Kai koronavirusas nepaleidžia: kas yra ilgalaikis COVID-19

Daugelis žmonių, persirgusių COVID-19, grįžta į įprastą gyvenimą per kelias savaites. Tačiau vis daugiau pacientų susiduria su situacija, kai simptomai tęsiasi mėnesius ar net ilgiau. Gydytojai šią būklę vadina ilgalaikiu COVID-19 arba post-COVID sindromu. Tai nėra vienas konkretus simptomas – greičiau simptomų kompleksas, kuris gali pasireikšti labai įvairiai.

Įdomu tai, kad ilgalaikis COVID-19 gali ištikti ir tuos, kurie sirgo lengva forma, ir tuos, kurie buvo hospitalizuoti. Nėra aiškios taisyklės, kas susirgs ilgalaikiu COVID-19, o kas ne. Tai gali būti frustruojanti žinia, tačiau supratimas, kad tai tikra medicininė būklė, o ne „įsivaizduojami” simptomai, yra pirmasis žingsnis link efektyvaus valdymo.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia ilgalaikį COVID-19 kaip būklę, kai simptomai išlieka tris mėnesius ar ilgiau po pradinės infekcijos. Šie simptomai negali būti paaiškinti kita diagnoze ir dažniausiai daro įtaką kasdieniam funkcionavimui. Lietuvos gydytojai pastebi, kad pacientų skaičius, skundžiančių ilgalaikius simptomus, nuolat auga, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir valdyti.

Simptomai, kurie turėtų sukelti jūsų dėmesį

Ilgalaikio COVID-19 simptomai gali būti labai įvairūs, todėl kartais sunku juos susieti su persirgta infekcija. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima nuolatinį nuovargį, kuris negerėja ilsintis. Tai ne paprastas pavargimas po sunkios dienos – tai išsekimas, kuris trukdo atlikti įprastas kasdienes užduotis.

Daugelis žmonių skundžiasi vadinamuoju „smegenų rūku” – sunkumais susikaupti, atmintimi, žodžių paieška pokalbio metu. Viena pacientė aprašė tai taip: „Jaučiuosi, lyg bandyčiau galvoti per storą vatą”. Šis simptomas gali būti ypač sutrikdantis žmonėms, kurių darbas reikalauja protinio aktyvumo.

Kvėpavimo problemos taip pat dažnos. Net tie, kurie sirgo lengva COVID-19 forma, gali pastebėti dusulį lipant laiptais ar atliekant kitas fizines užduotis, kurios anksčiau nekėlė jokių sunkumų. Kartais tai lydi krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas.

Širdies ritmo sutrikimai, ypač tachikardija (pagreitėjęs širdies plakimas), yra dar vienas dažnas simptomas. Žmonės pastebi, kad širdis pradeda plakti greičiau net atliekant minimalų fizinį krūvį ar tiesiog atsistojant iš lovos. Tai vadinama posturiniu ortostatinės tachikardijos sindromu (POTS) ir gali būti gana bauginantis.

Kiti simptomai apima galvos skausmus, raumenų skausmus, miego sutrikimus, nuotaikos pokyčius, skonio ar uoslės praradimą ar pakitimą, virškinimo problemas. Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali ateiti ir išeiti, būti geriau ar blogiau skirtingomis dienomis.

Kada kreiptis į gydytoją ir kokių tyrimų tikėtis

Jei pastebite, kad simptomai nepraeina po keturių savaičių nuo COVID-19 diagnozės, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Nereikia laukti trijų mėnesių – ankstyvesnė intervencija gali padėti geriau valdyti būklę.

Ruošdamiesi vizitui pas gydytoją, naudinga užsirašyti visus simptomus, jų intensyvumą ir tai, kaip jie keičiasi. Galite naudoti dienoraštį ar net paprastą užrašų knygutę. Užsirašykite, kas pagerina ar pablogina simptomus – ar tai fizinis aktyvumas, stresas, tam tikri maisto produktai. Ši informacija padės gydytojui geriau suprasti jūsų situaciją.

Gydytojas greičiausiai atliks išsamų fizinį tyrimą ir paskirs kraujo tyrimus. Tai gali apimti bendrą kraujo tyrimą, uždegimo žymenis (C-reaktyvųjį baltymą, sedimentaciją), D-dimerą (krešėjimo rodiklį), kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus. Priklausomai nuo simptomų, gali būti rekomenduojami ir kiti tyrimai – krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma (EKG), plaučių funkcijos testai.

Svarbu suprasti, kad daugeliui ilgalaikiu COVID-19 sergančių žmonių standartiniai tyrimai gali būti normalūs. Tai nereiškia, kad jūsų simptomai nėra tikri – tiesiog dabartiniai medicininiai testai ne visada gali aptikti subtilias organizmo funkcijų problemas. Jei jaučiate, kad gydytojas jūsų neklausosi ar nesiima rimtai, nevenk ieškoti kitos nuomonės.

Energijos valdymas: pacing strategija kaip gyvybės linija

Vienas svarbiausių dalykų, kurį gydytojai rekomenduoja ilgalaikiu COVID-19 sergantiems žmonėms, yra vadinamasis „pacing” arba energijos valdymas. Tai ne tingėjimas ar silpnumo demonstravimas – tai protingas požiūris, padedantis išvengti simptomų pablogėjimo.

Daugelis žmonių susiduria su tuo, kas vadinama „post-exertional malaise” (PEM) – simptomų pablogėjimu po fizinio ar protinio krūvio. Tai gali įvykti ne iš karto, o po 24-48 valandų. Pavyzdžiui, jei pirmadienį atlikote per daug darbų, antradienį galite jaustis gerai, bet trečiadienį būti visiškai išsekę.

Pacing strategija reiškia, kad turite išmokti atpažinti savo energijos limitus ir jų nepersižengti. Įsivaizduokite, kad turite tam tikrą kiekį energijos monetų per dieną. Kiekviena veikla kainuoja tam tikrą kiekį monetų. Jūsų tikslas – išleisti tik tiek, kiek turite, o ne skolintis iš rytojaus.

Praktiškai tai reiškia veiklos padalijimą į mažesnius segmentus su poilsio pertraukomis. Jei anksčiau galėjote valyti visą namus per vieną dieną, dabar galbūt turėsite paskirstyti tai per kelias dienas. Jei darbas reikalauja ilgų susitikimų, planuokite poilsio pertraukas tarp jų. Tai ne silpnybė – tai protingas būdas valdyti savo būklę ir išvengti ilgalaikių atsitraukimų.

Vienas naudingas metodas yra 50% taisyklė: kai manote, kad galite atlikti tam tikrą veiklą, darykite tik 50% to, ką jaučiate galintys padaryti. Tai gali atrodyti pernelyg atsargiai, bet daugelis pacientų pastebi, kad tai padeda išvengti simptomų pablogėjimo.

Fizinis aktyvumas: atsargiai, bet ne visiškai vengti

Fizinis aktyvumas ilgalaikiu COVID-19 sergant yra sudėtinga tema. Tradiciškai gydytojai rekomenduoja fizinį aktyvumą daugeliui sveikatos problemų, tačiau su ilgalaikiu COVID-19 reikalas kitoks. Per intensyvus fizinis krūvis gali sukelti simptomų pablogėjimą, kuris trunka dienas ar net savaites.

Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai vengti fizinio aktyvumo. Tikslas yra rasti tą švelnią pusiausvyrą, kur judėjimas padeda, bet nepakenkia. Daugeliui žmonių tai reiškia pradėti nuo labai švelnių pratimų – trumpų pasivaikščiojimų, lengvų tempimo pratimų, kvėpavimo pratybų.

Svarbu klausytis savo kūno. Jei po fizinio aktyvumo jaučiatės geriau, tai geras ženklas. Jei jaučiate didesnį nuovargį, dusulį, širdies plakimą ar kitus simptomus, kurie trunka ilgiau nei kelias valandas, tai ženklas, kad padarėte per daug. Kitą kartą sumažinkite intensyvumą ar trukmę.

Vienas gydytojų rekomenduojamas metodas yra pradėti nuo 5-10 minučių labai lengvo aktyvumo per dieną ir stebėti reakciją 48 valandas. Jei viskas gerai, galite labai palaipsniui didinti trukmę ar intensyvumą – pavyzdžiui, po 1-2 minutes per savaitę. Tai gali atrodyti neįtikėtinai lėtas progresas, bet jis yra daug saugesnis nei bandymas per greitai grįžti prie ankstesnio aktyvumo lygio.

Kvėpavimo pratimai gali būti ypač naudingi. Diafragminis kvėpavimas, lėtas įkvėpimas per nosį ir iškvėpimas per burną gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti nerimą. Yra specialių programų ir aplikacijų, skirtų kvėpavimo pratyboms, kurios gali būti naudingos.

Mitybos ir papildų vaidmuo atsigaunant

Nors nėra stebuklingos dietos, kuri išgydytų ilgalaikį COVID-19, mityba tikrai gali padėti valdyti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą. Pagrindinis principas – maitinkitės subalansuotai, vartodami įvairių natūralių produktų.

Uždegimą mažinanti mityba gali būti naudinga, nes manoma, kad ilgalaikis COVID-19 iš dalies susijęs su lėtiniu uždegimu. Tai reiškia daugiau vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, žuvies, alyvuogių aliejaus. Mažiau perdirbtos mėsos, rafinuotų angliavandenių, cukraus, perdirbtų maisto produktų.

Kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikri maisto produktai blogina jų simptomus. Dažniausiai tai būna alkoholis, kofeinas, labai pagardinti ar perdirbti maisto produktai. Verta vesti maisto dienoraštį ir stebėti, ar pastebite kokius nors ryšius tarp to, ką valgote, ir kaip jaučiatės.

Dėl papildų – vitaminas D, vitaminas C, cinkas, omega-3 riebalų rūgštys dažnai rekomenduojami imunitetui palaikyti. Tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, verta pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus. Kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami esant tam tikroms sveikatos būklėms.

Hidratacija taip pat svarbi. Daugelis žmonių, sergančių ilgalaikiu COVID-19, turi ortostatinės netoleruocijos problemų, o pakankamas skysčių kiekis gali padėti sumažinti galvos svaigimą ir širdies plakimą. Stenkitės gerti pakankamai vandens per dieną – paprastai rekomenduojama apie 2 litrai, bet tai priklauso nuo individualių poreikių.

Psichologinis aspektas: kaip susitvarkyti su nerimu ir frustracija

Gyventi su ilgalaikiu COVID-19 gali būti psichologiškai labai sunku. Daugelis žmonių jaučia frustaciją, nes jų gyvenimas pasikeitė, o aplinkiniai ne visada supranta, ką jie išgyvena. Kai atrodo sveikai, bet jaučiatės blogai, gali būti sunku paaiškinti kitiems, kodėl negalite daryti to, ką darėte anksčiau.

Nerimas ir depresija yra dažni ilgalaikiu COVID-19 sergančių žmonių palydovai. Iš dalies tai gali būti tiesioginis viruso poveikis nervų sistemai, iš dalies – reakcija į lėtinę ligą ir gyvenimo pasikeitimus. Svarbu atpažinti šiuos jausmus ir nesigėdyti ieškoti pagalbos.

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti labai naudinga. Ji gali padėti išmokti valdyti nerimą, susidoroti su neigiamomis mintimis ir pritaikyti lūkesčius naujai realybei. Lietuvoje yra vis daugiau psichologų, dirbančių su lėtinėmis sveikatos būklėmis, ir verta ieškoti specialisto, turinčio patirties šioje srityje.

Palaikymo grupės – tiek gyvai, tiek internete – gali būti neįtikėtinai naudingos. Bendravimas su žmonėmis, kurie išgyvena panašius dalykus, padeda jaustis mažiau vieningiems. Galite pasidalyti patarimais, išsiaiškinti, kas veikia, o kas ne, ir tiesiog jaustis suprastais. Socialiniuose tinkluose yra lietuviškų ilgalaikiu COVID-19 sergančių žmonių grupių, kurios gali būti geras palaikymo šaltinis.

Mindfulness ir meditacija taip pat gali padėti. Tai ne tik nerimo mažinimo įrankiai, bet ir būdai išmokti geriau klausytis savo kūno ir atpažinti ankstyvus simptomų pablogėjimo ženklus. Yra daug nemokamų aplikacijų ir internetinių išteklių, kurie gali padėti pradėti.

Darbo ir socialinio gyvenimo prisitaikymas

Vienas didžiausių iššūkių daugeliui žmonių su ilgalaikiu COVID-19 yra grįžimas į darbą. Kai kurie žmonės negali dirbti visą darbo dieną, kitiems reikia tam tikrų pritaikymų. Svarbu atvirai kalbėtis su darbdaviu apie savo situaciją ir tai, ko jums reikia.

Galimi pritaikymai gali apimti lankstų darbo grafiką, galimybę dirbti iš namų, dažnesnes pertraukas, sumažintą darbo krūvį ar laikinai pakeistas pareigas. Lietuvos darbo kodeksas numato, kad darbdavys turi užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o tai gali apimti ir pritaikymą darbuotojams su sveikatos problemomis.

Jei negalite dirbti, gali būti naudinga pasikonsultuoti su gydytoju dėl nedarbingumo pažymėjimo. Kai kurie žmonės gali turėti teisę į invalidumo pensiją, jei būklė yra sunki ir ilgalaikė. Tai ne gėdingas dalykas – tai teisėta pagalba žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų negali užsidirbti pragyvenimui.

Socialinis gyvenimas taip pat gali reikalauti pritaikymų. Draugai ir šeima gali nesuprasti, kodėl atšaukiate planus paskutinę minutę ar kodėl negalite dalyvauti tam tikruose renginiuose. Verta atvirai kalbėtis apie savo būklę su artimaisiais ir paaiškinti, kad tai ne nenoras būti kartu, o realūs fiziniai apribojimai.

Mokykitės sakyti „ne” be kaltės jausmo. Jūsų energija yra ribota, ir turite ją naudoti išmintingai. Geriau dalyvauti keliuose renginiuose ir jaustis gerai, nei bandyti viską ir paskui savaitę atsigauti lovoje. Tikri draugai supras ir palaikys jūsų pasirinkimus.

Kelias į priekį: kaip gyventi su ilgalaikiu COVID-19 ir išlaikyti viltį

Gyventi su ilgalaikiu COVID-19 nėra lengva, bet svarbu žinoti, kad daugelis žmonių laikui bėgant jaučia pagerėjimą. Tai gali būti lėtas procesas su aukštumomis ir žemumomis, bet progresas yra įmanomas. Kai kurie žmonės atsigauna per kelis mėnesius, kitiems reikia metų ar net ilgiau, tačiau dauguma pastebi bent dalį simptomų gerėjant.

Svarbu būti kantriems su savimi. Atsigavimas nėra tiesus kelias – bus gerų dienų ir blogų dienų. Blogos dienos nereiškia, kad viskas vėl blogai; tai tiesiog ligos dalis. Mokykitės švęsti mažus laimėjimus – galbūt šiandien galėjote pasivaikščioti 5 minutes ilgiau nei praėjusią savaitę, arba galėjote susikaupti skaitydami 15 minučių.

Sekite naujausią mokslinę informaciją apie ilgalaikį COVID-19, bet būkite atsargūs dėl nepatikimų šaltinių. Yra daug dezinformacijos internete, todėl geriausia remtis patikimais medicininiais šaltiniais ir savo gydytojo patarimais. Mokslas apie ilgalaikį COVID-19 nuolat vystosi, ir kas šiandien gali atrodyti neįmanoma, rytoj gali tapti realybe.

Nepamirškite, kad esate daugiau nei jūsų liga. Nors ilgalaikis COVID-19 gali užimti didelę jūsų gyvenimo dalį, stenkitės rasti džiaugsmo ir prasmės dalykų, kuriuos vis dar galite daryti. Galbūt tai naujas hobis, kuris nereikalauja daug energijos, galbūt gilesnės draugystės, galbūt dvasingumas ar kūrybiškumas.

Ir galiausiai – prašykite pagalbos, kai jos reikia. Ar tai būtų medicininė pagalba, psichologinė parama, praktinė pagalba namuose, ar tiesiog kažkas, su kuo galėtumėte pasikalbėti – nėra gėda pripažinti, kad negalite visko padaryti vienas. Ilgalaikis COVID-19 yra tikra, sudėtinga būklė, ir jums nereikia su ja kovoti vienam. Su teisinga pagalba, palaikymu ir strategijomis galite išmokti valdyti simptomus ir gyventi prasmingą gyvenimą, net jei jis atrodo kitaip nei anksčiau.