Internetas – ir vaistinė, ir pelkė vienu metu

Ryte skauda galvą, vakare jau žinai, kad turi tris ligas ir galbūt dar ketvirtą. Pažįstama situacija? Sveikatos informacijos internete yra tiek daug, kad jos kiekis jau seniai pranoko kokybę. Ir tai nėra smagu – klaidinga informacija apie sveikatą gali kainuoti brangiai, kartais tiesiogine prasme. Todėl čia – septyni dalykai, kuriuos ekspertai pataria tikrinti prieš patikint bet kokiam sveikatos straipsniui.

1. Kas tai parašė?

Pirmas klausimas, kurį reikia užduoti – kas yra autorius? Jei straipsnyje apie diabetą nėra nurodytas nei gydytojas, nei dietologas, nei bent jau žurnalistas, dirbantis su medicinos ekspertais – tai jau pirmas raudonas vėliavėlė. Autorystė nėra smulkmena, tai atsakomybės ženklas.

2. Kur pirmą kartą pasirodė ši informacija?

Šaltinis – ne tik nuoroda apačioje. Tai visas kontekstas. Ar straipsnis remiasi recenzuotais moksliniais tyrimais? Ar cituoja konkrečius žurnalus? PubMed, The Lancet, NEJM – tai vardai, kurie sveikatos žurnalistikoje reiškia kažką. „Viena studija parodė…” be nuorodos į tą studiją – tai ne informacija, tai pasakojimas.

3. Kada tai buvo parašyta?

Medicina juda greitai. Rekomendacijos keičiasi, tyrimai atnaujinami, kai kurie mitai oficialiai paneigiami. Straipsnis iš 2014-ųjų apie COVID-19 prevenciją – jau juokingas pavyzdys, bet tas pats principas galioja ir kitoms temoms. Data yra svarbu!

4. Ar čia kažkas parduodama?

Tai galbūt paprasčiausias filtras. Jei straipsnis baigiasi mygtuku „Pirkti dabar” arba reklamuoja kokį nors stebuklą kapsulėse – tikėtinai visas turinys buvo parašytas tam, kad prieitum prie to mygtuko. Interesų konfliktas sveikatos žiniasklaidoje yra rimta problema, ir ji niekur nedingsta.

5. Ar teiginiai skamba per gerai?

„Išgydyk vėžį per 30 dienų.” „Vienas produktas, kuris keičia viską.” Jei sveikatos teiginys skamba kaip reklama iš naktinio TV šou – jis greičiausiai ir yra reklama. Tikroji medicina retai žada stebuklus, nes ji žino, kad žmogaus kūnas nėra paprastas.

6. Ką sako kiti ekspertai?

Vienas gydytojas su keista teorija dar nereiškia mokslinės tiesos. Patikima informacija paprastai atspindi tai, ką mano medicinos bendruomenė apskritai, o ne vienas entuziastingas individas su YouTube kanalu. Ieškokite konsensuso – tai nėra nuobodu, tai tiesiog išmintinga.

7. Ar galite tai patikrinti kitame patikimame šaltinyje?

PSO, CDC, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, universitetinių ligoninių svetainės – tai vietos, kur informacija praeina filtrus. Jei kažko nerandate ten, bet randatę kažkokiame „sveikatospaslaptys.lt” – verta susimąstyti.

Tavo sveikata, tavo atsakomybė – bet ne tavo pareiga viską žinoti vienam

Niekas nesako, kad reikia tapti medicinos detektyvu prieš kiekvieną straipsnį. Bet šie septyni klausimai gali tapti greitu sveiku protu, kuris apsaugo nuo didžiausių klaidų. Internetas pilnas žmonių, kurie nori tau padėti – ir žmonių, kurie nori tiesiog užsidirbti ant tavo nerimo. Skirtumas tarp jų dažnai yra ten, kur mažiausiai tikimės – smulkmenose, kurias lengva praleisti. Tad kitą kartą, kai kažkas internete „atras” revoliucinį gydymą – tiesiog paklausyk savęs: o kas tai parašė?