Kodėl sveikatos naujienos internete dažnai kelia nerimą

Turbūt kiekvienas esame tai patyręs – skaitai straipsnį apie naują tyrimą, kuris rodo, kad tavo mėgstamiausias maistas galbūt kenkia sveikatai, arba sužinai apie ligą, kurios simptomai keistai primena tai, ką pats jauti. Ir štai jau širdis pradeda plakti greičiau, mintys sukasi ratu, o Google paieškos laukelis tampa geriausiuoju draugu ir blogiausiu priešu vienu metu.

Informacinis stresas skaitant sveikatos naujienas – tai visiškai realus ir labai paplitęs reiškinys. Mes gyvename laikais, kai informacijos srautas yra neįsivaizduojamai didelis, o sveikatos temos ypač jautrios ir asmeniškai reikšmingos. Kai kurie žmonės net pradeda vengti bet kokių sveikatos naujienų, nes jos sukelia per daug nerimo. Kiti, priešingai, negali sustoti skaityti ir vis gilinasi į vis baugesnius scenarijus.

Pati problema glūdi ne tik informacijos kiekyje, bet ir kokybėje bei būde, kaip ji pateikiama. Daugelis internetinių portalų naudoja sensacingus antraštes, kad pritrauktų dėmesį. „Naujas tyrimas šokiruoja” arba „Gydytojai įspėja” – tokios frazės sukurtos specialiai tam, kad paspaustumet ant nuorodos. O paspaudę dažnai rasite daug mažiau dramatiško turinio, nei žadėjo antraštė.

Kaip atpažinti, kad informacija jus veikia neigiamai

Pirmasis žingsnis valdant informacinį stresą – sugebėti atpažinti, kada jis jus užklumpa. Tai nėra taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti. Dažnai mes net nesuvokiame, kaip stipriai tam tikra informacija mus veikia, kol neatsidūriame gilioje nerimo duobėje.

Štai keletas aiškių ženklų, kad sveikatos naujienos jums kelia stresą:

Fiziniai simptomai – juntate įtampą kūne, širdis plaka greičiau, delnus prakaituoja, jaučiate spaudimą krūtinėje. Tai klasikiniai nerimo požymiai, kurie gali pasireikšti net skaitant straipsnį apie visiškai abstrakčią sveikatos temą.

Obsesyvios mintys – negalite nustoti galvoti apie tai, ką ką tik perskaitėte. Mintys grįžta prie tos informacijos vėl ir vėl, net kai bandote užsiimti kitais dalykais. Pradėjote ieškoti papildomos informacijos ir negalite sustoti.

Savidiagnostikos spiralė – pradėjote ieškoti aprašytų simptomų savyje. Staiga pastebite, kad ir jūsų galva kartais skauda, ir nuovargis būna, ir tas keistas pojūtis kairėje pusėje – gal tai tas pats?

Miego sutrikimai – prieš miegą perskaityta informacija neleidžia užmigti arba sukelia nerimo pilnus sapnus. Naktį prabustate galvodami apie sveikatos problemas.

Vengimas – pradėjote vengti tam tikrų veiklų, maisto produktų ar situacijų dėl to, ką perskaitėte, nors racionaliai suprantate, kad tai galbūt pernelyg drastiška reakcija.

Jei atpažįstate bent kelis iš šių ženklų, tikrai verta susimąstyti apie savo santykį su sveikatos informacija internete.

Kodėl mūsų smegenys taip reaguoja į sveikatos informaciją

Norint efektyviai valdyti informacinį stresą, labai padeda suprasti, kodėl mes taip reaguojame. Tai nėra jūsų silpnumas ar keistumas – tai visiškai natūrali mūsų smegenų reakcija.

Mūsų smegenys evoliucijos būdu yra suprogramuotos būti ypač jautrios grėsmėms. Tai vadinama negatyvumo šališkumu – mes labiau atkreipiame dėmesį į potencialiai pavojingą informaciją nei į neutralią ar pozityvią. Priešistoriniais laikais tai buvo puiki savybė – geriau dešimt kartų nereikalingai išsigąsti šešėlio, nei vieną kartą nepastebet tikro pavojaus.

Bet šiuolaikiniame pasaulyje, kai „grėsmės” ateina informacijos pavidalu, šis mechanizmas dažnai žaidžia prieš mus. Perskaitę apie retą ligą, mūsų smegenys reaguoja panašiai, kaip reagavo mūsų protėvių smegenys išgirdusios šakų traškėjimą krūmuose. Tik dabar „pavojus” yra abstraktus ir statistinis, o ne konkretus ir betarpiškas.

Be to, sveikatos temos yra glaudžiai susijusios su mūsų giliausiais baimėmis – baime dėl savo ir artimųjų gerovės, baime mirties, baime praradimo. Tai universalios žmogiškos baimės, todėl sveikatos naujienos taip lengvai „įkraunamos” emociškai.

Dar vienas svarbus aspektas – patvirtinimo šališkumas. Jei jau turime kokį nors nerimą dėl sveikatos, mes nevalingai ieškome informacijos, kuri tą nerimą patvirtintų. Ir, žinoma, randame! Internete galima rasti informacijos, patvirtinančios beveik bet kokią hipotezę.

Kritinio mąstymo įgūdžiai – jūsų geriausias ginklas

Dabar pereikime prie praktinių dalykų. Kaip atskirti patikimą informaciją nuo sensacijos? Kaip nesukti sau galvos dėl kiekvieno perskaitytų straipsnių?

Patikrinkite šaltinį. Kas rašo tą straipsnį? Ar tai medicinos specialistas, žurnalistas, rašantis sveikatos temas, ar tiesiog kas nors, turintis nuomonę? Ar tai rimtas medicinos portalas, mokslinė institucija, ar svetainė, kurios pagrindinis tikslas – generuoti paspaudimus ir reklamos pajamas?

Patikimi šaltiniai paprastai nurodo tyrimo autorių, instituciją, kur tyrimas atliktas, publikacijos datą. Jie vengia sensacingų antraščių ir pateikia subalansuotą informaciją, įskaitant tyrimo apribojimus.

Ieškokite niuansų. Mokslas retai kada yra juodas arba baltas. Jei straipsnyje teigiama, kad „mokslininkai įrodė” kažką kategoriškai, tai turėtų sukelti įtarimą. Tikri mokslininkai paprastai kalba apie tikimybes, koreliaciją (ne priežastingumą!), reikalingus papildomus tyrimus.

Atkreipkite dėmesį į tokias frazes kaip „gali būti susijęs”, „preliminarūs duomenys rodo”, „reikia daugiau tyrimų”. Jos rodo, kad informacija pateikiama atsakingai.

Suprantate skirtumą tarp koreliацijos ir priežastingumo? Tai kritiškai svarbu. Jei tyrimas rodo, kad žmonės, valgantys daug sūrio, gyvena ilgiau, tai nereiškia, kad sūris pratęsia gyvenimą. Galbūt tie žmonės tiesiog turtingesni (gali sau leisti kokybišką sūrį) ir dėl to turi geresnę sveikatos priežiūrą. Arba gyvena šalyse su geresne sveikatos sistema. Koreliacija nereiškia priežastingumo – tai turėtų būti išsiuvinėta ant pagalvės kiekvieno, skaitančio sveikatos naujienas!

Kokio dydžio buvo tyrimas? Tyrimas su 20 dalyvių yra labai skirtingas nuo tyrimo su 20,000 dalyvių. Maži tyrimai gali duoti įdomių užuominų, bet jų rezultatai dažnai nepasikartoja didesniuose tyrimuose.

Ar tai buvo atlikta su žmonėmis? Daugelis tyrimų atliekami su pelėmis, žiurkėmis ar net ląstelių kultūromis. Tai svarbu mokslui, bet rezultatai ne visada persikeliami į žmones. Jei antraštė šaukia apie naują vėžio gydymo metodą, bet tyrimas atliktas su pelėmis – tai vis dar toli gražu ne gydymas žmonėms.

Praktiniai būdai apsaugoti save nuo informacinio perkrovimo

Gerai, dabar žinote, kaip kritiškai vertinti informaciją. Bet kaip apskritai valdyti savo informacijos vartojimą, kad jis netaptų streso šaltiniu?

Nustatykite sau ribas. Tai skamba paprastai, bet iš tikrųjų reikia disciplinos. Nuspręskite, kiek laiko per dieną skirisite sveikatos naujienų skaitymui. Galbūt 15-20 minučių pakanka? Ir svarbiausia – ne prieš miegą! Vakare mūsų smegenys labiau linkusios į nerimą, o informacija, kurią suvokiame prieš miegą, turi didesnį poveikį mūsų emocinei būsenai.

Išsirinkte patikimus šaltinius. Vietoj chaotiško naršymo po įvairius portalus, pasirinkite 2-3 patikimus šaltinius ir laikykitės jų. Tai gali būti rimti medicinos portalai, oficialių sveikatos institucijų svetainės. Taip sumažinsite tikimybę užkliūti už sensacingų, bet nepatikimų straipsnių.

Išmokite sustoti. Pastebėjote, kad pradedame naršyti vis gilyn ir gilyn, atidaryti vis daugiau skirtukų, ieškoti vis daugiau informacijos? Tai klasikinis nerimo požymis. Išmokite atpažinti šį momentą ir sąmoningai sustabdyti save. Uždarykite naršyklę. Padarykite pertrauką. Pasivaikščiokite. Pakvėpuokite.

Kalbėkitės su tikrais specialistais. Jei kažkas jus tikrai neramina, geriau pasikonsultuoti su gydytoju nei valandų valandas ieškoti atsakymų internete. Gydytojas gali įvertinti jūsų individualią situaciją, o ne teikti bendrą statistinę informaciją.

Praktikuokite sąmoningumą. Kai jaučiate, kad informacija kelia nerimą, sustokite ir atpažinkite tą jausmą. „Taip, dabar jaučiu nerimą. Tai normalu. Bet ar tai reiškia, kad informacija yra tiesa? Ar tai reiškia, kad tai taikytina man?” Toks sąmoningas požiūris padeda sukurti distanciją tarp informacijos ir emocinio atsako.

Kai nerimas dėl sveikatos tampa problema

Kartais informacinis stresas gali būti ne tik pasekmė, bet ir simptomas. Jei pastebite, kad nuolat ieškote informacijos apie ligas, nuolat jaudinates dėl sveikatos, net kai gydytojai sako, kad viskas gerai, tai gali būti sveikatos nerimo (anksčiau vadinto hipochondrija) požymis.

Sveikatos nerimas – tai tikra būklė, kuri gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Žmonės, kenčiantys nuo sveikatos nerimo, dažnai:

– Nuolat tikrina savo kūną ieškodami simptomų
– Dažnai lankosi pas gydytojus arba, priešingai, vengia jų iš baimės išgirsti blogą diagnozę
– Praleidžia daug laiko ieškodami informacijos apie ligas internete
– Jaudinasi dėl normalių kūno pojūčių, interpretuodami juos kaip ligos ženklus
– Negali nusiraminti net po neigiamų tyrimų rezultatų

Jei tai skamba pažįstamai, verta kreiptis pagalbos. Kognityvinio elgesio terapija (KET) yra labai efektyvi gydant sveikatos nerimą. Terapeutas gali padėti atpažinti ir pakeisti minčių schemas, kurios palaiko nerimą.

Ir atminkite – ieškoti pagalbos dėl nerimo nėra silpnumo ženklas. Tai išmintingas sprendimas pasirūpinti savo psichine sveikata taip pat rimtai, kaip rūpinatės fizine.

Balansas tarp informuotumo ir ramybės

Čia slypi tikrasis iššūkis – kaip būti pakankamai informuotam apie sveikatą, bet kartu išlaikyti psichinę ramybę? Kaip nesukti galvos į smėlį, bet ir nepasiduoti panikai?

Pirmiausia, pripažinkite, kad negalite viską žinoti ir viską kontroliuoti. Tai gali skambėti bauginančiai, bet iš tikrųjų tai išlaisvinanti mintis. Nesvarbu, kiek informacijos perskaitytumėte, vis tiek bus neapibrėžtumo. Gyvenimas yra neapibrėžtas. Ir tai normalu.

Sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti. Vietoj to, kad jaudintumėtės dėl retų ligų, apie kurias perskaitėte, geriau investuokite energiją į sveikos gyvensenos įpročius. Miegokite pakankamai. Judėkite. Maitinkitės subalansuotai. Palaikykite socialinius ryšius. Valdykite stresą. Tai dalykai, kurie tikrai daro skirtumą jūsų sveikatai ir kuriuos galite kontroliuoti.

Mokykitės toleruoti neapibrėžtumą. Tai įgūdis, kurį galima treniruoti. Kai jaučiate norą ieškoti dar daugiau informacijos, sustokite ir pasakykite sau: „Aš galiu gyventi nežinodamas tikslaus atsakymo. Neapibrėžtumas yra normali gyvenimo dalis.” Iš pradžių tai bus nepatogu, bet su laiku taps lengviau.

Pripažinkite, kad jūsų jausmai yra validūs. Jei kažkas jus neramina, tai nereiškia, kad esate kvailas ar per jautrus. Mes visi turime baimes ir nerimus. Bet jausmo pripažinimas nereiškia, kad turime jam pasiduoti. Galite jaustis neramiai ir vis tiek pasirinkti neieškoti daugiau informacijos. Galite jaustis neramiai ir vis tiek užmigti. Jausmai ir veiksmai yra du skirtingi dalykai.

Kaip kurti sveiką santykį su sveikatos informacija

Galiausiai, viskas sukasi apie tai, kaip sukurti sveiką, subalansuotą santykį su sveikatos informacija. Ne vengimą, ne obsesiją, bet sveiką balansą.

Vienas puikus būdas – tapti aktyviu, o ne pasyviu informacijos vartotoju. Vietoj to, kad leistu algoritmams ir atsitiktinumams diktuoti, ką skaitysite, patys nuspręskite, kokios informacijos jums reikia. Turite konkretų klausimą? Ieškokite atsakymo patikimuose šaltiniuose. Neturite konkretaus klausimo? Galbūt nereikia nieko skaityti.

Ugdykite sveikatos raštingumą. Kuo geriau suprasite, kaip veikia moksliniai tyrimai, statistika, medicinos sistema, tuo mažiau jus veiks sensacingos antraštės. Yra puikių knygų ir kursų apie sveikatos raštingumą – tai tikrai verta investicija.

Atminkite kontekstą. Kai skaitote apie kažkokią riziką, visuomet klauskite savęs: kokia yra absoliuti rizika, ne tik santykinė? Pavyzdžiui, jei straipsnyje rašoma, kad kažkas „padvigubina riziką”, bet absoliuti rizika padidėja nuo 0.001% iki 0.002%, tai visiškai kitaip skamba, nei jei rizika padidėja nuo 10% iki 20%, tiesa?

Dalinkitės savo jausmais. Kalbėjimas su draugais, šeima ar terapeutu apie jūsų nerimus dėl sveikatos gali labai padėti. Dažnai tiesiog išsakymas savo baimių garsiai padeda pamatyti jas perspektyvoje. Be to, greičiausiai sužinosite, kad nesate vieni – daugelis žmonių patiria panašius jausmus.

Ir galiausiai – būkite malonus sau. Gyvenimas šiuolaikiniame informacijos amžiuje nėra lengvas. Mes visi mokomės, kaip naršyti šiame naujame pasaulyje, kur informacijos yra per daug, o laiko ją apdoroti – per mažai. Kartais suklysite. Kartais paskęsite nerimo spiralėje. Ir tai visiškai normalu. Svarbu ne niekada neklysti, o mokytis iš klaidų ir pamažu gerėti.

Sveikatos informacija internete gali būti nuostabi priemonė – ji gali padėti mums priimti geresnius sprendimus, suprasti savo kūnus, bendrauti su gydytojais. Bet ji taip pat gali tapti nerimo šaltiniu, jei nežinome, kaip ją valdyti. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums rasti tą sveiką balansą – būti informuotiems, bet ramiais, budriems, bet ne paranoidiškai nusiteikusiems. Jūsų sveikata – ir fizinė, ir psichinė – to verta!