Kodėl tai iš tiesų svarbu

Pandemijos metu internetas tapo vieta, kur tiesa ir melas susipynė taip stipriai, kad net išsilavinusiems žmonėms buvo sunku atskirti vieną nuo kito. Ir tai nėra jūsų kaltė – dezinformacija buvo kuriama specialiai tam, kad atrodytų įtikinamai. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos žinant galima gerokai sumažinti tikimybę patikėti tuo, kas tiesiog nėra tiesa.

Pirmas žingsnis – pažiūrėk, kas tai parašė

Skamba paprastai, bet dauguma žmonių šio žingsnio tiesiog praleidžia. Prieš dalindamasis straipsniu ar vaizdo įrašu, pasitikrink – kas yra autorius? Ar jis turi medicininį ar mokslinį išsilavinimą? Ar svetainė, kurioje publikuotas turinys, turi aiškią redakcinę politiką?

Patikimi šaltiniai COVID-19 temomis yra Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir recenzuojami moksliniai žurnalai. Jei informacija ateina iš anoniminių „sveikatos ekspertų” ar „tyrinėtojų”, kurių pavardžių niekur kitur nerasi – tai rimtas įspėjamasis signalas.

Atkreipk dėmesį į emocijas

Melagingos naujienos dažnai veikia per emocijas. Jos sukelia baimę, pyktį arba pernelyg didelį entuziazmą – „Štai kas iš tikrųjų vyksta!”, „Jie slepia tiesą!” Jei tekstas labiau nori tave supykdyti ar išgąsdinti nei informuoti, sustok ir pagalvok.

Mokslinė informacija paprastai yra santūresnė. Ji pripažįsta neaiškumus, nurodo ribojimus ir neklausia tavęs „dalintis kol nepašalino”. Tikri mokslininkai retai kalba absoliučiais teiginiais, nes tikrovė dažniausiai yra sudėtingesnė.

Tikrink faktus keliuose šaltiniuose

Vienas šaltinis – dar ne faktas. Jei kažkas tikra, apie tai rašys ne vienas portalas ar institucija. Lietuvoje veikia Demaskuok.lt – platforma, kuri specialiai tikrina viešojoje erdvėje plintančią dezinformaciją. Tarptautiniu mastu puikiai veikia Snopes.com ir FactCheck.org.

Taip pat verta patikrinti datą. Pandemijos metu senosios naujienos dažnai buvo dalinamos kaip aktualios, sukuriant klaidingą įspūdį apie situaciją.

Ypatingas dėmesys vaizdo įrašams

Vaizdo įrašai atrodo įtikinamiau nei tekstas – mes linkę tikėti tuo, ką matome savo akimis. Tačiau kontekstas gali būti visiškai iškreiptas. Įrašas iš 2019-ųjų gali būti pateikiamas kaip COVID-19 įrodymas. Scena iš vienos šalies – kaip situacija kitoje.

Prieš dalindamasis vaizdo įrašu, pabandyk rasti jo originalų šaltinį. Google paieška pagal raktažodžius arba atvirkštinė vaizdo paieška gali padėti nustatyti, kada ir kur įrašas iš tikrųjų buvo padarytas.

Kai abejoji – geriau netylėk

Kritinis mąstymas apie sveikatos informaciją nėra skirtas tik tam, kad apsaugotum save. Kai atpažįsti dezinformaciją ir apie tai pasakai draugui ar šeimos nariui, tu iš tikrųjų darai kažką svarbaus – stabdai grandininę reakciją, kuri gali pakenkti realių žmonių sveikatai.

COVID-19 parodė, kad informacinis raštingumas nėra kažkoks abstraktus įgūdis – tai praktinis dalykas, turintis tiesioginių pasekmių. Kuo daugiau žmonių moka atskirti faktą nuo fikcijos, tuo sunkiau dezinformacijai plisti. O tai, galiausiai, yra ir sveikatos apsaugos klausimas.