Kas iš tikrųjų yra ilgalaikis COVID-19

Ilgalaikis COVID-19, kurį medikai dažnai vadina post-COVID sindromu ar tiesiog „long COVID”, tapo viena iš didžiausių medicinos mįslių pastarųjų metų laikotarpiu. Tai nėra vien tik užsitęsusi liga – tai visiškai atskiras reiškinys, kuris gali ištikti net ir tuos, kurie patyrė lengvą COVID-19 formą.

Paprasčiausiai tariant, ilgalaikis COVID-19 – tai simptomų visuma, kuri tęsiasi ilgiau nei keturias savaites po pradinės infekcijos. Kai kuriems žmonėms šie simptomai išlieka mėnesius, o kartais net metus. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad apie 10-20 procentų persirgusiųjų COVID-19 susiduria su ilgalaikiais simptomais, nors tikslūs skaičiai vis dar diskutuojami.

Įdomu tai, kad ilgalaikis COVID-19 nepriklauso nuo to, kokia sunki buvo pradinė liga. Žmonės, kurie namuose pergyveno lengvą ligos formą, gali susidurti su tokiais pat ilgalaikiais simptomais kaip ir tie, kurie buvo hospitalizuoti. Tai rodo, kad organizmo reakcija į virusą yra daug sudėtingesnė nei iš pradžių manyta.

Simptomai, kurie turėtų sukelti jūsų dėmesį

Ilgalaikio COVID-19 simptomų spektras yra stulbinamai platus. Skirtingai nei daugelis ligų, kurios turi aiškiai apibrėžtą simptomų rinkinį, post-COVID sindromas gali pasireikšti dešimtimis skirtingų būdų.

Nuovargis ir energijos stoka yra vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų. Bet tai nėra paprastas pavargimas po sunkios darbo dienos. Žmonės aprašo jį kaip visišką energijos išsekimą, kai net paprasčiausi kasdieniai darbai – nusipraustų dantis, paruošti pusryčius – tampa didžiuliu iššūkiu. Kartais tai primena lėtinio nuovargio sindromą, kai poilsis nepadeda atkurti jėgų.

Kvėpavimo problemos išlieka net tiems, kurių plaučiai, atrodo, visiškai pasveiko. Dusulys lipant laiptais, greitas kvėpavimo ritmo pasikeitimas, jausmas, kad negali pilnai įkvėpti oro – visa tai gali tęstis mėnesius po ligos.

Smegenų rūkas – terminas, kurį pacientai patys sukūrė apibūdinti savo būklei. Tai sunkumai susikaupti, atminties problemos, lėtas mąstymas, sunkumai parinkti žodžius kalbant. Žmonės pasakoja, kad jaučiasi tarsi būtų nuolat apsvaigę, negali skaityti knygų ar žiūrėti filmų, nes neįsimena, kas vyko prieš kelias minutes.

Širdies ritmo sutrikimai – staigus širdies plakimas, tachikardija, spaudimo jausmas krūtinėje. Kai kurie žmonės patiria ortostatinę hipotenzią – kraujospūdžio kritimą atsistojus, dėl kurio svaigsta galva.

Kiti dažni simptomai apima: galvos skausmus, raumenų skausmus, sąnarių skausmus, skonio ar uoslės praradimą, miego sutrikimus, depresiją ir nerimą, odos bėrimus, virškinimo problemas.

Kodėl kai kurie žmonės kenčia ilgiau nei kiti

Mokslininkai vis dar bando suprasti, kodėl vieni žmonės greitai pasveiksta, o kiti kovoja su simptomais mėnesius. Yra keletas teorijų, kurios padeda paaiškinti šį reiškinį.

Viena hipotezė – kad viruso dalelės išlieka organizme ilgiau nei manyta. Nors aktyvios infekcijos nebėra, viruso fragmentai gali slėptis įvairiuose audiniuose ir toliau provokuoti imuninę sistemą. Tai kaip nuolatinis dirgintojas, kuris neleidžia organizmui visiškai atsipalaiduoti.

Kita teorija susijusi su autoimuniniais procesais. COVID-19 gali sukelti tokią stiprią imuninę reakciją, kad organizmas pradeda atakuoti savo paties ląsteles. Tai panašu į tai, kaip veikia autoimuninės ligos – tik šiuo atveju procesą inicijavo virusinė infekcija.

Mikrotrombai – maži krešuliai kraujagyslėse – taip pat gali būti kaltininkai. Net ir po to, kai pagrindinis uždegimas praeina, šie maži krešuliai gali trukdyti normaliam kraujotakos procesui, dėl ko organai ir audiniai gauna mažiau deguonies.

Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti ilgalaikio COVID-19 tikimybę, apima: moterų lytį (moterys serga dažniau), vyresni amžių, esamas lėtines ligas (ypač diabetą, širdies ligas, nutukimą), sunkią pradinę COVID-19 formą, daugiau nei penkis simptomus pirmąją ligos savaitę.

Kaip gydytojai diagnozuoja ilgalaikį COVID-19

Viena didžiausių problemų diagnozuojant ilgalaikį COVID-19 yra tai, kad nėra vieno konkretaus testo, kuris patvirtintų šią būklę. Tai daugiau klinikinis diagnozas, pagrįstas simptomų istorija ir kitų ligų atmetimu.

Jūsų gydytojas tikriausiai pradės nuo išsamaus pokalbio apie simptomus – kada jie prasidėjo, kaip keičiasi, kas juos blogina ar gerina. Svarbu papasakoti apie visus simptomus, net jei jie atrodo nesusiję. Kartais būtent smulkmenos padeda sudėlioti visą paveikslą.

Fizinis patikrinimas paprastai apima širdies, plaučių, neurologinį vertinimą. Gydytojas klausysis jūsų širdies ritmo, tikrinės kraujospūdį, vertins koordinaciją ir refleksus.

Laboratoriniai tyrimai gali apimti: bendrą kraujo tyrimą (patikrinti uždegimo žymenis), D-dimerio testą (patikrinti kraujo krešėjimą), skydliaukės hormonų tyrimus, vitamino D ir B12 lygį, feritino kiekį (geležies atsargas).

Priklausomai nuo simptomų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai: plaučių funkcijos testai, jei yra kvėpavimo problemų, EKG ar echokardija širdies problemoms įvertinti, krūtinės ląstos rentgenas ar kompiuterinė tomografija, neurologiniai testai ar net MRT, jei yra neurologinių simptomų.

Praktiniai būdai valdyti simptomus namuose

Nors medicininė priežiūra svarbi, didelė dalis ilgalaikio COVID-19 valdymo vyksta kasdienėje rutinoje. Štai ką pataria gydytojai ir ką patvirtina patys pacientai.

Energijos valdymas ir „pacing” technika yra pagrindinis dalykas. Tai reiškia mokytis atpažinti savo energijos ribas ir jų neviršyti. Daugelis žmonių patenka į vadinamąjį „boom-bust” ciklą – gerą dieną jie daro per daug, o paskui kelias dienas negali atsigauti. Geriau planuoti veiklą, daryti dažnas pertraukas, dalinti užduotis į mažesnius gabalus.

Vienas praktiškų patarimų – naudoti „šaukštų teoriją”. Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną turite ribotą šaukštų skaičių, ir kiekviena veikla kainuoja tam tikrą šaukštų kiekį. Nusiprausti – vienas šaukštas, paruošti maistą – du šaukštai, nueiti į parduotuvę – keturi šaukštai. Kai šaukštai baigiasi, reikia sustoti ir pailsėti.

Kvėpavimo pratimai gali padėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Paprastas diafragminis kvėpavimas – įkvėpti per nosį, leisti pilvo sienelei kilti, lėtai iškvėpti per burną – gali padėti sumažinti dusulį ir nerimą. Kai kuriems žmonėms padeda „pursed-lip breathing” – įkvėpti per nosį, iškvėpti per suspaustas lūpas, tarsi pūstum žvakę.

Fizinė veikla turi būti labai atsargi. Skirtingai nei po daugelio ligų, kai patariama kuo greičiau grįžti prie normalios veiklos, ilgalaikio COVID-19 atveju tai gali būti žalinga. Pradėkite nuo labai lengvų pratimų – galbūt tiesiog sėdėti ant kėdės ir kelti rankas, vaikščioti po namus. Stebėkite, kaip jaučiatės kitą dieną. Jei simptomai pablogėja, sumažinkite intensyvumą.

Miego higiena tampa kritiškai svarbi. Daugelis žmonių su ilgalaikiu COVID-19 kenčia nuo miego sutrikimų, o prastas miegas blogina visus kitus simptomus. Bandykite laikytis nuoseklaus miego grafiko, net savaitgaliais. Sukurkite ramią miegamojo aplinką – vėsią, tamsią, tylią. Vengkite ekranų bent valandą prieš miegą. Jei negalite užmigti per 20 minučių, geriau atsikėlę ir užsiimkite kažkuo raminančiu, kol vėl pajusite miegą.

Mitybos aspektai taip pat svarbūs. Nors nėra specifinės „ilgalaikio COVID-19 dietos”, priešuždegiminė mityba gali padėti. Tai reiškia daugiau vaisių, daržovių, riešutų, žuvies, alyvuogių aliejaus. Kai kurie žmonės pastebi pagerėjimą sumažinę cukraus, perdirbtų produktų, alkoholio vartojimą. Svarbu gerti pakankamai vandens – dehidratacija gali pabloginti nuovargį ir galvos skausmus.

Medicininė pagalba ir gydymo galimybės

Nors specifinio ilgalaikio COVID-19 gydymo dar nėra, yra įvairių būdų, kaip gydytojai gali padėti valdyti simptomus.

Simptominis gydymas yra pagrindinis požiūris. Tai gali apimti skausmą malšinančius vaistus raumenų ir sąnarių skausmui, beta blokatorius širdies ritmo problemoms, vaistus nuo nerimo ar depresijos, jei reikia. Kai kuriems žmonėms padeda antihistamininiai vaistai, nes yra hipotezė, kad dalį simptomų sukelia pernelyg aktyvi histamino reakcija.

Reabilitacijos programos tampa vis labiau prieinamos. Daugelis ligoninių ir klinikų dabar siūlo specialias post-COVID reabilitacijos programas, kurios apima fizioterapiją, kvėpavimo terapiją, ergoterapiją, psichologinę paramą. Šios programos pritaikytos būtent ilgalaikio COVID-19 pacientams ir atsižvelgia į jų unikalius poreikius.

Fizioterapija gali būti labai naudinga, bet turi būti pritaikyta individualiai. Fizioterapeutas, susipažinęs su post-COVID sindromu, gali padėti sukurti saugią pratimų programą, kuri laipsniškai didina jūsų pajėgumus nesukeliant simptomų pablogėjimo.

Kognityvinio elgesio terapija (CBT) gali padėti susidoroti su emociniu ilgalaikio COVID-19 poveikiu. Tai ne todėl, kad simptomai „tik jūsų galvoje” – jie visiškai realūs. Bet CBT gali padėti valdyti nerimą, depresiją, frustraciją, kuri natūraliai atsiranda gyvenant su lėtine liga.

Kai kurie žmonės randa naudą iš alternatyvių metodų, tokių kaip akupunktūra, masažas, meditacija, joga. Nors moksliniai įrodymai gali būti ribotuoti, jei kas nors padeda jums jaustis geriau ir nekenkia, tai gali būti verta išbandyti.

Kaip pritaikyti kasdienį gyvenimą

Gyventi su ilgalaikiu COVID-19 dažnai reiškia iš naujo permąstyti, kaip darote įprastus dalykus. Tai nėra pasiduoti ligai – tai protingas prisitaikymas prie naujų aplinkybių.

Darbe gali tekti prašyti pritaikymų. Tai gali apimti lanksčias darbo valandas, galimybę dirbti iš namų, dažnesnes pertraukas, sumažintą darbo krūvį. Daugelyje šalių ilgalaikis COVID-19 pripažįstamas kaip liga, dėl kurios galite prašyti protingų pritaikymų. Nekentėkite tyloje – kalbėkite su savo vadovu ar žmogiškųjų išteklių skyriumi.

Socialiniame gyvenime gali tekti nustatyti naujas ribas. Draugai ir šeima gali nesuprati, kodėl negalite dalyvauti renginiuose ar kodėl turite anksti išeiti. Būkite atviri apie savo apribojimus. Tikri draugai supras ir pritaikys planus pagal jūsų poreikius.

Namų ruošos darbai gali būti suskirstyti ir supaprastinti. Galbūt verta investuoti į robotą dulkių siurbį, užsisakyti maisto pristatymą, prašyti pagalbos iš šeimos narių. Tai ne silpnumas – tai protingas išteklių valdymas.

Finansiniai klausimai taip pat gali kilti, ypač jei negalite dirbti visu pajėgumu. Išsiaiškinkite, kokias išmokas ar paramą galite gauti. Kai kuriose šalyse ilgalaikis COVID-19 gali būti pripažintas kaip nedarbingumo priežastis.

Emocinė pusė ir psichologinė sveikata

Gyventi su ilgalaikiu COVID-19 yra ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Daugelis žmonių jaučia frustraciją, pyktį, liūdesį dėl prarastų galimybių ir pakeisto gyvenimo.

Viena didžiausių problemų yra nematomas ligos pobūdis. Jūs atrodote normaliai, todėl žmonės gali nesuprasti, kodėl negalite daryti tam tikrų dalykų. Gali tekti nuolat aiškintis, gintis, įrodinėti, kad jūsų simptomai realūs. Tai gali būti išsekinama.

Netikrumas taip pat sunkus. Niekas negali pasakyti, kada pasveiksite ar ar pasveiksite visiškai. Ši nežinomybė gali sukelti didelį nerimą. Kai kurie žmonės randa naudingą sutelkti dėmesį į tai, ką gali kontroliuoti – kasdienius įpročius, savo reakcijas – o ne į tai, ko negali kontroliuoti.

Kaltės jausmas yra dažnas. Žmonės jaučiasi kalti, kad negali atlikti savo įprastų pareigų, kad yra našta kitiems, kad „nepakankamai stengiasi”. Svarbu priminti sau, kad tai liga, ne pasirinkimas ar asmeninis trūkumas.

Paramos grupės gali būti neįtikėtinai naudingos. Kalbėtis su žmonėmis, kurie išgyvena tą patį, gali sumažinti izoliaciją ir suteikti praktinių patarimų. Daug paramos grupių veikia internete, todėl galite dalyvauti net jei jums sunku išeiti iš namų.

Profesionali psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Jei jaučiate depresiją, stiprų nerimą, beviltišką, kalbėkite su psichologu ar psichiatru. Jie gali padėti jums išmokti valdymo strategijų ir, jei reikia, paskirti vaistus.

Kelias į pasveikimą: realistiški lūkesčiai ir vilties šviesa

Gera žinia yra ta, kad dauguma žmonių su ilgalaikiu COVID-19 laikui bėgant pagerėja. Tai gali užtrukti – kartais mėnesius ar net metus – bet pagerėjimas įmanomas. Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių pastebi laipsnišką simptomų mažėjimą per pirmuosius šešis-dvylika mėnesių.

Pasveikimas retai būna tiesus. Dažniau tai atrodo kaip bangos – geresnės dienos ir blogesnės dienos, pažanga ir atsitraukimai. Svarbu nesusikoncentruoti tik į blogas dienas, bet pastebėti ir švęsti mažus laimėjimus. Galbūt šiandien sugebėjote nueiti šiek tiek toliau nei prieš savaitę. Galbūt sugebėjote susikaupti skaityti 15 minučių, nors anksčiau galėjote tik penkias. Šie maži žingsniai yra svarbūs.

Simptomai dienoraštis gali būti naudingas įrankis. Užrašykite, kaip jaučiatės kiekvieną dieną, ką veikėte, ką valgėte, kaip miegojote. Laikui bėgant gali pastebėti modelius – kas blogina ar gerina jūsų simptomus. Tai taip pat padeda pamatyti pažangą, kuri kitaip gali būti nepastebiama.

Būkite kantrus sau. Jūsų kūnas kovoja su kažkuo, ko net mokslininkai dar visiškai nesupranta. Jums nereikia „stengtis labiau” ar „būti stipresniems”. Jums reikia laiko, poilsio ir rūpinimosi savimi.

Išlikite informuoti, bet ne apsėsti. Naudinga sekti naujausius tyrimus ir gydymo galimybes, bet nuolatinis informacijos srauto skaitymas gali padidinti nerimą. Pasirinkite patikimus šaltinius – medicinos organizacijas, pripažintus gydytojus – ir ribokite laiką, kurį leidžiate ieškodami informacijos internete.

Ir svarbiausia – neprarasite vilties. Mokslas sparčiai tobulėja. Kiekvieną mėnesį sužinome daugiau apie ilgalaikį COVID-19, kaip jis veikia ir kaip jį gydyti. Kuriamos naujos gydymo strategijos, vykdomi klinikiniai tyrimai. Situacija nėra beviltiška, net jei kartais taip jaučiasi.

Jūsų patirtis yra reali ir svarbi. Jūsų simptomai nusipelno rimto dėmesio ir gydymo. Neleiskite niekam nuvertinti to, ką išgyvenate. Ieškokite gydytojų, kurie jus klauso ir jums tiki. Supkite save žmonėmis, kurie palaiko. Ir žinokite, kad kiekviena diena, net sunki, yra žingsnis į priekį jūsų pasveikimo kelyje. Galbūt šiandien tas žingsnis labai mažas, bet jis vis tiek svarbus.