Kodėl taip lengva patikėti nesąmonėmis apie sveikatą?

Prisipažinsiu atvirai – ir aš kartą buvau įsitikinęs, kad citrinos sultys su šiltu vandeniu ryte išvalys mano kepenis nuo visų toksinų. Skamba protingai, ar ne? Natūralu, paprasta, ir visi aplink tai kartoja. Problema ta, kad mūsų kepenys puikiai išsivalo pačios, be jokių citrininių ritualų.

Internetas pilnas sveikatos patarimų, kurie skamba įtikinamai, bet iš tikrųjų yra arba visiškai klaidingi, arba pavojingi. Ir suprantu – kai skaito apie kokį stebuklų vaistą nuo nugaros skausmo ar dietą, kuri „garantuotai” padės numesti 10 kg per savaitę, norisi patikėti. Ypač kai tą informaciją dalijasi tavo pusseserė Facebook’e arba kai straipsnis atrodo profesionaliai parašytas.

Bet štai kas įdomu: mūsų smegenys tiesiog mėgsta paprastas istorijas ir greitus sprendimus. Sudėtinga medicininė tiesa – kad sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių ir nėra stebuklingo sprendimo – nėra tokia patraukli kaip „šis vienas produktas išspręs visas tavo problemas”.

Raudonos vėliavėlės, kurias pastebėti gali kiekvienas

Pirmiausia, pasikalbėkime apie akivaizdžius ženklus, kad kažkas čia ne taip. Jei straipsnyje ar įraše matote žodžius „gydytojai slepia”, „farmacijos kompanijos nenori, kad žinotumėte” arba „senovinis sekretas” – sustokite ir pagalvokite. Tikrai manote, kad milijonai gydytojų visame pasaulyje sąmoningai slepia stebuklų vaistą?

Kitas klasikinis požymis – absoliutūs teiginiai. „Visiškai išgydys”, „100% veiksminga”, „garantuotai padės visiems”. Medicina taip neveikia. Net patys geriausi vaistai ir gydymo metodai veikia skirtingiems žmonėms skirtingai. Jei kas nors žada absoliučius rezultatus – jie arba meluoja, arba parduoda.

Ir dar vienas dalykas, kurį pastebėjau – emocinis manipuliavimas. Istorijos apie „desperatišką motiną, kuri atrado šį metodą” arba „vyras, kuriam liko gyventi tik mėnuo, bet jis išgijo”. Šios istorijos skirtos jūsų emocijoms įjungti ir logikai išjungti. Taip, kartais būna tikrų stebuklingų pasveikimų, bet jie yra išimtys, ne taisyklė.

Šaltinių tikrinimas – nuobodu, bet būtina

Gerai, dabar prie konkretesnių dalykų. Kai skaitote straipsnį apie sveikatą, pirmiausia pažiūrėkite – kas jį parašė? Ar nurodytas autorius? Ar jis turi kokius nors kvalifikacijos įrodymus?

Nesakau, kad tik gydytojai gali rašyti apie sveikatą, bet jei straipsnis teigia kažką mediciniško, norėčiau žinoti, kad autorius bent jau konsultavosi su specialistais arba remiasi patikimais šaltiniais.

Ir čia svarbu – ar straipsnyje yra nuorodos į tyrimus ar šaltinius? Jei taip, paspauskite ant jų. Rimtai, padarykite tai. Dažnai pastebėsiu, kad nuoroda veda į kažkokį kitą straipsnį toje pačioje svetainėje, arba į tyrimą, kuris iš tikrųjų sako ką nors visai kitą nei teigia straipsnis.

Kartą mačiau straipsnį apie tai, kaip cukrus sukelia vėžį, su nuoroda į mokslinį tyrimą. Kai perskaitiau tą tyrimą (pripažįstu, supratau gal 60% jo), paaiškėjo, kad jis kalbėjo apie labai specifinius mechanizmus laboratorijoje, su pelėmis, ir mokslininkai patys pabrėžė, kad rezultatai negali būti tiesiogiai taikomi žmonėms. Bet straipsnis tai pateikė kaip įrodytą faktą.

Kaip atskirti tikrus tyrimus nuo pseudo-mokslo

Dabar truputį giliau. Ne visi „tyrimai” yra vienodi. Yra skirtumas tarp rimto mokslinio tyrimo, kuris buvo recenzuotas kitų mokslininkų, ir „tyrimo”, kurį atliko kompanija, parduodanti tą produktą.

Štai keletas dalykų, į kuriuos atkreipiu dėmesį:

Kiek žmonių dalyvavo tyrime? Jei tyrimas atliekamas su 10 žmonių – tai įdomu, bet tikrai ne įrodymas. Rimti tyrimai paprastai apima šimtus ar tūkstančius dalyvių.

Ar buvo kontrolinė grupė? Tai reiškia, kad viena žmonių grupė gavo tikrą gydymą, o kita – placebą (netikrą), ir nei dalyviai, nei tyrėjai nežinojo, kas gavo ką. Tai padeda išvengti šališkumo.

Ar tyrimas publikuotas rimtame medicinos žurnale? Žurnalai kaip „The Lancet”, „New England Journal of Medicine”, „JAMA” turi griežtus standartus. Tai nereiškia, kad jie niekada neklysta, bet tikimybė, kad ten rasite nesąmones, yra žymiai mažesnė.

Kas finansavo tyrimą? Jei tyrimą apie vitamino X naudą finansavo kompanija, gaminanti vitaminą X – būkite atsargūs. Tai dar nereiškia, kad tyrimas blogas, bet reikia papildomos kritikos.

Patikrinkite per kelis šaltinius

Štai ko aš dažniausiai nedariau anksčiau, bet dabar darau visada – ieškau tos pačios informacijos keliose vietose. Jei radau straipsnį, kuris teigia kažką stebinančio, įvedu tą temą į Google ir žiūriu, ką sako kiti šaltiniai.

Ar apie tai rašo didžiosios naujienų agentūros? Ar yra informacijos patikimose sveikatos svetainėse? Lietuvoje galite pasitikrinti tokiuose šaltiniuose kaip SAM (Sveikatos apsaugos ministerija), Higienos institutas, arba tarptautiniuose – WHO, Mayo Clinic, WebMD.

Jei stebuklinga informacija pasirodo tik vienoje svetainėje ar tik socialiniuose tinkluose – tai didelis raudonas signalas. Tikrai svarbūs medicinos atradimai greitai pasklinda per visas patikimas naujienas.

Taip pat verta pažiūrėti, ar nėra paneigimų. Įveskite temą kartu su žodžiais „myth”, „debunked” arba „fact check”. Dažnai rasite, kad kažkas jau patikrinęs tą informaciją ir paaiškinęs, kodėl ji klaidinga.

Ką daryti su asmeninėmis istorijomis ir atsiliepimais

Asmeninės istorijos yra galingos. Kai kas nors sako „aš tai išbandžiau ir man padėjo”, mes natūraliai linkę patikėti. Bet čia yra problema – vieno žmogaus patirtis nėra įrodymas.

Pirma, žmonės dažnai pasveiksta savaime. Jei kas nors pradėjo gerti kokį nors arbatos mišinį ir po savaitės pasveiko nuo peršalimo – greičiausiai jie būtų pasveikę ir be tos arbatos. Bet jų smegenyse susiformuoja ryšys: arbata = pasveikimas.

Antra, placebo efektas yra tikras dalykas. Jei tikite, kad kažkas jums padės, jūsų kūnas gali reaguoti pozityviai, net jei tas „kažkas” neturi jokio tikro poveikio.

Trečia, žmonės dažniau dalijasi sėkmės istorijomis nei nesėkmių. Jei 100 žmonių išbandė kažką ir tik 5 pajuto pagerėjimą, internete greičiausiai pamatysite tų 5 žmonių atsiliepimus, o ne 95 žmonių, kuriems nepadėjo.

Tai nereiškia, kad reikia visiškai ignoruoti asmenines istorijas. Jos gali būti pradinė įkvėpimo ar idėjų vieta. Bet prieš priimdami sprendimus dėl savo sveikatos, ieškokite kietesnių įrodymų.

Socialiniai tinklai – informacijos ir dezinformacijos rojus

Facebook, Instagram, TikTok – ten sveikatos patarimus dalija visi: nuo tikrų gydytojų iki žmonių, kurie tiesiog mėgsta skambėti protingai. Problema ta, kad dažnai negalite atskirti, kas yra kas.

Pastebėjau, kad socialiniuose tinkluose ypač populiarūs yra „greiti patarimai” ir „gyvenimo įgūdžiai”. „Valgyk šį produktą kiekvieną rytą ir…” arba „Jei turi šį simptomą, tai reiškia…”. Jie trumpi, lengvai įsimenami ir lengvai dalijami. Ir dažniausiai – pernelyg supaprastinti arba tiesiog neteisingi.

Kai matote sveikatos patarimą socialiniame tinkle:

Patikrinkite profilio informaciją. Ar asmuo nurodo savo kvalifikaciją? Ar galite ją patvirtinti?

Būkite atsargūs su „influenceriais”. Tai, kad kas nors turi milijoną sekėjų, nereiškia, kad jie supranta mediciną. Dažnai jie gauna pinigus už tam tikrų produktų reklamavimą.

Žiūrėkite komentarus kritiškai. Taip, ten gali būti naudingų įžvalgų, bet taip pat daug patvirtinimo šališkumo – žmonės, kurie jau tiki tuo pačiu, susiburia kartu.

Nepasitikėkite vien vaizdiniais. Nuotraukos „prieš ir po” gali būti redaguotos, darytos skirtingu apšvietimu, skirtingomis pozomis. Jie nėra įrodymas.

Kai abejojate – pasikalbėkite su tikru specialistu

Žinau, kad ne visada lengva patekti pas gydytoją. Lietuvoje eilės, užimti specialistai, o kartais tiesiog nesinori dėl „mažmožio” varginti. Bet jei svarstote pradėti kokį nors naują gydymą, dietą ar papildus, ypač jei turite esamų sveikatos problemų – pasikalbėjimas su gydytoju yra būtinas.

Ir čia patarimas – pasiruoškite tam vizitui. Užsirašykite, ką radote internete, kokios yra jūsų abejonės. Geras gydytojas nesijuoks iš jūsų ir nepykš, kad ieškojote informacijos internete. Jie padės jums atskirti, kas toje informacijoje gali būti naudinga, o kas – ne.

Jei jūsų gydytojas kategoriškai atmeta viską, ką radote, nepaaiškinęs kodėl, arba atvirkščiai – skatina kažką, kas atrodo įtartina – galbūt verta gauti antrą nuomonę.

Taip pat galite kreiptis į farmacininką. Jie dažnai turi laiko ir mielai paaiškins apie įvairius papildus, jų sąveiką su vaistais, ar tikrai verta juos vartoti.

Sveikas protas ir sveika skepticizmo dozė

Galiausiai, pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Jei stebuklų vaistas iš egzotiškos šalies tikrai veiktų taip, kaip žadama, jis jau būtų standartinis gydymas visame pasaulyje.

Skepticizmas nėra blogis. Tai nereiškia, kad turite būti ciniškas ar atmesti viską, kas nėra tradicinė medicina. Bet tai reiškia, kad prieš priimdami sprendimus dėl savo sveikatos, uždavėte sau keletą klausimų: Ar tai logiška? Ar yra įrodymų? Kas naudojasi tuo, kad aš tuo patikėčiau?

Ir atminkite – jūsų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl informacijos, kurią radote atsitiktiniame straipsnyje ar įraše. Internetas yra nuostabus įrankis mokytis ir ieškoti informacijos, bet jis taip pat pilnas žmonių, kurie arba nesąmoningai platina klaidingą informaciją, arba sąmoningai bando jus apgauti dėl pinigų.

Būkite smalsūs, bet ir atsargūs. Užduokite klausimus, ieškokite įrodymų, pasitikrinkite šaltinius. Ir kai abejojate – pasikalbėkite su žmogumi, kuris tikrai supranta – su sveikatos priežiūros specialistu. Jūsų kūnas nusipelno geresnės informacijos nei ta, kuri sklinda virusinėse žinutėse ir abejotinuose straipsniuose.