Covid19 apribojimai, Mokslas, Patarimai

Kaip efektyviai naudotis sveikatos stebėsenos portalais: praktinis vadovas COVID-19 ir kitų ligų duomenų sekimui realiu laiku

Kodėl verta sekti sveikatos duomenis realiu laiku

Prisimenu, kaip 2020-ųjų kovą visi kaip įsiurbti žiūrėjo į ekranus, stebėdami COVID-19 atvejų skaičių beveik kiekvieną valandą. Tai buvo tarsi kolektyvinis nerimas, išreikštas skaičiais ir grafikais. Bet po to chaoso daugelis suprato – tikrai praverčia mokėti orientuotis sveikatos duomenų jūroje. Ne tik pandemijos metu, bet ir kasdien.

Sveikatos stebėsenos portalai tapo mūsų realybe. Jie ne tik informuoja apie užkrečiamųjų ligų plitimą, bet ir padeda suprasti sveikatos tendencijas, priimti informuotus sprendimus dėl kelionių, renginių ar net paprasčiausių kasdienių veiklų. Tačiau problema ta, kad dauguma žmonių nežino, kaip tinkamai interpretuoti šiuos duomenis arba netgi neranda patikimų šaltinių.

Šiandien turime prieigą prie neįtikėtino kiekio informacijos. Bet ar visa ji vienodai patikima? Ar mokame atskirti svarbius signalus nuo informacinio triukšmo? Ir svarbiausia – ar žinome, kaip šie duomenys gali realiai paveikti mūsų gyvenimą?

Patikimiausi sveikatos duomenų šaltiniai

Pirmiausia reikia suprasti, kad ne visi portalai sukurti vienodai. Yra oficialūs vyriausybiniai šaltiniai, tarptautinės organizacijos, akademinės institucijos ir privačios iniciatyvos. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra tas auksinis standartas, nuo kurio verta pradėti. Jų duomenys gali būti šiek tiek pavėluoti – kartais kelias dienas ar net savaitę, nes jie kruopščiai tikrinami ir patvirtinami. Bet jei norite patikimos informacijos be sensacijų, tai jūsų vieta. PSO portalas puikiai tinka ilgalaikėms tendencijoms stebėti, lyginant skirtingas šalis ar regionus.

Our World in Data – tai Oksfordo universiteto projektas, kuris tapo tikra COVID-19 duomenų Biblija. Kas man patinka šiame portale – jie ne tik renka duomenis, bet ir vizualizuoja juos taip, kad net nekompetentingas žmogus supranta. Galite lyginti šalis, matyti vakcinacijos tempus, hospitalizacijas, mirtingumą. Viskas interaktyviai, galima filtruoti, keisti parametrus. Ir svarbiausia – jie visada nurodo duomenų šaltinius, todėl galite patys patikrinti.

Nacionaliniai sveikatos portalai irgi labai svarbūs. Lietuvoje tai būtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainė ir koronastop.lrv.lt portalas. Čia rasite aktualiausią informaciją būtent apie situaciją Lietuvoje – kiek naujų atvejų, kur didžiausias sergamumas, kokios dabar galiojančios rekomendacijos. Tiesa, kartais šie portalai būna perkrauti technine informacija, ir reikia paieškoti, kol randi tai, ko ieškai.

Johns Hopkins universiteto COVID-19 žemėlapis buvo vienas pirmųjų ir populiariausių pandemijos pradžioje. Nors dabar jie nutraukė kasdienį atnaujinimą, jų metodologija tapo pavyzdžiu daugeliui kitų projektų. Bet pats principas – realaus laiko vizualizacija su interaktyvia žemėlapiu – puikiai veikia ir kitų ligų atveju.

Kaip skaityti skaičius ir grafikus be panikos

Štai kur dauguma žmonių suklysta. Matai, kad per dieną užregistruota 500 naujų atvejų, ir iš karto kyla nerimas. Bet ar tai daug, ar mažai? Lyginant su kuo? Su praėjusia savaite? Su prieš metus? Su kaimyninėmis šalimis?

Vienas svarbiausių dalykų – žiūrėti tendencijas, o ne absoliučius skaičius. Jei atvejų skaičius auga tris savaites iš eilės, tai signalas. Jei šokinėja aukštyn žemyn – gali būti testavimo intensyvumo ar savaitgalių efektas. Epidemiologai dažniausiai žiūri į 7 dienų vidurkį, nes tai išlygina tuos kasdienius svyravimus.

Antra svarbi metrika – pozityvumo rodiklis. Tai procentas teigiamų testų iš visų atliktų. Jei jis žemas (PSO rekomenduoja žemiau 5%), reiškia, kad testuojame pakankamai plačiai ir greičiausiai nepraleidžiame daug atvejų. Jei pozityvumas aukštas – testuojame per mažai arba liga plinta labai sparčiai.

Hospitalizacijų ir mirčių skaičiai yra vėluojantys rodikliai. Žmogus užsikrečia šiandien, susirgsta po kelių dienų, patenka į ligoninę po savaitės, o mirčių statistika atsiranda dar vėliau. Todėl kai matote didėjantį atvejų skaičių, žinokite – hospitalizacijos kils po 1-2 savaičių.

Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – populiacijos dydis. Absoliutūs skaičiai nieko nesako be konteksto. 1000 atvejų milijoninėje šalyje ir 1000 atvejų šimtatūkstantinėje – visiškai skirtingi dalykai. Todėl visada žiūrėkite į rodiklius „100 000 gyventojų”.

Mobiliosios programėlės ir pranešimų sistemos

Nebūtinai kiekvieną dieną naršyti portalus. Galima nustatyti, kad informacija pati ateitų pas jus. Daugelis šalių turi oficialias programėles, kurios ne tik teikia informaciją, bet ir įspėja apie galimus kontaktus su užsikrėtusiais.

Lietuvoje buvo Korona Stop LT programėlė, kuri naudojo Bluetooth technologiją kontaktų sekimui. Panašias sistemas turi dauguma Europos šalių. Nors COVID-19 aštrumas praėjo, tokios technologijos lieka aktualios ir kitoms ligoms – nuo gripo iki meningokokinės infekcijos.

Bet čia svarbu suprasti, kaip veikia privatumas. Geros programėlės nenaudoja GPS lokacijos, nerenka asmeninių duomenų, o kontaktų informacija saugoma tik jūsų telefone. Jei programėlė prašo per daug leidimų arba nėra aišku, kas valdo duomenis – geriau jos nenaudoti.

Dar viena naudinga funkcija – kelionių įspėjimai. Kai kurios programėlės gali informuoti, jei keliausite į regioną su padidėjusiu sergamumu. Tai ypač aktualu šeimoms su mažais vaikais ar žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Duomenų interpretavimas skirtingoms ligoms

COVID-19 buvo išskirtinis tuo, kad turėjome beveik realaus laiko duomenis. Bet kitos ligos sekamos kitaip, ir reikia žinoti šiuos skirtumus.

Sezoninis gripas stebimas per gripopaną sistemą – tinklą gydytojų, kurie praneša apie ūmių kvėpavimo takų infekcijų atvejus. Duomenys atnaujinami kas savaitę, ne kasdien. Čia svarbu žiūrėti į sergamumo intensyvumą (bazinis, žemas, vidutinis, aukštas) ir dominuojančius virusų tipus. NVSC svetainėje rasite savaitinius biuletenius su šia informacija.

Erkių platinamų ligų duomenys paprastai skelbiami kas mėnesį ar ketvirtį. Čia svarbesni ne realaus laiko skaičiai, o rizikos žemėlapiai – kuriose Lietuvos vietose didžiausia erkinio encefalito ar Laimo ligos rizika. Prieš planuojant žygius ar stovyklas miške, verta pasižiūrėti šiuos žemėlapius.

Maisto apsinuodimai ir protrūkiai stebimi per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jei kažkur įvyko salmonelės ar kito patogeno protrūkis, informacija skelbiama viešai su konkrečiais produktais ar įstaigomis. Tai labai praktinė informacija, kurią verta sekti.

Kaip atskirti faktus nuo dezinformacijos

Čia prasideda tikrasis iššūkis. Pandemijos metu matėme neįtikėtiną dezinformacijos bangą – nuo visiškai absurdiškų teorijų iki subtiliai klaidinančių statistikos interpretacijų. Kaip nepasiklysti?

Pirma, visada tikrinkite šaltinį. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai oficiali institucija, pripažinta mokslo organizacija, ar kažkoks anoniminis „Telegram” kanalas? Jei straipsnyje nėra nuorodų į pirminius duomenis – jau įtartina.

Antra, būkite atsargūs su antraštėmis. Žiniasklaida dažnai pernelyg dramatizuoja. „Atvejų skaičius išaugo 50%!” – skamba baisiai, bet jei tai reiškia nuo 2 iki 3 atvejų mažame miestelyje, kontekstas visiškai kitoks.

Trečia, žiūrėkite datą. Pandemijos metu informacija keitėsi labai greitai. Straipsnis iš 2020-ųjų pavasario apie COVID-19 gali būti visiškai neaktualus šiandien. Bet žmonės dalinasi senais įrašais, tarsi tai būtų šviežia informacija.

Ketvirta, kritiškai vertinkite „ekspertus”. Ar tas žmogus, kuris kalba apie virusologiją, iš tikrųjų yra virusologas? Ar gal tai dantistas su nuomone apie vakcinų kūrimą? Tikri ekspertai paprastai kalba atsargiai, su išlygomis, pripažįsta, ko dar nežinome. Pseudoekspertai visada turi „galutinį atsakymą”.

Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui

Gerai, teorija aiški. Bet kaip tai pritaikyti praktiškai? Štai keletas konkretų scenarijų.

Planuojate kelionę. Prieš dvi savaites iki išvykimo pradėkite stebėti situaciją paskirties šalyje. Žiūrėkite ne tik COVID-19, bet ir kitas endemines ligas – malarija, dengė, geltonoji karštinė. CDC (JAV ligų kontrolės centras) turi puikų kelionių sveikatos skyrių su konkrečiomis rekomendacijomis kiekvienai šaliai. Patikrinkite, ar reikia vakcinų, kokios profilaktikos priemonės rekomenduojamos.

Vaikas lanko darželį ar mokyklą. Rudens-žiemos sezonu kas savaitę pažiūrėkite gripo aktyvumo duomenis. Kai sergamumas pradeda augti, galite imtis prevencinių priemonių – dažniau plauti rankas, vengti perpildytų vietų, sustiprinti vitamino D vartojimą. Jei jūsų regione prasideda kokio nors viruso protrūkis (pvz., rotaviruso darželiuose), būsite pasirengę.

Esate darbdavys. Stebėdami sergamumo tendencijas galite planuoti darbo organizavimą. Jei matote, kad gripo banga artėja, galbūt verta priminti darbuotojams apie higienos taisykles, pasiūlyti lankstesnį grafiką sergantiems, pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis. Tai ne paranoja – tai protingas planavimas.

Turite lėtinę ligą ar nusilpusią imuninę sistemą. Jums sveikatos duomenų sekimas gali būti gyvybiškai svarbus. Kai bendruomenėje didėja užkrečiamų ligų atvejų, galite koreguoti savo elgesį – dėvėti kaukę viešose vietose, vengti renginių, pasitarti su gydytoju dėl papildomų apsaugos priemonių.

Dar vienas patarimas – susikurkite savo stebėsenos rutiną. Nebūtinai kasdien, bet gal kartą per savaitę skirti 10 minučių peržiūrėti pagrindinius rodiklius. Tai gali būti pirmadienio rytas su kava arba penktadienio vakaras. Svarbu, kad tai taptų įpročiu, o ne chaotišku reagavimu į kažkieno pasidalintą baisią antraštę.

Kai skaičiai tampa per daug: psichologinis aspektas

Turiu prisipažinti – yra tokia problema kaip „duomenų perdozavimas”. Pandemijos pradžioje žinau žmonių, kurie tikrinti statistiką keletą kartų per dieną. Tai tapo obsesija, kėlė nerimą, gadino miegą. Skaičiai virto baubu.

Sveikatos duomenų sekimas turi būti informuojantis, o ne paralizuojantis. Jei pastebite, kad po kiekvieno statistikos patikrinimo jaučiatės blogiau, neramesni, labiau išsigandę – sustokite. Tai ženklas, kad perlenkiate lazdą.

Nustatykite sau ribas. Pavyzdžiui, tikrinti duomenis ne dažniau kaip kartą per dieną. Arba paskirti vieną žmogų šeimoje, kuris seks informaciją ir prireikus praneš kitiems. Arba apskritai nuspręsti, kad tikrinsite tik tada, kai planuojate kokią konkrečią veiklą – kelionę, renginį, vizitą pas senyvo amžiaus gimines.

Svarbu atsiminti, kad statistika apie populiaciją ne visada taikytina jums asmeniškai. Jei esate jaunas, sveikas, paskiepytas žmogus, net ir dideli sergamumo skaičiai jūsų rizikai gali turėti minimalų poveikį. Kita vertus, jei esate rizikos grupėje, net maži skaičiai gali reikalauti atsargumo.

Ką daryti su sužinota informacija

Tai galbūt svarbiausias klausimas. Gerai, sužinojote, kad jūsų regione auga COVID-19 atvejų skaičius. Ir kas toliau? Sėdėti namie ir bijoti? Tikrai ne.

Informacija vertinga tik tada, kai ji veda prie protingų, proporcingų veiksmų. Jei sergamumas žemas – gyvenate įprastai, be papildomų atsargumo priemonių. Jei vidutinis – gal dėvite kaukę perpildytose vietose, dažniau plaunate rankas, atidėjate vizitą pas senelę. Jei aukštas – galbūt atšaukiate neesminius renginius, dirbate iš namų, jei įmanoma, esate ypač atsargūs.

Bet svarbiausia – nekurti panikos sau ar kitiems. Matote neramią statistiką ir tuoj pat dalijatės ja socialiniuose tinkluose su dramatišku komentaru? Sustokite. Pagalvokite, kokią reakciją tai sukels. Ar tai padės žmonėms priimti geresnius sprendimus, ar tik kels nerimą?

Geriau pasidalykite konstruktyvia informacija. Ne „Žiūrėkite, kaip baisiai!”, o „Šiuo metu sergamumas auga, todėl verta prisiminti prevencijos priemones: plauti rankas, gerai vėdinti patalpas, likti namuose sergant”. Matote skirtumą?

Ir dar vienas dalykas – dalinkitės patikimais šaltiniais, o ne sensacingais straipsniais. Jei matote, kad draugas dalinasi akivaizdžia dezinformacija, švelniai pasiūlykite patikrinti oficialius šaltinius. Kartais užtenka paprastos nuorodos į NVSC ar PSO svetainę.

Sveikatos duomenų stebėsena realiu laiku – tai įgūdis, kuris šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Ne tam, kad gyventume baimėje, o tam, kad priimtume informuotus sprendimus. Kad suprastume, kada reikia būti atsargesniems, o kada galime atsipalaiduoti. Kad atskirume tikrus pavojus nuo įsivaizduojamų.

Nebūkite nei paranojikai, kurie mato grėsmę kiekviename skaičiuje, nei neatsargūs optimistai, kurie ignoruoja akivaizdžius signalus. Būkite informuoti, protingi ir atsakingi. Mokykitės skaityti duomenis, kritiškai vertinti informaciją, pritaikyti žinias praktiškai. Ir nepamirškite – už visų tų skaičių ir grafikų yra tikri žmonės, tikros gyvybės, tikros istorijos. Duomenys padeda mums apsaugoti save ir kitus. Ir tai, galiausiai, yra svarbiausia.