Kai COVID nepasitraukia: mano kelionė suprantant ilgalaikius simptomus

Prisimenu tą dieną, kai pagaliau gavau neigiamą COVID-19 testą po dviejų savaičių kovos su virusu. Maniau, kad viskas baigta. Bet po mėnesio vis dar jaučiausi tarsi bėgau maratoną kiekvieną dieną – nors iš lovos vos išlipau. Pasirodo, nesu vienas. Milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su tuo, ką medikai vadina „ilgalaikiu COVID” arba post-COVID sindromu.

Šiandien noriu pasidalinti tuo, ką sužinojau iš gydytojų, savo patirties ir kitų žmonių istorijų. Nes jei jums kažkas iš to skamba pažįstamai, žinokite – jūs ne vienas, ir yra būdų, kaip su tuo gyventi geriau.

Kas iš tikrųjų yra tas ilgalaikis COVID ir kodėl jis atsiranda

Pirmiausia – tai ne jūsų galvoje. Ilgalaikis COVID yra tikra medicininė būklė, kurią pripažįsta Pasaulio sveikatos organizacija ir gydytojai visame pasaulyje. Paprastai kalbant, tai simptomai, kurie tęsiasi keturias savaites ar ilgiau po pradinės COVID-19 infekcijos.

Kodėl tai atsitinka? Atvirai pasakius, mokslininkai vis dar bando suprasti visą vaizdą. Bet štai ką žinome: virusas gali sukelti užsitęsusį uždegimą organizme, pažeisti smulkius kraujagysles, paveikti imuninę sistemą taip, kad ji tarsi „užstringa” kovos režime, net kai viruso jau nebėra. Kai kuriems žmonėms viruso dalelės gali išlikti organizme ilgiau nei tikėtasi.

Įdomu tai, kad ilgalaikis COVID gali ištikti bet ką – net tuos, kurie turėjo lengvą ligos formą. Mačiau žmonių, kurie vos pajuto simptomus pradinės infekcijos metu, bet po to mėnesius kovojo su nuovargiu ir miglotu mąstymu.

Simptomai, kurie turėtų jus įspėti

Gerai, dabar apie tai, kaip atpažinti, kad tai ne tik įprastas nuovargis po ligos. Ilgalaikio COVID simptomai gali būti tikrai įvairūs, ir štai kur tampa sudėtinga – jie gali ateiti ir išeiti, keistis intensyvumu.

Nuovargis, kuris nėra normalus. Tai ne tas nuovargis, kai po sunkios darbo dienos norite ilsėtis. Tai nuovargis, kai po dušo priėmimo reikia gulėtis. Kai laiptų kopimas jaučiasi kaip Everesto užkopimas. Daugelis žmonių aprašo tai kaip „sienoje trenkimąsi” – staiga visiškai išsenka energija.

Kvėpavimo problemos. Dusulys vaikštant, krūtinės spaudimas, jausmas, kad negalite įkvėpti pilnų plaučių. Net jei plaučių rentgenas atrodo normaliai, šie simptomai gali būti labai realūs ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.

„Smegenų rūkas”. Tai vienas iš dažniausių ir erzinančiausių simptomų. Negalite prisiminti žodžių, kuriuos norėjote pasakyti. Skaitote tą patį sakinį tris kartus ir vis tiek nesuprantate. Susimaišo datos, vardai, kasdieniai dalykai. Viena moteris man pasakojo, kad užmiršo, kaip naudotis skalbimo mašina, kurią naudojo dešimt metų.

Širdies plakimas ir galvos svaigimas. Staiga širdis pradeda plakti greitai be jokios priežasties. Atsistojus galva svaigsta. Tai gali būti susijęs su POTS (posturalinio ortostatinio tachikardijos sindromo) – būklės, kuri dažnai atsiranda po COVID.

Skonio ir uoslės pokyčiai. Kai kuriems žmonėms šie pojūčiai grįžta iškraipyti. Kava pradeda kvepta kaip benzinas, mėsa – kaip sugedę šiukšliai. Tai vadinama parosmija ir gali tikrai paveikti gyvenimo kokybę.

Kiti simptomai gali apimti: nuolatines galvos skausmus, raumenų skausmus, nemigą, depresiją ar nerimą, temperatūros svyravimus, virškinimo problemas, odos bėrimus.

Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją

Žinau, kad daugelis vengia eiti pas gydytojus dėl kiekvieno dalyko. Bet yra situacijų, kai tikrai reikia profesionalios pagalbos.

Eikite pas gydytoją, jei simptomai trunka ilgiau nei keturias savaites po COVID. Ypač jei jie blogėja arba trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui. Jei negalite dirbti, atlikti įprastų namų darbų ar rūpintis savimi – tai rimtas signalas.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei patriate: stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą, sunkų kvėpavimą ramybės būsenoje, staigų sutrikimą ar sunkumus kalbant, mėlynumą lūpose ar veide, staigą stiprų galvos skausmą.

Kai eidate pas gydytoją, būkite pasiruošę. Užsirašykite savo simptomus, kada jie prasidėjo, kas juos pagerina ar pablogina. Užsirašykite klausimus, kuriuos norite užduoti. Pasitikėkite manimi – kai sėdite gydytojo kabinete, pusė tų klausimų išgaruoja iš galvos (ypač jei turite tą smegenų rūką).

Jei jūsų gydytojas nesiima rimtai jūsų skundų ar sako, kad „tai tik jūsų galvoje”, ieškokite kito gydytojo. Rimtai. Jūs nusipelnote būti išgirstas ir gauti pagalbą.

Kas iš tikrųjų padeda: praktiniai sprendimai iš realaus gyvenimo

Gerai, dabar apie tai, ko tikrai laukiate – kas padeda jaustis geriau. Turiu pasakyti iš karto: nėra vieno stebuklo vaisto, kuris išspręstų viską. Bet yra daug dalykų, kurie gali padaryti didelį skirtumą.

Energijos valdymas – ne tik poilsis. Gydytojai dabar rekomenduoja tai, kas vadinama „pacing” arba energijos reguliavimu. Tai reiškia mokytis atpažinti savo ribas ir jų neviršyti. Įsivaizduokite, kad turite ribotą energijos banką kiekvienai dienai – jei išleisite viską ryte, popietę būsite visiškai išsekę.

Praktiškai tai atrodo taip: daryk veiklą trumpais intervalais su poilsio pertraukomis. Jei anksčiau galėjote valyti visą namus vienu ypu, dabar galbūt reikia padalinti į kelis etapus per kelias dienas. Ir tai visiškai normalu.

Vienas patarimas, kuris man tikrai padėjo: naudokite laikmatį. Dirbkite 15-20 minučių, tada 10 minučių poilsis. Skamba kvailai, bet veikia. Ir poilsis reiškia tikrą poilsį – ne telefono naršymą, o sėdėjimą ar gulėjimą su užmerkta akimis.

Kvėpavimo pratimai. Daugelis gydytojų rekomenduoja specifines kvėpavimo technikas. Viena paprasčiausių – diafragminis kvėpavimas. Gulėkite ant nugaros, vieną ranką ant krūtinės, kitą ant pilvo. Kvėpuokite taip, kad kiltų ranka ant pilvo, ne ant krūtinės. Lėtai įkvėpkite per nosį 4 skaičiuojant, sulaikykite 2 sekundes, iškvėpkite per burną 6 skaičiuojant.

Yra ir specialūs plaučių stiprinimo pratimai. Vienas paprastas: įkvėpkite giliai, sulaikykite kvėpavimą 5-10 sekundžių (kiek galite patogiai), tada lėtai iškvėpkite. Kartokite 3-4 kartus, kelis kartus per dieną.

Fizinis aktyvumas – bet atsargiai. Čia yra sudėtinga dalis. Kai kuriems žmonėms per intensyvus pratimas gali sukelti simptomų pablogėjimą, kuris trunka dienas ar net savaites. Tai vadinama „post-exertional malaise” (PEM).

Pradėkite nuo labai švelnių dalykų. Ir kai sakau švelnių, tai tikrai turiu omenyje švelnių. Galbūt tai tik sėdėjimas vietoj gulėjimo. Arba 5 minučių lėtas vaikščiojimas. Klausykite savo kūno – jei po veiklos jaučiatės blogiau kitą dieną, tai buvo per daug.

Kai kuriems žmonėms padeda fizioterapija, pritaikyta ilgalaikiam COVID. Fizioterapeutas gali padėti sudaryti saugią pratimų programą, kuri laipsniškai didina jūsų pajėgumą nepersistengiant.

Mityba, kuri palaiko. Nėra specifinės „COVID dietos”, bet yra dalykų, kurie gali padėti. Priešuždegiminė mityba – daug vaisių, daržovių, riešutų, žuvies. Omega-3 riebalų rūgštys (žuvyse, linų sėklose) gali padėti su uždegimu.

Kai kurie žmonės pastebi pagerinimą sumažinę cukraus ir perdirbtų produktų kiekį. Dehidratacija gali pabloginti nuovargį ir galvos svaigimą, todėl gerkite pakankamai vandens – bent 8 stiklines per dieną, o jei turite POTS simptomų, galbūt net daugiau su papildoma druska.

Vitaminai ir papildai: daugelis gydytojų rekomenduoja vitamino D, vitamino C, cinko papildus. Bet pasitarkite su gydytoju prieš pradedant bet kokius papildus, ypač jei vartojate kitus vaistus.

Smegenų rūko valdymas – strategijos protingam gyvenimui

Smegenų rūkas yra vienas iš tų simptomų, kuris tikrai gali išvesti iš pusiausvyros. Bet yra būdų, kaip su juo susidoroti.

Išorinė atmintis. Užsirašykite viską. Ir kai sakau viską, tai tikrai viską. Naudokite telefoną, popierines lipnias pastabas, kalendorių – ką tik jums veikia. Aš turiu užrašų programėlę telefone ir rašau ten net tokius dalykus kaip „nepamirškite papietauti” arba „vaistai 14 val.”

Sukurkite rutinas ir jų laikykitės. Kai dalykai daromi ta pačia tvarka tuo pačiu metu, jums nereikia taip daug galvoti apie juos. Pavyzdžiui, vaistai visada toje pačioje vietoje, rakteliai visada ant to paties kabliuko.

Vieno dalyko taisyklė. Bandykite daryti tik vieną dalyką vienu metu. Jokio multitasking. Jei skaitote, tik skaitykite – ne su televizoriumi fone. Jei kalbatės su kuo nors, tik kalbėkitės – ne bandydami vienu metu tikrinti el. paštą.

Duokite sau laiko. Jei jums reikia ilgiau apdoroti informaciją ar atsakyti į klausimą, tai normalu. Galite pasakyti žmonėms: „Man reikia minutės pagalvoti” arba „Ar galiu grįžti prie šito vėliau?”

Kai kuriems žmonėms padeda smegenų treniravimo žaidimai ar programėlės, bet čia vėlgi – nepersistenkite. Jei po 10 minučių jaučiatės išsekę, tai per daug.

Emocinis aspektas: kai kūnas ir protas kovoja

Kalbėkime apie tai, apie ką ne visi nori kalbėti – emocinį ilgalaikio COVID poveikį. Tai nėra tik fizinė liga. Tai gali tikrai paveikti jūsų psichinę sveikatą.

Visų pirma, yra biologinis komponentas. COVID gali tiesiogiai paveikti smegenų chemiją ir prisidėti prie depresijos ar nerimo. Bet yra ir suprantama emocinė reakcija į tai, kas vyksta. Frustracija, kad negalite daryti to, ką darėte anksčiau. Baimė, kad niekada nepasveiksite. Kaltė, jei negalite atlikti savo įprastų pareigų šeimoje ar darbe.

Viena moteris man pasakojo, kad prastai jautėsi dėl to, kad jaučiasi prastai. Tarsi turėtų „tiesiog susiimt”. Bet tai ne apie valią ar charakterį. Tai apie tikrą medicininę būklę.

Kas gali padėti: Pirma, pripažinkite, kad tai sunku. Nereikia apsimesti, kad viskas gerai. Kalbėkite su žmonėmis, kurie jus supranta – ar tai būtų draugai, šeima, ar palaikymo grupė (yra daug internetinių grupių žmonėms su ilgalaikiu COVID).

Jei jaučiate depresiją ar nerimą, kuris trukdo jūsų gyvenimui, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Terapija gali tikrai padėti, ir kai kuriais atvejais vaistai gali būti naudingi.

Mindfulness ir meditacija – žinau, skamba kaip kažkoks New Age dalykas, bet yra mokslinių įrodymų, kad tai padeda. Net 5 minutės per dieną ramaus sėdėjimo, fokusuojantis į kvėpavimą, gali padaryti skirtumą. Yra daug nemokamų programėlių, kurios gali padėti pradėti.

Darbo ir socialinio gyvenimo balanso menas

Vienas didžiausių iššūkių su ilgalaikiu COVID – kaip tęsti normalų gyvenimą, kai jaučiatės nenormaliai. Darbas, socialiniai įsipareigojimai, šeimos pareigos – viskas gali atrodyti per daug.

Darbe: Jei įmanoma, kalbėkite su savo darbdaviu apie pritaikymus. Galbūt tai būtų lankstus grafikas, galimybė dirbti iš namų, trumpesnės darbo valandos ar dažnesnės pertraukos. Lietuvoje turite teisę į ligos lapelius, jei gydytojas tai rekomenduoja.

Prioritizuokite užduotis. Darykite svarbiausius dalykus tada, kai turite daugiausia energijos (daugeliui žmonių tai būna ryte). Mažiau svarbūs dalykai gali palaukti.

Socialiniame gyvenime: Gerai atsisakyti kvietimų. Tikrai. Jums nereikia eiti į kiekvieną gimtadienį, vestuves ar susitikimą. Pasirinkite tai, kas jums tikrai svarbu, ir atsisakykite likusio be kaltės.

Kai sutinkate susitikti su žmonėmis, planuokite trumpesnius susitikimus. Vietoj trijų valandų vakarienės, galbūt 30 minučių kavos. Ir visada turėkite „išėjimo strategiją” – būdą, kaip anksčiau išeiti, jei jaučiatės blogai.

Paaiškinkite žmonėms, kas vyksta. Tikri draugai supras. Galbūt ne iš karto, galbūt jie nevisiškai supras, kaip jaučiatės, bet jei jiems rūpi, jie bandys suprasti.

Gyvenimas su ilgalaikiu COVID: kaip rasti naują normalumą

Štai ko niekas nenori jums pasakyti, bet aš pasakysiu: kai kuriems žmonėms pasveikimas užtrunka ilgai. Mėnesius, kartais metus. Ir tai gali būti ne tiesus kelias – bus gerų dienų ir blogų dienų, pažangos ir atsitraukimų.

Bet štai ką sužinojau iš žmonių, kurie gyvena su šiuo dalyku: gyvenimas nesibaigė. Jis pasikeitė, taip. Bet vis dar gali būti geras, prasmingas gyvenimas.

Reikia išmokti naujo normalumo. Galbūt negalėsite daryti visko, ką darėte anksčiau, bet galite rasti naujus būdus džiaugtis gyvenimu. Galbūt vietoj bėgimo pradėsite švelnią jogą. Vietoj triukšmingų vakarėlių – ramius vakarus su artimiausiais draugais.

Šventėkite mažas pergales. Šiandien nuėjote iki parduotuvės? Puiku. Sugebėjote perskaityti knygos skyrių? Nuostabu. Kai gyveni su chroniška būkle, maži dalykai tampa dideli pasiekimai.

Būkite kantrus sau. Yra dienų, kai norėsite viską mesti. Kai jaučiatės, kad darote viską teisingai, bet vis tiek jaučiatės siaubingai. Tai normalu. Leiskite sau turėti blogas dienas be to, kad jaustumėtės kaip nesėkmė.

Ieškokite informacijos, bet ne per daug. Gera būti informuotam apie savo būklę, bet galite pasiklysti interneto triušio oloje, skaitydami siaubingas istorijas. Raskite patikimus šaltinius (gydytojai, oficialios sveikatos organizacijos) ir laikykitės jų.

Ir žinokite, kad mokslas vystosi. Kiekvieną dieną mokslininkai ir gydytojai sužino daugiau apie ilgalaikį COVID. Nauji gydymo būdai kuriami ir testuojami. Yra vilties.

Taip, ilgalaikis COVID yra sunkus. Taip, jis gali visiškai apversti jūsų gyvenimą aukštyn kojomis. Bet jūs esate stipresni, nei manote. Ir su teisinga pagalba, strategijomis ir palaikymu, galite rasti būdą gyventi gerai net su šiuo iššūkiu. Diena po dienos, žingsnis po žingsnio. Ir kai kurios dienos bus geresnės nei kitos, ir tai visiškai normalu. Svarbu tik nesiduoti ir žinoti, kad nesate vienas šioje kelionėje.