poreikius. Paaiškinkite, kad geros dienos nereiškia, jog esate pasveikęs – simptomai gali svyruoti.

Kai simptomai tampa dalimi naujos normalybės

Po kelių mėnesių ar net metų kai kurie žmonės vis dar patiria ilgalaikius simptomus. Tai nereiškia, kad reikia nustoti tikėtis pagerėjimo, bet kartais reikia priimti, kad atsigavimas gali būti lėtas ir nelinijinis. Gali būti gerų savaičių ir blogų savaičių, pažangos ir atsitraukimų.

Svarbu rasti pusiausvyrą tarp vilties ir realistiškų lūkesčių. Kai kurie žmonės visiškai pasveiksta po metų ar dvejų, kitiems reikia ilgiau, o dar kiti išmoksta gyventi su tam tikrais simptomais, rasti būdus, kaip juos valdyti ir vis tiek gyventi prasmingą gyvenimą.

Tai reiškia, kad galbūt teks iš naujo apibrėžti, kas jums svarbu. Galbūt negalėsite grįžti prie to paties darbo ar veiklos lygio, bet galite rasti naujų būdų prisidėti ir jaustis vertingam. Galbūt teks atsisakyti kai kurių veiklų, bet galite atrasti naujas, kurios tinka jūsų dabartinėms galimybėms.

Mokykitės švęsti mažus laimėjimus. Jei šiandien galėjote pasivaikščioti penkias minutes ilgiau nei praėjusią savaitę – tai pergalė. Jei sugebėjote susikaupti skaityti knygą 20 minučių – tai progresas. Šie maži žingsniai gali atrodyti nereikšmingi palyginti su tuo, ką galėjote anksčiau, bet jie yra svarbūs jūsų atsigavimo kelyje.

Ir nepamirškite, kad tyrimai tęsiasi, mokslininkai ir gydytojai mokosi vis daugiau apie post-COVID sindromą. Gydymo metodai tobulėja, atsiranda naujų terapijų. Tai, kas šiandien atrodo kaip aklavietė, rytoj gali turėti sprendimą. Kol kas darykite, ką galite – klausykite savo kūno, būkite kantrus sau ir ieškokite pagalbos, kai jos reikia.