Kodėl socialiniai tinklai tapo sveikatos mitų dirva

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė džiaugsmingai pasidalino įrašu apie stebuklingą citrinos ir sodos mišinį, kuris esą gydo vėžį. Ji buvo tokia įsitikinusi, nes įrašą pasidalino jau 50 tūkstančių žmonių. Problema ta, kad tokia informacija ne tik klaidinanti – ji gali būti tiesiog pavojinga, kai žmonės pradeda atsisakyti tikros medicininės pagalbos.

Socialiniai tinklai sukūrė tobulą aplinką sveikatos mitams plisti greičiau nei bet kada istorijoje. Algoritmai mėgsta skandalingą turinį, žmonės mėgsta paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms, o emocinis turinys sklinda kaip miško gaisras. Pridėkite prie to faktą, kad daugelis žmonių labiau pasitiki savo kaimyno patarimu nei gydytojo nuomone, ir gausite tobulą audrą.

Kas dar blogiau – melaginga sveikatos informacija dažnai atrodo labai įtikinama. Ji ateina su asmeninėmis istorijomis, profesionaliai atrodančiais grafikais, net nuorodomis į „tyrimus”. Bet kaip atskirti grūdus nuo pelų? Kaip nepatekti į spąstus ir apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius?

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia pastebėti iš karto

Yra keletas aiškių požymių, kurie turėtų iškart sukelti įtarimą. Pirmiausia – stebuklingos išgydymo istorijos. Jei kažkas teigia, kad vienas produktas ar metodas išgydė visas ligas nuo artrito iki depresijos, galite būti tikri – tai nesąmonė. Tikrasis medicinos pasaulis yra daug sudėtingesnis, ir vienas sprendimas niekada nebus panacėja.

Antra raudona vėliavėlė – skubumas ir baimės kurstymas. „Gydytojai slepia šią informaciją!”, „Farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte!”, „Dabar arba niekada!” – tokie teiginiai skirti jūsų emocijoms manipuliuoti, ne protui informuoti. Tikra mokslinė informacija neskuba ir nekelia panikos.

Taip pat atkreipkite dėmesį į kalbą. Jei tekstas pilnas tokių žodžių kaip „detoksikacija”, „natūralus”, „chemikalų neturintis”, „kvantinis”, „energetinis” – būkite atsargūs. Šie terminai dažnai naudojami suteikti moksliškumo įspūdį, nors realaus mokslinio pagrindo nėra. Ypač įtartini turėtų būti teiginiai apie „natūralų” gydymą – arsenikas ir mirtingoji musmirė taip pat natūralūs, bet tai nereiškia, kad jie naudingi.

Dar vienas svarbus požymis – anonimiškumas arba neaiškūs šaltiniai. „Mokslininkai nustatė”, „tyrimai rodo”, „ekspertai teigia” – bet kokie mokslininkai? Kokie tyrimai? Kurie ekspertai? Jei nėra konkrečių vardų, institucijų ar publikacijų, greičiausiai jų ir nėra.

Kaip tikrinti šaltinius ir nepasiklysti informacijos jūroje

Gerai, dabar žinote, ko ieškoti. Bet kaip iš tikrųjų patikrinti informaciją? Pirmiausia – sustokite ir nedalinkitės iš karto. Žinau, kad tas įrašas apie stebuklų uogas atrodo nuostabus, bet skirkit kelias minutes patikrinimui.

Pradėkite nuo autoriaus. Kas jis toks? Ar turi medicininį išsilavinimą? Ar dirba pripažintoje institucijoje? Socialiniuose tinkluose galite rasti visokių „sveikatos konsultantų” ir „holistinių gydytojų”, bet ar jie turi tikrus kvalifikacijos dokumentus? Paieškokite jų vardo Google kartu su žodžiais „kritika” ar „debunked” – dažnai rasite įdomių dalykų.

Toliau – ieškokite originalių šaltinių. Jei įrašas mini tyrimą, pabandykite jį rasti. Naudokite Google Scholar ar PubMed – tai nemokamos mokslinių publikacijų duomenų bazės. Dažnai paaiškėja, kad tyrimas arba neegzistuoja, arba buvo atliktas su 10 pelių, arba jo išvados visiškai kitokios nei teigia įrašas.

Patikrinkite keliuose šaltiniuose. Jei informacija teisinga ir svarbi, apie ją rašys ne tik vienas blogas ar Facebook paskyra. Patikimi medicinos portalai, žinių agentūros, oficialios sveikatos institucijos – jei niekas iš jų nekalba apie šį „proveržį”, greičiausiai jo nėra.

Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Platformos kaip Snopes, FactCheck.org ar Health Feedback specializuojasi melagingų teiginių demaskavime. Lietuvoje galite pasitikrinti Delfi Melo Detektoriuje ar 15min.lt faktų tikrinimo skyriuje. Dažnai populiarūs mitai jau yra išanalizuoti.

Psichologija už klaidinančios informacijos

Norėčiau pasidalinti įdomiu faktu: mes visi esame pažeidžiami. Net išsilavinę, protingi žmonės gali patikėti nesąmonėmis, nes mūsų smegenys veikia tam tikrais būdais, kurie mus apgauna.

Vienas didžiausių kaltininkų – patvirtinimo šališkumas. Mes linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei jau manote, kad vakcinacijos kenksmingos, rasite tūkstančius įrašų, kurie tai „įrodo”. Jei tikite, kad cukrus yra nuodai, algoritmai mielai jums rodys turinį, kuris tai patvirtina.

Dar yra anekdotinių įrodymų galia. Asmeninė istorija visada atrodo įtikinama. „Mano pusseserė vartojo šią žolę ir jos artritis išnyko!” – tokia istorija veikia mūsų emocijas daug stipriau nei sausas statistinis faktas. Bet vienas atvejis nėra įrodymas – tai gali būti atsitiktinumas, placebo efektas ar natūrali ligos eiga.

Taip pat žmonės mėgsta paprastus paaiškinimus. Sudėtingos ligos su sudėtingomis priežastimis ir gydymo metodais yra baugios ir painios. Daug lengviau patikėti, kad viskas dėl „toksinų” ir kad galima viską išspręsti „detoksu”. Deja, tikrasis pasaulis nėra toks paprastas.

Dar viena svarbi psichologinė priežastis – kontrolės poreikis. Kai susiduriame su liga ar sveikatos problema, jaučiamės bejėgiai. Alternatyvūs metodai ir „paslėpti” sprendimai suteikia iliuziją, kad galime kontroliuoti situaciją. Tai emocinė, ne racionali reakcija.

Konkretūs pavyzdžiai ir kaip juos atpažinti

Leiskite pasidalinti keliais klasikiniais pavyzdžiais, kurie nuolat cirkuliuoja socialiniuose tinkluose.

„Šarminė dieta gydo vėžį” – šis mitas grindžiamas neteisingai suprasta idėja, kad vėžinės ląstelės nemėgsta šarminės aplinkos. Tikrovėje jūsų kraujo pH yra griežtai reguliuojamas organizmo ir maistas jo iš esmės nekeičia. Jei jūsų kraujo pH pasikeistų tiek, kiek teigia šie mitai, būtumėte reanimacijoje, ne sveikesni.

„Vitaminas C didelėmis dozėmis gydo peršalimą” – nors vitaminas C yra svarbus, tyrimai rodo, kad didelės dozės peršalimo trukmę sutrumpina tik labai nežymiai (gal dieną ar dvi) ir tik tam tikrais atvejais. Tai tikrai ne stebuklingas gydymas, kaip dažnai teigiama.

„5G technologija sukelia COVID-19” – šis mitas buvo ypač populiarus pandemijos pradžioje. Jis neturi jokio mokslinio pagrindo – virusai plinta per lašelius, ne per radijo bangas. Be to, COVID-19 plito vietose, kur 5G net nebuvo.

„Vakcinos sukelia autizmą” – šis mitas kilęs iš 1998 metų tyrimo, kuris vėliau buvo pripažintas sukčiavimu ir atšauktas. Šimtai vėlesnių tyrimų su milijonais vaikų nerado jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo. Tačiau šis mitas vis dar gyvuoja ir daro realią žalą.

„Detokso arbatos valo kepenis” – jūsų kepenys ir inkstai jau puikiai atlieka detoksikacijos funkciją. Jokia arbata ar sultis negali to padaryti geriau. Daugelis šių produktų geriausiu atveju yra nenaudingi, blogiausiu – gali sukelti viduriavimą ar net pakenkti kepenims.

Ką daryti, kai artimieji tiki mitais

Tai galbūt sunkiausia dalis. Lengva atpažinti nesąmones pačiam, bet kaip elgtis, kai jūsų mama dalinasi įrašais apie stebuklinguosius homeopatijos preparatus, o draugas prisiekia koloidinio sidabro galiomis?

Pirmiausia – nepulkite su kritika. Žmonės, kurie tiki tam tikra informacija, dažnai ją susieja su savo tapatybe. Tiesioginis puolimas sukels tik gynybinę reakciją ir dar labiau įtvirtins jų įsitikinimus. Tai vadinama „atoveiksmio efektu”.

Vietoj to, užduokite klausimus. „Įdomu, iš kur ši informacija? Ar galėtum parodyti tą tyrimą? Ar girdėjai kitokių nuomonių?” Klausimai skatina žmogų pačiam pamąstyti, o ne jaustis puolamam.

Dalinkitės patikima informacija neagresyviai. „Radau įdomų straipsnį apie tai, gal būtų įdomu pasiskaityti?” veikia geriau nei „Tu klysti, štai tikroji informacija!”

Pripažinkite jų jausmus ir rūpesčius. Dažnai už mitų tikėjimu slypi tikri nerimas ir baimės. „Suprantu, kad nerimaujate dėl šalutinio poveikio” yra daug geriau nei „Tai nesąmonė, vakcinos saugios”.

Tačiau žinokite savo ribas. Kai kurie žmonės nepasikeis, kad ir ką darytumėte. Jei diskusija tampa toksiška ar kenkia jūsų santykiams, kartais geriau tiesiog sutikti nesutikti ir pereiti prie kitų temų.

Patikimi šaltiniai ir kur ieškoti tikros informacijos

Gerai, dabar jau žinote, ko vengti. Bet kur ieškoti patikimos informacijos? Leiskite pasidalinti konkrečiais šaltiniais, kuriems galite pasitikėti.

Lietuvoje pirmas sustojimas turėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) informacija. Tai oficialūs šaltiniai, kurie teikia patikrinta informacija apie įvairias sveikatos temas.

Tarptautiniu mastu – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Šios organizacijos turi didelius ekspertų komandas ir remiasi moksliniais įrodymais.

Medicininiai portalai kaip Mayo Clinic, WebMD ar NHS (Jungtinės Karalystės sveikatos sistema) teikia patikimą, suprantama kalba parašytą informaciją apie ligas ir gydymo metodus.

Mokslinės publikacijos – PubMed, Google Scholar, Cochrane Library. Čia rasite originalius tyrimus, nors jie dažnai parašyti sudėtinga kalba. Tačiau net perskaitę tik santrauką (abstract), gausite geresnį supratimą nei iš atsitiktinio Facebook įrašo.

Faktų tikrinimo svetainės – jau minėjau jas, bet verta pakartoti. Health Feedback specializuojasi būtent sveikatos informacijos tikrinimu ir turi tikrus mokslininkus, kurie analizuoja teiginius.

Lietuviški medicinos specialistų tinklaraščiai ir socialinių tinklų paskyros. Yra vis daugiau gydytojų, kurie aktyviai dalinasi patikima informacija suprantama kalba. Ieškokite paskyrų, kuriose nurodytos tikros kvalifikacijos ir kurios remiasi mokslu, ne anekdotais.

Kaip tapti atsakingu informacijos vartotoju ir dalintoju

Galiausiai noriu pabrėžti, kad kiekvienas iš mūsų turime atsakomybę. Kiekvieną kartą, kai dalinamės informacija, mes tampame jos platintojais. Jei ta informacija klaidinga, mes tampame problemos dalimi, ne sprendimo.

Prieš dalindamiesi bet kuo, sustokit ir pagalvokit. Ar tikrai žinote, kad tai tiesa? Ar patikrinote? Ar tai gali kam nors pakenkti? Jei atsakymas į paskutinį klausimą „taip” arba „galbūt”, geriau nedalinkitės.

Mokykite kritinio mąstymo savo vaikus ir artimuosius. Klausinėkite juos: „Kaip tu manai, ar tai tiesa? Kaip galėtume patikrinti?” Kritinis mąstymas yra įgūdis, kurį galima išlavinti.

Nebijokite pripažinti, kad klystate. Jei pasidalinote kažkuo ir vėliau sužinojote, kad tai netiesa, drąsiai paskelbkite pataisymą. Tai rodo stiprybę, ne silpnybę.

Palaikykite mokslinį raštingumą. Nebūtina turėti medicinos laipsnį, kad suprastumėte pagrindinius mokslo principus. Skaitykit apie tai, kaip atliekami tyrimai, kas yra placebo efektas, kaip veikia statistika. Šios žinios padės jums geriau vertinti informaciją.

Ir svarbiausia – išlaikykite sveiką skepticizmą, bet ne cinizmą. Skepticizmas reiškia abejojimą ir tikrinimą. Cinizmas reiškia atmetimą be tikrinimo. Pirmasis naudingas, antrasis – pavojingas. Nepasitikėjimas visa medicina ar mokslu yra lygiai toks pat problematiškas kaip ir aklas tikėjimas bet kuo.

Kelias į sveikesnę informacinę aplinką prasideda nuo mūsų

Socialiniai tinklai niekur nedingsta. Melaginga sveikatos informacija taip pat. Bet mes galime pakeisti tai, kaip su ja elgiamės. Kiekvienas iš mūsų gali tapti ta grandimi, kuri sustabdo nesąmonių plitimą, o ne ją tęsia.

Prisiminkite, kad už kiekvieno įrašo apie stebuklinga gydymą slypi tikri žmonės su tikromis problemomis, ieškantys pagalbos. Kai mes dalinamės patikima informacija ir padedame kitiems ją atpažinti, mes ne tik saugome save – mes saugome visą bendruomenę.

Taip, tai reikalauja pastangų. Lengviau tiesiog patikėti ir pasidalinti. Bet kaina už lengvumą gali būti labai didelė – ne tik mūsų sveikatai, bet ir visuomenės pasitikėjimui mokslu ir medicina. O šis pasitikėjimas yra pagrindas, ant kurio stovi visa šiuolaikinė medicina, kuri išgelbėjo milijonus gyvybių.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Kitą kartą, kai pamatysite įtartina atrodantį sveikatos patarima, sustokite. Pagalvokite. Patikrinkite. Ir tik tada nuspręskite, ar verta dalintis. Šis paprastas veiksmas, kartojamas milijonų žmonių, gali pakeisti visą informacinę aplinką.

Jūsų sveikata per vertinga, kad ja rizikuotumėte dėl nepatikrintos informacijos iš interneto. Jūsų artimieji per svarbūs, kad leistumėte jiems būti klaidinami. O mūsų bendra ateitis per svarbi, kad leistumėme nesąmonėms užgožti faktus. Tad būkime budrūs, kritiškai mąstantys ir atsakingi. Tai geriausias būdas apsisaugoti nuo pavojingų mitų ir padėti kitiems padaryti tą patį.