Kodėl verta abejoti tuo, ką matome ekranuose

Paskutinį kartą, kai slankėte per Facebook ar Instagram, kiek kartų pastebėjote įrašus apie stebuklingą arbatą, kuri išgydo viską nuo nugaros skausmo iki depresijos? O gal matėte video, kuriame kažkoks „daktaras” tvirtina, kad tradicinė medicina slepia nuo mūsų paprastą būdą išgydyti vėžį? Socialiniai tinklai tapo tikru laukinių vakarų miesteliu, kur kiekvienas gali apsimesti šerifu ir skelbti bet ką apie sveikatą.

Problema ta, kad dabar informacija keliauja greičiau nei tiesa. Kol mokslininkai atlieka tyrimus, tikrina duomenis ir skelbia rezultatus, dešimtys klaidinančių įrašų jau pasiekė milijonus žmonių. O kai kurie iš tų žmonių priima sprendimus dėl savo sveikatos remdamiesi tuo, ką perskaitė tarp katinėlių nuotraukų ir pietų selfi.

Aš ne kartą mačiau, kaip žmonės atsisako normalaus gydymo, nes „internete perskaitė” apie geresnį būdą. Kartais tai baigiasi gerai, bet dažniau – ne. Todėl išmokti atpažinti melagingus sveikatos pranešimus yra ne tik naudinga, bet ir gyvybiškai svarbu.

Kas stovi už tų „stebuklų”

Pirmiausia reikia suprasti, kodėl apskritai atsiranda tiek daug klaidinančios informacijos apie sveikatą. Atsakymas paprastas: pinigai, dėmesys ir ideologija.

Kai kurie žmonės tiesiog parduoda produktus. Jie kuria įrašus apie tai, kaip jų maisto papildas, kremas ar aparatas išsprendžia visas problemas. Jų tikslas – kad paspaustumet ant nuorodos ir nusipirktumėte. Jie nėra suinteresuoti tiesa, jie suinteresuoti pardavimais.

Kiti medžioja peržiūras ir sekėjus. Skandalingos, šokiruojančios ar „slaptą tiesą atskleidžiančios” žinutės plinta kaip gaisras. Kuo daugiau žmonių pasidalina įrašu, tuo daugiau dėmesio gauna jo autorius. O dėmesys socialiniuose tinkluose taip pat virsta pinigais – per reklamą, rėmėjus ar produktų pardavimus.

Dar yra trečia grupė – tikintieji. Tai žmonės, kurie nuoširdžiai tiki tuo, ką skelbia, net jei tai visiškai neatitinka realybės. Jie galbūt patys išbandė kažkokį metodą ir jiems atrodė, kad padėjo (nors iš tikrųjų galėjo būti placebo efektas ar natūralus pasveikimas). Dabar jie jaučiasi turį misiją pasidalinti šia „tiesa” su kitais.

Pirmasis patikrinimo metodas: kas čia kalba?

Kai matote sveikatos pranešimą, pirmasis klausimas turėtų būti: kas yra šio pranešimo autorius? Ar jie turi kokią nors kvalifikaciją kalbėti šia tema?

Bet čia yra gudrybė – ne kiekvienas, kuris save vadina „daktaru” ar „specialistu”, iš tikrųjų yra patikimas šaltinis. Aš mačiau žmonių, kurie turi homeopatijos „diplomą” iš kažkokių dviejų savaičių kursų ir dabar skelbiasi kaip sveikatos ekspertai. Kiti turi tikrus medicinos mokslų laipsnius, bet dirba visai kitoje srityje – pavyzdžiui, odontologas staiga pradeda kalbėti apie širdies ligas.

Patikrinkite autoriaus profilį. Ar jie dirba pripažintoje įstaigoje? Ar publikuoja mokslinius straipsnius? Ar kiti specialistai juos pripažįsta? Jei kažkas save pristato kaip „natūralios medicinos ekspertą” ar „holistinį gydytoją”, bet neturi jokio realaus medicinos išsilavinimo – tai jau raudona vėliavėlė.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar autorius parduoda produktus ar paslaugas, susijusias su tuo, apie ką kalba. Jei jis rekomenduoja tam tikrą gydymo metodą ir atsitiktinai jį pats teikia už pinigus – jo objektyvumas yra labai abejotinas.

Antrasis metodas: ar tai skamba per gerai, kad būtų tiesa?

Jei kažkas žada greitą, lengvą ir visapusišką sprendimą sudėtingai sveikatos problemai – greičiausiai meluoja. Realus gyvenimas neveikia taip.

Medicina yra sudėtinga. Žmogaus kūnas yra sudėtingas. Kas vienam padeda, kitam gali nepaveikti arba net pakenkti. Tikri specialistai tai žino ir kalba atsargiai, naudodami tokius žodžius kaip „gali padėti”, „kai kuriais atvejais”, „reikia papildomų tyrimų”. Jie negarantuoja stebuklų.

O štai sukčiai ir klaidintojiai mėgsta absoliučius teiginius: „šis produktas išgydo”, „100% natūralus ir saugus”, „daktarai nenori, kad žinotumėte”, „paprasta priemonė, kuri veikia visada”. Kai matote tokius žodžius – sustokite ir pagalvokite.

Ypač įtartini yra pranešimai, kurie žada išgydyti labai įvairias, nesusijusias problemas vienu metodu. Jei kažkas teigia, kad jų produktas padeda nuo artrito, diabeto, depresijos, nuovargio ir dar dešimties dalykų – tai tiesiog neįmanoma. Skirtingos ligos turi skirtingas priežastis ir reikalauja skirtingo gydymo.

Trečiasis metodas: ieškokite šaltinių ir įrodymų

Patikimi sveikatos pranešimai visada remiasi tyrimais ir duomenimis. Nepatikimi – asmeninėmis istorijomis, nuomonėmis ir „senovės išmintimi”.

Kai skaitote apie kokį nors sveikatos teiginį, paieškokite, ar autorius nurodo šaltinius. Ar jis mini konkretų tyrimą? Ar galite patys rasti tą tyrimą ir jį perskaityti? Jei pranešime nėra jokių nuorodų į mokslinius šaltinius – tai jau įtartina.

Bet net jei šaltiniai nurodyti, reikia būti atsargiems. Kartais žmonės cituoja tyrimus, kurie iš tikrųjų nesako to, ką jie teigia. Arba remiasi labai mažais, prastos kokybės tyrimais ir juos pristato kaip galutinį įrodymą. Vienas tyrimas su 20 dalyvių nėra tas pats, kas dešimtys tyrimų su tūkstančiais dalyvių.

Geras būdas patikrinti – paieškoti, ką apie šią temą sako pagrindinės sveikatos organizacijos. Kas sako Pasaulio sveikatos organizacija? O nacionalinės sveikatos institucijos? Jei jūsų rastas pranešimas prieštarauja tam, ką sako visos pripažintos organizacijos – greičiausiai jis yra klaidinantis.

Taip pat galite paieškoti pranešimo teiginio kartu su žodžiu „debunked” (paneigta) ar „fact check” (faktų tikrinimas). Dažnai populiarius melus jau yra patikrinę ir paneigę faktų tikrintojai.

Ketvirtasis metodas: emocijos prieš logiką

Melagingų sveikatos pranešimų kūrėjai puikiai žino, kaip manipuliuoti emocijomis. Jie naudoja baimę, viltį, pyktį ir kitas stiprias emocijas, kad jūs nepagalvotumėte logiškai.

Pavyzdžiui, jie gali pradėti nuo bauginimo: „Tradicinė medicina jus nuodija!”, „Vakcinos kenkia vaikams!”, „Jūsų daktaras slepia nuo jūsų tiesą!”. Tai sukelia baimę ir nepasitikėjimą. Tada jie pasiūlo sprendimą, kuris atrodo kaip išgelbėjimas: „Bet yra natūralus būdas…”, „Mes žinome tiesą…”.

Kitas populiarus triukas – liūdnos asmeninės istorijos. „Mano mama mirė, nes pasitikėjo daktarais, bet aš radau būdą, kaip išgelbėti kitus”. Tokios istorijos veikia mūsų empatija ir daro mus mažiau kritiškus.

Kai jaučiate, kad pranešimas stipriai veikia jūsų emocijas – sustokite. Atsitraukite. Pakvėpuokite. Tada pabandykite pažiūrėti į tą patį pranešimą šaltai ir logiškai. Ar jame yra faktai ir įrodymai, ar tik emocinis manipuliavimas?

Taip pat atkreipkite dėmesį į kalbą. Melagingų pranešimų autoriai mėgsta naudoti dramatiškus, karo žodynus: „kova”, „priešai”, „pergalė”, „ginklas prieš ligas”. Tikri sveikatos specialistai kalba ramiau ir objektyviau.

Penktasis metodas: konspiracijos teorijų požymiai

Labai dažnai melaginga sveikatos informacija yra susijusi su konspiracijos teorijomis. Jei pranešime matote tokius dalykus – būkite ypač atsargūs:

„Daktarai nenori, kad žinotumėte…” – kodėl daktarai slėptų efektyvų gydymą? Jie taip pat serga, jų šeimos nariai serga. Jei būtų geresnis būdas gydyti, jie norėtų jį naudoti.

„Farmacijos kompanijos slepia…” – farmacijos kompanijos tikrai nėra angelai ir jų tikslas yra pelnas. Bet idėja, kad jos sąmoningai slepia paprastus gydymo būdus, yra nelogiška. Kompanija, kuri išrastų paprastą ir efektyvų gydymą, užsidirbtų milijardus.

„Jie ištrynė šį video, pasidalinkite, kol dar galite…” – tai klasikinis būdas paskatinti žmones dalintis informacija. Jei video būtų tikrai trinama, jūs jo nematytumėte. Dažniausiai niekas nieko netrina, tai tik manipuliacija.

„Senovės išmintis, kurią moderna medicina ignoruoja…” – senovės žmonės tikrai turėjo naudingų žinių apie vaistažoles ir gydymą. Bet jie taip pat mirė nuo ligų, kurias dabar lengvai išgydome. Moderna medicina nekilo iš niekur – ji išaugo iš tos senovės išminties, paėmė tai, kas veikia, ir atmetė tai, kas neveikia.

Konspiracijos teorijos yra patrauklios, nes jos siūlo paprastus paaiškinimus sudėtingiems dalykams ir leidžia mums jaustis esant „žinančiais” tarp „nemiegančių”. Bet realybė yra daug sudėtingesnė ir nuobodesnė nei konspiracijos teorijos.

Šeštasis metodas: patikrinkite datas ir kontekstą

Kartais socialiniuose tinkluose pasidalinami pranešimai, kurie iš tikrųjų yra seni, ištraukti iš konteksto arba apie visai kitą situaciją.

Pavyzdžiui, video apie žmones, griūvančius gatvėje, gali būti pristatomas kaip „vakcinos pasekmės”, nors iš tikrųjų tai yra senas video iš visai kitos šalies apie visai kitą įvykį. Arba mokslinio tyrimo rezultatai gali būti pristatomi klaidingai, ištraukiant vieną sakinį ir ignoruojant visą kontekstą.

Kai matote šokiruojantį pranešimą, pabandykite patikrinti:
– Kada tai įvyko? Ar data nurodyta?
– Kur tai įvyko? Ar vieta aiški?
– Kas yra šaltinis? Ar galite rasti originalų pranešimą?

Dažnai paaiškėja, kad video yra iš 2015-ųjų, o ne iš praėjusios savaitės. Arba kad nuotrauka yra iš visai kitos šalies. Arba kad cituojamas „tyrimas” iš tikrųjų yra kažkieno tinklaraščio įrašas, o ne tikras mokslinis tyrimas.

Google atvirkštinė paveikslėlių paieška čia gali būti labai naudinga. Įkelkite nuotrauką ar video kadrą, ir pamatysite, kur dar internete ji pasirodo. Dažnai taip galite rasti originalų šaltinį ir sužinoti tikrą kontekstą.

Septintasis metodas: pasikalbėkite su tikru specialistu

Galiausiai, jei kažkas socialiniuose tinkluose atrodo įdomu ar svarbu jūsų sveikatai – pasikalbėkite su tikru specialistu. Ne su kažkiuo internete, kuris save vadina ekspertu, o su kvalifikuotu gydytoju, su kuriuo galite susitikti akis į akį.

Taip, aš žinau, kad kartais gydytojai būna užsiėmę, skuba, neturi laiko viską išsamiai paaiškinti. Bet jie vis tiek yra daug patikimesnis informacijos šaltinis nei atsitiktinis žmogus internete.

Jei jūsų gydytojas sako viena, o internetas – kitą, greičiausiai teisus yra gydytojas. Jei vis tiek abejojate – galite pasikonsultuoti su kitu gydytoju, gauti antrą nuomonę. Bet gaukite ją iš tikro specialisto, ne iš Facebook grupės.

Kai kurie žmonės bijo atrodyti kvailai, klausinėdami gydytojo apie tai, ką skaitė internete. Bet geri gydytojai supranta, kad dabar visi skaitome informaciją internete, ir jiems geriau, kad jūs paklaustumėte, nei tylėtumėte ir priimtumėte kvailą sprendimą.

Kai tiesa susiduria su virusiniu turiniu

Problema ta, kad net žinodami visus šiuos patikrinimo metodus, mes vis tiek galime būti apgauti. Nes melaginga informacija dažnai yra patrauklesnė, įsimintinesnė ir lengviau plinta nei tiesa.

Tiesa dažnai yra sudėtinga, nuobodi ir neužtikrinta. „Galbūt tai padės kai kuriems žmonėms, bet reikia daugiau tyrimų” – tai nėra antraštė, kuri sulauks milijono pasidalinimų. O štai „Daktarai slepia paprastą būdą išgydyti vėžį!” – tai plinta kaip gaisras.

Mes visi turime šališkumų, kurie daro mus pažeidžiamus. Patvirtinimo šališkumas verčia mus ieškoti informacijos, kuri patvirtina tai, ką jau tikime. Jei jau esame skeptiški dėl vakcinų, mes lengviau patikėsime anti-vakciniais pranešimais. Jei jau mėgstame natūralius produktus, lengviau patikėsime, kad jie yra stebuklingi.

Be to, socialinių tinklų algoritmai mums rodo daugiau to, ką jau mėgstame ir su kuo sutinkame. Jei kartą paspaudėte „patinka” ant pranešimo apie natūralų gydymą, gausite daugiau panašių pranešimų. Taip susidarome informacijos burbulus, kur visi kalba tą patį ir sustiprina vienas kito įsitikinimus.

Todėl svarbu sąmoningai ieškoti įvairių nuomonių ir šaltinių. Jei skaitote apie tai, kaip kažkas yra nuostabu – paieškokite, ką apie tai sako kritikai. Jei skaitote, kaip kažkas yra baisu – paieškokite, ką sako tie, kurie su tuo nesutinka. Tiesa dažniausiai yra kažkur per vidurį.

Taip pat svarbu pripažinti, kai nežinome. Ne viskas turi būti aiškiai juoda ar balta. Kartais atsakymas yra „mes dar nežinome” arba „tai priklauso nuo situacijos”. Ir tai yra gerai. Geriau pripažinti neužtikrintumą nei apsimesti žinančiam, kai iš tikrųjų nežinai.

Socialiniai tinklai niekur nedings. Informacijos srautas tik didės. Todėl gebėjimas kritiškai vertinti tai, ką skaitome, tampa vis svarbesniu įgūdžiu. Ne tik dėl sveikatos – dėl visko. Bet sveikata yra ypač svarbi sritis, nes čia klaidos gali turėti rimtų pasekmių.

Taigi kitą kartą, kai pamatysite stebuklingą sveikatos pranešimą socialiniuose tinkluose – sustokite. Pakvėpuokite. Pasitikrinkite. Ir tik tada nuspręskite, ar tuo tikėti ir ar tuo dalintis su kitais. Jūsų sveikata ir jūsų draugų sveikata yra per brangi, kad ja rizikuotumėte dėl virusinių pranešimų.