Kodėl socialiniai tinklai tapo dezinformacijos apie sveikatą židiniu

Socialiniai tinklai fundamentaliai pakeitė būdą, kaip gauname informaciją apie sveikatą. Dar prieš dešimtmetį dauguma žmonių pasitikėdavo gydytojais, medicinos enciklopedijomis ar patikimais sveikatos portalais. Šiandien Facebook, Instagram, TikTok ir kitos platformos tapo pagrindiniais informacijos šaltiniais milijonams žmonių. Problema ta, kad šiose platformose bet kas gali skelbti bet ką – nereikia nei medicinos išsilavinimo, nei faktų patikrinimo.

Algoritmų veikimo principas dar labiau komplikuoja situaciją. Socialiniai tinklai sukurti maksimaliai ilgai išlaikyti vartotojo dėmesį, todėl jų algoritmai pirmenybę teikia sensacingam, emociškai įkrautam turiniui. Deja, būtent tokia dažniausiai būna ir klaidinanti sveikatos informacija. Įrašas apie „stebuklingo vaisto, kurį slėpė farmacijos kompanijos” sklinda daug greičiau nei nuosaiki, mokslu pagrįsta rekomendacija.

Pandemijos metu ypač ryškiai pamatėme, kaip greitai gali plisti neteisingi teiginiai apie ligas ir gydymą. Nuo klaidinančių patarimų dėl COVID-19 prevencijos iki visiškai išgalvotų „gydymo būdų” – dezinformacija pasiekdavo milijonus žmonių per kelias valandas. Kai kurie šių pranešimų ne tik nepadėjo, bet ir tiesiogiai kenkė žmonių sveikatai.

Pagrindiniai melagingos sveikatos informacijos požymiai

Mokėjimas atpažinti nepatikimą informaciją yra pirmasis žingsnis apsisaugant nuo jos. Yra keletas aiškių signalų, kurie turėtų sukelti įtarimą.

Sensacingi antraštės ir pažadai yra klasikinis raudonas vėliavėlis. Jei matote tokius teiginius kaip „gydytojai nesupranta šio paprasto triuko”, „farmacijos kompanijos slepia šią tiesą” ar „išgydykite vėžį per dvi savaites”, galite būti beveik tikri, kad tai dezinformacija. Medicina retai kada siūlo greitus, paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Tikroji medicinos pažanga vyksta pamažu, per kruopščius tyrimus ir patikrinimus.

Asmeninės istorijos be medicininių įrodymų taip pat turėtų kelti abejonių. Dažnai galima matyti įrašus tipo „mano pusseserės draugė išgydė artritą gerdama citrininį vandenį”. Tokios istorijos gali būti nuoširdžios, bet jos nėra įrodymas, kad metodas veikia. Žmonės pasveiksta dėl įvairių priežasčių – natūralaus organizmo atsigavimo, placebo efekto, ar tiesiog todėl, kad liga savaime atslūgo. Be kontroliuojamų tyrimų neįmanoma žinoti, ar konkretus gydymo būdas tikrai veikia.

Kritika „tradicinei medicinai” ir „didžiosioms farmacijos kompanijoms” dažnai lydi neteisingą informaciją. Nors sveika kritika ir skepticizmas yra naudingi, daugelis dezinformacijos skleidėjų naudoja sąmokslo teorijas kaip būdą patraukti dėmesį. Jie kuria pasakojimą apie „juos” (gydytojus, mokslininkus, farmacijos kompanijas) prieš „mus” (paprastus žmones). Realybėje medicinos bendruomenė nėra monolitinė organizacija su vieninga darbotvarkė – tai milijonai profesionalų visame pasaulyje, kurie dirba siekdami padėti žmonėms.

Trūksta nuorodų į patikimus šaltinius arba cituojami abejotini šaltiniai. Patikima sveikatos informacija visada remiasi moksliniais tyrimais, kuriuos galima patikrinti. Jei autorius teigia kažką radikalaus, bet nepateikia jokių nuorodų, arba nurodo į nežinomus „tyrimus” ar „ekspertus”, tai turėtų kelti didelių abejonių.

Kaip veikia sveikatos dezinformacijos kūrėjų psichologija

Norint efektyviai apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos, naudinga suprasti, kodėl žmonės ja tiki ir kas ją skleidžia.

Ne visi, kurie skleidžia neteisingą sveikatos informaciją, yra piktavališki. Daugelis žmonių nuoširdžiai tiki tuo, kuo dalijasi. Galbūt jie patys turėjo neigiamą patirtį su tradicine medicina, arba kažkas jiems artimas pasveiko naudodamas alternatyvų metodą. Jie dalijasi informacija tikėdamiesi padėti kitiems, nesuprasdami, kad jų patirtis gali būti klaidinanti ar netaikytina kitiems.

Kita vertus, yra ir tų, kurie sąmoningai skleidžia dezinformaciją dėl finansinės naudos. Socialiniuose tinkluose klesti visa industrija, pardavinėjanti nepatikrintus papildus, „stebuklingus” produktus ir paslaugas. Šie pardavėjai dažnai naudoja įtikinamą retoriką, pseudomokslinę kalbą ir manipuliacines technikas, kad įtikintų žmones pirkti jų produktus.

Žmonės yra ypač pažeidžiami, kai susiduria su sunkiomis sveikatos problemomis. Kai tradicinė medicina negali pasiūlyti greito sprendimo ar kai diagnozė yra baisi, žmonės natūraliai ieško vilties. Būtent šią pažeidžiamybę išnaudoja dezinformacijos skleidėjai, siūlydami paprastus atsakymus į sudėtingas problemas.

Praktiniai būdai patikrinti sveikatos informaciją

Turint tinkamus įrankius ir žinias, galima efektyviai atskirti patikimą informaciją nuo melagingos.

Pirmiausia, visada patikrinkite šaltinį. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai pripažinta medicinos institucija, gydytojas su atitinkama specializacija, ar kažkas be medicinos išsilavinimo? Patikrinkite autoriaus kvalifikaciją – tikri sveikatos profesionalai paprastai turi viešai prieinamus duomenis apie savo išsilavinimą ir licencijas. Jei autorius slepia savo tapatybę ar kvalifikaciją, tai rimtas įspėjamasis ženklas.

Ieškokite informacijos keliuose šaltiniuose. Jei kažkas teigia, kad atrado revoliucinį gydymo būdą, apie tai turėtų rašyti ir kiti patikimi šaltiniai. Patikrinkite, ką apie šią temą sako Pasaulio sveikatos organizacija, nacionalinės sveikatos institucijos ar pripažinti medicinos portalai. Jei randате prieštaringą informaciją, labiau pasitikėkite institucijomis, kurios turi gerą reputaciją ir remiasi moksliniais įrodymais.

Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Daugelyje šalių veikia organizacijos, kurios specializuojasi tikrinant virusines žinias ir teiginius. Lietuvoje veikia „Melo detektorius” ir kiti panašūs projektai. Tarptautiniu mastu galite naudotis tokiomis svetainėmis kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback. Tiesiog įveskite pagrindinius ieškomo teiginio žodžius ir pridėkite „fact check” – dažnai rasite, kad kažkas jau patikrinо šią informaciją.

Būkite atsargūs su antraštėmis. Dažnai žmonės dalijasi straipsniais perskaitę tik antraštę, kuri gali būti klaidinanti net jei pats straipsnis yra tikslus. Visada perskaitykite visą tekstą prieš dalindamiesi. Dar geriau – perskaitykite originalų tyrimą, jei jis cituojamas, nes žiniasklaida kartais iškraipo mokslinių tyrimų rezultatus.

Kaip kalbėti su artimaisiais, kurie tiki dezinformacija

Vienas sudėtingiausių dalykų – tai bandymas padėti artimiems žmonėms, kurie patikėjo klaidinga sveikatos informacija. Čia reikia ne tik žinių, bet ir empatijos bei diplomatiškumo.

Venkite tiesmukai kritikuoti ar juos vadinti kvailais. Kai žmogus jaučiasi puolamas, jis paprastai dar labiau įsitvirtina savo pozicijoje. Užuot sakę „tai visiškas nesąmonės”, geriau pasakykite „įdomu, kur skaitei apie tai? Aš radau kitokios informacijos”. Užduokite klausimus, kurie skatintų žmogų pačiam kritiškai pamąstyti: „Kaip manai, kodėl gydytojai nenaudoja šio metodo?”, „Ar yra mokslinių tyrimų, kurie tai patvirtina?”.

Pripažinkite jų jausmus ir patirtį. Jei žmogus ieško alternatyvių gydymo būdų, greičiausiai jis jaučiasi nusivylęs tradicine medicina. Užuot ginčijęsi dėl faktų, pirmiausia pripažinkite jo išgyvenimus: „Suprantu, kad tau sunku”, „Žinau, kad nori rasti sprendimą”. Tik po to švelniai pasiūlykite alternatyvią perspektyvą.

Dalinkitės patikima informacija neagresyviai. Užuot siuntę dešimt straipsnių, kurie paneigia jų įsitikinimus, pasiūlykite vieną ar du patikimus šaltinius ir pasakykite, kad jums tai atrodė įdomu. Leiskite žmogui pačiam priimti sprendimą – jūs negalite priversti nieко pakeisti nuomonės, bet galite suteikti įrankių kritiniam mąstymui.

Socialinių tinklų platformų atsakomybė ir jų trūkumai

Nors individualus budumas yra svarbus, socialinių tinklų platformos taip pat turi atsakomybę už turinį, kurį jos platina.

Pastaraisiais metais platformos kaip Facebook, YouTube ir Twitter (dabar X) įvedė tam tikras priemones kovai su sveikatos dezinformacija. Jie pradėjo žymėti klaidinančius įrašus, mažinti jų matomumą algoritmuose ir kai kuriais atvejais net šalinti pavojingą turinį. Pandemijos metu daugelis platformų sukūrė specialius informacinius centrus su patikima informacija apie COVID-19.

Tačiau šios pastangos dažnai yra nepakankamos ir nenuoseklios. Algoritmai, kurie turėtų atpažinti dezinformaciją, dažnai praleidžia akivaizdžiai klaidingą turinį, o kartais klaidingai pažymi patikimą informaciją. Be to, platformos dažnai veikia reaktyviai – šalina turinį tik po to, kai jis jau pasiekė milijonus žmonių.

Kyla ir klausimas apie cenzūrą bei žodžio laisvę. Kas turėtų spręsti, kas yra „tiesa” sveikatos klausimais? Nors daugelis atvejų yra aiškūs (pavyzdžiui, teiginiai, kad vakcinos turi mikroschemas), kiti yra sudėtingesni. Medicina nuolat vystosi, ir tai, kas šiandien laikoma tiesa, rytoj gali būti paneigta naujų tyrimų. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp kovos su pavojinga dezinformacija ir laisvos mokslinės diskusijos.

Specialios rizikos grupės ir kaip jas apsaugoti

Kai kurios žmonių grupės yra ypač pažeidžiamos sveikatos dezinformacijos atžvilgiu ir reikalauja papildomo dėmesio.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi mažiau skaitmeninės raštingumo įgūdžių ir gali sunkiau atpažinti klaidinančią informaciją internete. Jie taip pat dažniau susiduria su sveikatos problemomis ir gali būti labiau linkę ieškoti alternatyvių sprendimų. Jei turite vyresnių šeimos narių, aktyviai su jais kalbėkite apie tai, ką jie mato internete. Padėkite jiems nustatyti patikimus informacijos šaltinius ir paaiškinkite pagrindinius įspėjamuosius ženklus.

Tėvai, ypač nauji, taip pat yra dažna dezinformacijos taikinys. Socialiniuose tinkluose pilna klaidinančios informacijos apie vakcinas, maitinimą, vaiko sveikatą. Tėvai natūraliai nori geriausio savo vaikams ir gali būti lengvai įbauginti sensacingais teiginiais apie įvairias grėsmes. Svarbu, kad tėvai turėtų patikimus informacijos šaltinius – pediatrus, su kuriais jaučiasi patogiai, patikimus tėvystės portalus, pagrįstus mokslu.

Žmonės su lėtinėmis ar sunkiomis ligomis yra ypač pažeidžiami. Kai susiduri su vėžiu, autoimunine liga ar kita sunkmia diagnoze, desperacija gali nustelbti racionalų mąstymą. Būtent tokius žmones dažniausiai taiko dezinformacijos skleidėjai, siūlydami „stebuklinguosius” gydymo būdus. Jei jūs ar jūsų artimas žmogus esate tokioje situacijoje, būtinai aptarkite bet kokius alternatyvius gydymo būdus su gydytoju prieš juos bandydami.

Ką daryti, kai patikėjote klaidinga informacija

Daugelis žmonių yra kada nors patikėję ir pasidalinę klaidinga informacija – tai normalu ir neturėtų kelti gėdos. Svarbu, kaip reaguojate, kai sužinote tiesą.

Jei sužinojote, kad informacija, kuria pasidalinote, buvo neteisinga, pašalinkite arba ištaisykite savo įrašą. Galite tiesiog ištrinti klaidingą įrašą arba pridėti komentarą su pataisymu: „Atsiprašau, pasidalinau šia informacija nesitikrinęs – pasirodo, ji neteisinga. Štai ką iš tikrųjų rodo tyrimai…”. Tai parodo brandą ir atsakomybę, o ne silpnumą.

Jei jau ėmėte veikti remdamiesi klaidinga informacija (pavyzdžiui, pradėjote vartoti tam tikrą papildą ar atsisakėte rekomenduojamo gydymo), kuo greičiau pasikonsultuokite su gydytoju. Nebijokite prisipažinti – gydytojai dažnai susiduria su tokiomis situacijomis ir jų tikslas padėti, o ne teisti. Būkite atviri apie tai, ką darėte, kad gydytojas galėtų tinkamai įvertinti jūsų būklę ir pasiūlyti geriausią tolesnį planą.

Pasimokymas iš klaidos yra svarbiausias dalykas. Pagalvokite, kas jus privedė prie to, kad patikėjote klaidinga informacija. Ar tai buvo emocinis pažeidžiamumas? Nepakankamas kritinis mąstymas? Pasitikėjimas netinkamu šaltiniu? Suprasdami, kaip tai įvyko, galėsite ateityje būti atsargesni.

Kaip ugdyti sveikos informacijos ekosistemą savo aplinkoje

Galiausiai, kova su sveikatos dezinformacija nėra tik individuali atsakomybė – tai kolektyvinis darbas, kuriame visi galime dalyvauti.

Dalinkitės patikima informacija proaktyviai, ne tik reaguodami į dezinformaciją. Jei radote gerą straipsnį apie sveikatą iš patikimo šaltinio, pasidalinkite juo. Sekite patikimus sveikatos ekspertus ir institucijas socialiniuose tinkluose ir padėkite jų žinutėms pasiekti platesnę auditoriją. Kuo daugiau kokybiškos informacijos bus mūsų naujienų srautuose, tuo mažiau vietos liks dezinformacijai.

Palaikykite mokslo komunikaciją ir žurnalistiką. Prenumeruokite kokybiškus sveikatos portalus, remkite mokslo komunikatorius, kurie verčia sudėtingą medicinos informaciją į suprantamą kalbą. Gera mokslo žurnalistika reikalauja laiko ir išteklių – jei norime jos turėti, turime ją remti.

Kalbėkite apie šias problemas viešai. Diskusijos apie dezinformaciją ir kritinį mąstymą turėtų tapti normalios kasdienių pokalbių dalimi. Mokykite savo vaikus atpažinti patikimus šaltinius ir kritiškai vertinti informaciją. Dalinkitės šiomis žiniomis su draugais ir šeima. Kuo daugiau žmonių bus informuoti, tuo sunkiau dezinformacijai plisti.

Reikalaukite atsakomybės iš platformų ir institucijų. Rašykite socialinių tinklų platformoms, kai matote, kad jos nepakankamai kovoja su dezinformacija. Reikalaukite, kad sveikatos institucijos būtų aktyvesnės komunikuodamos su visuomene. Demokratijoje turime teisę ir pareigą reikalauti, kad sistemos, kurios turi įtakos mūsų sveikatai, veiktų atsakingai.

Informacijos amžiuje gebėjimas atskirti tiesą nuo melo tapo esminiu išgyvenimo įgūdžiu. Sveikatos klausimais tai ypač svarbu, nes klaidinga informacija gali turėti rimtų, kartais net mirtinų pasekmių. Tačiau su tinkamais įrankiais, kritišku mąstymu ir bendruomeniniu budumu galime sukurti saugesnę informacinę aplinką sau ir savo artimiesiems. Tai nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesio ir pastangų. Bet rezultatas – geresnė sveikata ir informuotesnė visuomenė – tikrai to verta.