Kai virusas išeina, bet simptomai lieka

Prisimenu savo pacientę Jūratę – energingą keturiasdešimtmetę mokytoją, kuri prieš metus persirgusi COVID-19 staiga ėmė skųstis nuolatiniu nuovargiu, miglotu mąstymu ir dusuliu net lipant laiptais. „Gydytojau, aš nebeatpažįstu savęs”, – sakė ji per vizitą. Ir tokių istorijų girdžiu kiekvieną dieną. Ilgalaikis COVID-19, arba kaip jį dar vadina – „long COVID”, tapo viena didžiausių šiuolaikinės medicinos mįslių. Tai nėra vienas aiškiai apibrėžtas sindromas, o daugiau kaip 200 skirtingų simptomų spektras, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus po to, kai virusas jau seniai išnyko iš organizmo.

Pasaulio sveikatos organizacija įvertina, kad maždaug 10-20 procentų COVID-19 persirgusiųjų patiria ilgalaikius simptomus. Lietuvoje tai reiškia dešimtis tūkstančių žmonių, kurie kasdien kovoja su nematoma priešu – savo pačių organizmu, kuris tarsi pamiršo, kaip veikti normaliai. Problema ta, kad daugelis gydytojų vis dar nežino, kaip tinkamai atpažinti ir gydyti šią būklę, o pacientai dažnai jaučiasi nusivylę ir nesuprantami.

Simptomai, kurie neturėtų būti ignoruojami

Ilgalaikio COVID-19 simptomai gali būti klastingi būtent dėl savo įvairovės ir nepastovumo. Viena diena gali būti gana gera, kita – visiškai nevaldoma. Tačiau yra keletas pagrindinių požymių, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tiek pacientai, tiek gydytojai.

Nuovargis yra dažniausias ir vienas iš labiausiai gyvenimo kokybę pažeidžiančių simptomų. Bet tai ne paprastas nuovargis po sunkios darbo dienos – tai giluminis, paralyžiuojantis išsekimas, kuris nepraeina net po ilgo poilsio. Pacientai dažnai aprašo jį kaip „lyg būčiau bėgęs maratoną, nors tik atsikėliau iš lovos”. Šis nuovargis dažnai turi specifinį bruožą – post-exertional malaise, arba simptomų pablogėjimą po fizinio ar protinio krūvio. Net nedidelis aktyvumas, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas ar koncentracija skaitant, gali sukelti simptomų paūmėjimą, kuris trunka dienas ar net savaites.

Kvėpavimo problemos yra kitas dažnas palydovas. Dusulio pojūtis ramybės būsenoje, krūtinės spaudimas, nesugebėjimas giliai įkvėpti – visa tai gali išlikti net tiems, kurių plaučių rentgeno nuotraukos atrodo visiškai normalios. Viena mano pacientė sakė: „Jaučiuosi, lyg kvėpuočiau per šiaudelį”. Tai ypač bauginanti patirtis, nes dažnai medicininiai tyrimai nerodo jokių objektyvių nukrypimų.

Kognityviniai sutrikimai, kuriuos žmonės dažnai vadina „smegenų rūku”, apima atminties problemas, sunkumus koncentruojantis, žodžių paieškos sunkumus ir sulėtėjusį mąstymą. Tai ypač varginanti tiems, kurie dirba protinį darbą. Pacientai pasakoja, kad pamiršta, ką norėjo pasakyti viduryje sakinio, negali prisiminti paprastų žodžių ar skaito tą patį pastraipą kelis kartus, nes negalėjo suprasti prasmės.

Kai širdis beldžiasi per garsiai

Kardiovaskuliniai simptomai yra viena iš labiausiai neraminančių ilgalaikio COVID-19 apraiškų. Daugelis pacientų skundžiasi širdies plakimu, ypač keičiant kūno padėtį – pavyzdžiui, atsistojant iš gulimos padėties. Tai gali būti posturinio ortostatinio tachikardijos sindromo (POTS) požymis, kuris po COVID-19 tapo gerokai dažnesnis.

Vienas mano pacientas, trisdešimties metų sportininkas, kuris prieš COVID-19 bėgiodavo pusmaratonius, dabar negali net atsistoti iš lovos be to, kad jo pulsas nepašoktų iki 130 dūžių per minutę. Jo širdies tyrimas – visiškai normalus, bet simptomai realūs ir gyvenimą paralyžiuojantys. Tokiais atvejais svarbu atlikti ortostatinį testą – išmatuoti pulsą ir kraujospūdį gulint, o paskui stovint. Jei pulsas padidėja 30 ar daugiau dūžių per minutę (arba viršija 120 dūžių per minutę) per pirmas 10 minučių stovint, tai gali būti POTS.

Krūtinės skausmas ir diskomfortas taip pat dažni. Nors daugeliu atvejų širdies tyrimai būna normalūs, negalima ignoruoti šių simptomų. Būtina atlikti bent EKG, kartais ir širdies echoskopiją, ypač jei skausmas yra stiprus, spaudžiamojo pobūdžio ar atsiranda fizinio krūvio metu. COVID-19 gali sukelti miokarditą (širdies raumens uždegimą) ar perikarditą (širdies maišelio uždegimą), todėl atsargumas niekada nėra per didelis.

Neurologiniai padariniai, kurie keičia kasdienybę

Nervų sistemos pažeidimas po COVID-19 gali pasireikšti įvairiais būdais. Be jau minėto „smegenų rūko”, pacientai dažnai skundžiasi galvos skausmais, kurie gali būti intensyvūs ir ilgalaikiai. Tai ne paprasti įtampos galvos skausmai – jie gali būti pulsacinio pobūdžio, lydimi šviesų ar garsų netolerancijos.

Periferinės neuropatijos simptomai – dilgčiojimas, nutirpimas, deginimo pojūtis rankose ir kojose – taip pat nėra reti. Viena pacientė aprašė tai kaip „nuolatinį adatų badymą pėdose”, kuris trukdė jai miegoti. Šie simptomai gali būti susiję su smulkiųjų nervų pažeidimu, kurį COVID-19 gali sukelti tiesiogiai arba per imuninę reakciją.

Autonominės nervų sistemos disfunkcija pasireiškia ne tik POTS, bet ir kitais simptomais: prakaitavimu, šalčio pojūčiu, virškinimo problemomis, šlapimo kontrolės sutrikimais. Vienas iš mano kolegų, pats persirgęs COVID-19, pasakojo, kad staiga ėmė prakaituoti naktimis taip intensyviai, kad tekdavo keisti patalynę, nors temperatūros nebuvo.

Diagnostikos kelias: kas veikia ir kas ne

Viena didžiausių problemų gydant ilgalaikį COVID-19 yra tai, kad dauguma standartinių tyrimų būna normalūs. Kraujo tyrimai, rentgeno nuotraukos, EKG – viskas gali atrodyti puikiai, tačiau pacientas jaučiasi siaubingai. Tai dažnai veda prie to, kad pacientai jaučiasi nusivylę ir netgi nesuprantami medicinos sistemos.

Tačiau yra keletas tyrimų ir požiūrių, kurie gali padėti. Pirma, būtina atlikti išsamius kraujo tyrimus, įskaitant bendrą kraujo tyrimą, uždegimo žymenis (CRB, sedimentaciją), D-dimerą (trombozės riziką), feritino lygį, skydliaukės funkcijos tyrimus ir vitamino D lygį. Nors šie tyrimai dažnai būna normalūs, kartais jie gali parodyti subtilias problemas, kurias galima koreguoti.

Pulso oksimetrija namuose gali būti labai naudinga. Pacientams rekomenduoju įsigyti pulsoksimetrą ir stebėti deguonies prisotinimą, ypač po fizinio krūvio. Jei deguonies prisotinimas krenta žemiau 94 procentų, tai reikalauja tolesnio tyrimo. Taip pat naudinga stebėti pulsą įvairiose padėtyse – tai gali padėti identifikuoti POTS.

Funkciniai kvėpavimo testai (spirometrija) gali parodyti plaučių funkcijos sutrikimus, net jei rentgeno nuotrauka normali. Difuzijos testas gali atskleisti dujų apykaitos sutrikimus, kurie nematomi standartinėje spirometrijoje.

Kognityvinis vertinimas turėtų būti atliekamas tiems, kurie skundžiasi „smegenų rūku”. Tai gali būti paprasti skrininginiai testai, tokie kaip Montreal Cognitive Assessment (MoCA), arba išsamesnis neuropsichologinis vertinimas, jei simptomai sunkūs.

Gydymo strategijos, kurios realiai padeda

Deja, kol kas nėra vieno stebuklingojo vaisto, kuris išgydytų ilgalaikį COVID-19. Tačiau yra keletas požiūrių ir strategijų, kurie daugeliui pacientų padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir laipsniškai atsigauti.

Energijos valdymas yra pagrindinis. Tai reiškia „pacing” strategijos taikymą – aktyvumo ir poilsio balansavimą taip, kad būtų išvengta post-exertional malaise. Pacientams rekomenduoju „50 procentų taisyklę” – daryti tik pusę to, ką jie mano galintys padaryti gerą dieną. Tai gali skambėti konservatyviai, bet tai padeda išvengti simptomų paūmėjimo, kuris gali atsverti bet kokią pažangą.

Praktiškai tai atrodo taip: jei jaučiatės, kad galite pasivaikščioti 20 minučių, vaikščiokite tik 10. Jei galite dirbti prie kompiuterio dvi valandas, dirbkite vieną. Laipsniškai, labai pamažu, galite didinti aktyvumą, bet tik jei simptomai nepablogėja. Kai kuriems pacientams tai gali užtrukti mėnesius, ir tai normalu.

Kvėpavimo pratimai ir kvėpavimo reabilitacija gali būti labai naudingi tiems, kurie kenčia nuo dusulių. Paprastas diafragminio kvėpavimo pratimas: gulėkite ant nugaros, vieną ranką padėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Kvėpuokite lėtai per nosį taip, kad kiltų pilvas, o ne krūtinė. Iškvėpkite lėtai per burną. Kartokite 5-10 minučių kelis kartus per dieną.

Mitybos optimizavimas taip pat svarbus. Daugelis ilgalaikiu COVID-19 sergančių žmonių turi uždegimo požymių, todėl priešuždegiminė dieta gali padėti. Tai reiškia daugiau vaisių, daržovių, riebių žuvų, riešutų, alyvuogių aliejaus, ir mažiau perdirbtų produktų, cukraus ir sočiųjų riebalų. Kai kurie pacientai praneša apie pagerinimą vartodami omega-3 riebalų rūgštis, vitamino D papildus (ypač jei lygis žemas), ir koenzimą Q10.

Kai reikia specializuotos pagalbos

Nors daugelį ilgalaikio COVID-19 simptomų gali valdyti šeimos gydytojas, kartais reikalinga specializuota pagalba. Svarbu žinoti, kada kreiptis į specialistus.

Pulmonologas turėtų būti konsultuojamas, jei dusulis yra sunkus, deguonies prisotinimas krenta, arba yra kitų plaučių pažeidimo požymių. Pulmonologas gali atlikti išsamesnius plaučių funkcijos tyrimus ir paskirti tinkamą gydymą, įskaitant kvėpavimo reabilitaciją.

Kardiologas reikalingas, jei yra širdies plakimo, krūtinės skausmo ar POTS simptomų. Kardiologas gali atlikti išsamesnį širdies vertinimą, įskaitant Holterio monitoravimą, streso testą ar širdies MRT, jei įtariamas miokarditas.

Neurologas turėtų būti konsultuojamas, jei kognityvinis sutrikimas yra sunkus, yra stiprių galvos skausmų, periferinės neuropatijos simptomų ar kitų neurologinių problemų. Neurologas gali atlikti neuropsichologinį vertinimą ir paskirti tinkamą gydymą.

Reabilitacijos specialistas gali padėti sukurti individualizuotą reabilitacijos programą, kuri atsižvelgia į paciento specifinius simptomus ir apribojimus. Tai gali apimti fizioterapiją, ergoterapiją ir kvėpavimo terapiją.

Psichologas ar psichiatras gali būti labai naudingas, nes ilgalaikis COVID-19 dažnai sukelia ar pablogina depresiją ir nerimą. Tai nėra „tik galvoje” – tai reali reakcija į lėtinę ligą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Kognityvinė elgesio terapija ir, jei reikia, vaistai gali žymiai pagerinti būklę.

Socialiniai ir emociniai iššūkiai

Vienas dažnai nepastebimas ilgalaikio COVID-19 aspektas yra jo poveikis socialiniam gyvenimui ir emocinei sveikatai. Daugelis pacientų jaučiasi izoliuoti, nes jų draugai ir šeimos nariai negali suprasti, kodėl jie vis dar serga, nors „COVID jau seniai praėjo”.

„Žmonės mano, kad aš tingiu ar išsigalvoju”, – sakė man viena pacientė. Šis nusivylimas ir nesupratimas gali būti labai skausmingas. Svarbu, kad pacientai rastų palaikymą – ar tai būtų palaikymo grupės (dabar jų yra ir internete), ar šeimos nariai, kurie stengiasi suprasti.

Darbdaviams ir kolegoms taip pat svarbu suprasti, kad ilgalaikis COVID-19 yra reali medicininė būklė. Kai kuriems pacientams gali prireikti darbo grafikas ar pareigų koregavimų. Lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų, dažnesnės pertraukos – visa tai gali padėti žmonėms išlaikyti darbą, kol jie atsigauna.

Finansiniai iššūkiai taip pat realūs. Kai kurie žmonės negali dirbti mėnesius ar net ilgiau. Svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, neįgalumo išmokas ar kitas paramos formas. Lietuvoje sistema nėra tobula, bet galimybės egzistuoja, ir socialiniai darbuotojai gali padėti jas surasti.

Kelias į atsigavimą: realistiniai lūkesčiai ir viltis

Gera žinia yra ta, kad dauguma žmonių, sergančių ilgalaikiu COVID-19, laipsniškai pagerėja. Tai gali užtrukti mėnesius ar net metus, bet pagerinimas dažniausiai įvyksta. Tyrimai rodo, kad po metų apie 70-80 procentų pacientų jaučia reikšmingą pagerinimą, nors ne visi visiškai atsigauna.

Svarbu turėti realistinių lūkesčių. Atsigavimas retai būna tiesus kelias į viršų – dažniau tai atrodo kaip bangos, su geresnėmis ir blogesnėmis dienomis. Kartais gali atrodyti, kad jūs žengate du žingsnius pirmyn ir vieną atgal. Tai normalu ir neturėtų atimti vilties.

Stebėkite savo pažangą ilgalaikėje perspektyvoje. Užsirašykite, ką galite padaryti dabar, palyginti su tuo, ką galėjote prieš mėnesį ar du. Dažnai pacientai nepastebi laipsniškai pagerinimo, nes jie koncentruojasi į tai, ko dar negali daryti, o ne į tai, ką jau atgavo.

Būkite kantrūs su savimi. Ilgalaikis COVID-19 nėra jūsų kaltė, ir jūs neturite „stengtis labiau” ar „tiesiog susimobilizuoti”. Tai reali medicininė būklė, kuri reikalauja laiko ir tinkamo valdymo. Leiskite sau ilsėtis be kaltės jausmo. Leiskite sau turėti blogas dienas. Leiskite sau prašyti pagalbos.

Tyrimai apie ilgalaikį COVID-19 vyksta intensyviai visame pasaulyje, ir nuolat atsiranda naujų žinių apie gydymo galimybes. Tai, kas šiandien atrodo kaip mįslė be sprendimo, rytoj gali turėti aiškų atsakymą. Kol kas, geriausias požiūris yra simptomų valdymas, kantrybė ir viltis, paremta tuo faktu, kad dauguma žmonių iš tikrųjų pagerėja.

Jei esate pacientas, sergantis ilgalaikiu COVID-19, žinokite, kad jūs nesate vieni. Yra milijonai žmonių visame pasaulyje, kurie kovoja su tais pačiais iššūkiais. Jūsų simptomai yra realūs, jūsų kova yra reali, ir jūs nusipelnėte palaikymo ir supratimo. Nepasiduokite – daugelis žmonių, kurie prieš metus jautėsi beviltiški, dabar gyvena daug geresnius gyvenimus. Jūsų kelias gali būti ilgas, bet jis veda teisinga kryptimi.