Kodėl šis festivalis vis dar aktualus ir kaip jis pasikeitė

Pandemija iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į bendruomeninius renginius, o ypač į tuos, kurie vyksta lauke. Miško ir sodo daržo festivaliai – tai ne tik puiki proga susitikti su bendraminčiais, bet ir realus būdas skatinti ekologišką mąstymą, dalijantis praktinėmis žiniomis apie permakulturą, ekologinį ūkininkavimą ir tvarų gyvenimo būdą. Po COVID-19 krizės žmonės tapo jautresni gamtai, daugiau dėmesio skiria vietos maistui ir bendruomenės ryšiams. Tai puiki dirvožemis tokiems renginiams augti.

Tačiau organizuojant festivali šiandien reikia atsižvelgti į naują realybę. Žmonės tapo atsargesni, labiau vertina asmeninę erdvę, o kai kurie vis dar bijo didesnių susibūrimų. Kartu išaugo lūkesčiai – dalyviai nori ne tik pasyviai klausytis paskaitų, bet aktyviai dalyvauti, mokytis praktinių įgūdžių, patirti autentišką bendravimą su gamta ir žmonėmis. Sėkmingas festivalis šiandien turi būti lankstus, saugus ir tikrai vertingas dalyviams.

Planavimo etapas: nuo idėjos iki konkretaus plano

Pradėkime nuo pagrindų. Festivaliui organizuoti reikia ne mažiau kaip 4-6 mėnesių, jei kalbame apie vidutinio dydžio renginį, kuriame tikitės 200-500 dalyvių. Pirmiausia suformuokite organizacinį komitetą – idealiu atveju tai turėtų būti 5-8 žmonių komanda, kurioje kiekvienas turi aiškią atsakomybės sritį: vieta ir logistika, programos turinys, komunikacija ir rinkodara, savanoriai, finansai ir rėmėjai, techninė dalis.

Pirmajame susitikime aptarkite pagrindinius dalykus: kokia bus festivalio tema ir filosofija? Ar tai bus vienų dienų renginys, ar savaitgalis? Kokia tikslinė auditorija – šeimos su vaikais, jauni permakultūros entuziastai, patyrę sodininkai? Šie sprendimai lems visą tolesnę logiką. Pavyzdžiui, jei orientuojatės į šeimas, jums reikės vaikų zonos, saugesnės infrastruktūros, trumpesnių ir interaktyvesnių užsiėmimų. Jei tikslas – patyrę praktikai, galite leistis į gilesnes, ilgesnes dirbtuves.

Labai svarbu iš karto nustatyti realistišką biudžetą. Netgi nedidelis bendruomeninis festivalis gali kainuoti 3000-5000 eurų. Pagrindinės išlaidų kategorijos: vietos nuoma (jei reikia), scenos ir garso įranga, toaletai (jei vietoje jų nėra), reklama, leidimų gavimas, draudimas, honorarai pranešėjams ar menininkams, maistas savanoriams. Nepamirškite rezervo – visada atsiranda nenumatytų išlaidų.

Vietos pasirinkimas ir infrastruktūros klausimai

Vieta – tai festivalio širdis. Idealiu atveju tai turėtų būti natūrali aplinka: sodo daržas, permakultūros ūkis, miško aikštelė ar net botanikos sodas. Vieta turi būti pakankamai didelė, kad žmonės nesijaustu suspausti (ypač svarbu po pandemijos), bet ne per didelė, nes tada festivalis atrodys tuščias ir nejauku.

Praktiniai dalykai, į kuriuos būtina atsižvelgti: ar yra parkavimo vieta arba geras susisiekimas viešuoju transportu? Ar yra elektros prieiga bent pagrindinei scenai ir garsui? Ar yra šešėlio, jei festivalis vyks vasarą? Ar yra pastogė lietui? Lietuvoje orai nenuspėjami, todėl bent viena didesnė pastogė ar palapinė kritinė.

Sanitariniai mazgai – tai ne smulkmena, o būtinybė. Jei vietoje nėra tualetų, teks nuomoti biotuoletus. Skaičiuokite maždaug vieną tualetą 50 žmonių. Taip pat būtina turėti vandens prieigą – bent jau geriamojo vandens punktą ir vietą rankoms plauti. Po pandemijos žmonės tapo jautresni higienos klausimams, todėl švarūs, prieinami tualetai ir rankų plovimo galimybės – tai ne prabanga, o standartinis lūkestis.

Dėl leidimų: jei renginys viešoje erdvėje ar savivaldybės žemėje, greičiausiai reikės renginio leidimo. Kreipkitės į savivaldybės administraciją bent mėnesį prieš renginį. Jei tikitės daugiau nei 300 dalyvių, gali prireikti ir saugumo plano, medicinos punkto. Tai skamba bauginančiai, bet dažnai užtenka susitarti su vietos greitosios pagalbos punktu ar turėti savanorį su pirmosios pagalbos įgūdžiais.

Programos kūrimas: balansas tarp edukacijos ir pramogos

Programa – tai tas dalykas, dėl kurio žmonės iš tikrųjų atvyks. Miško ir sodo daržo festivalyje turėtų būti kelios pagrindinės kryptys: edukacinės dirbtuvės, praktiniai užsiėmimai, diskusijos ar pokalbiai, vaikų programa, kultūrinė dalis (muzika, menas), vietos gamintojų mugė ar turgus.

Edukacinės dirbtuvės turėtų būti įvairios – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų. Populiarios temos: kompostavimas, dirvožemio sveikata, vaismedžių genėjimas, sėklų taupymas, natūralus augalų apsaugojimas nuo kenkėjų, bitininkystė, vaistažolių auginimas ir naudojimas, permakultūros principai, miško sodų kūrimas. Kvieskite praktiką – žmones, kurie realiai užsiima tuo, apie ką kalba. Autentiškumas svarbesnis už akademinius laipsnius.

Praktiniai užsiėmimai – tai tas dalykas, kuris festivali padaro tikrai įsimintiną. Žmonės nori ne tik klausytis, bet ir daryti. Organizuokite bendrus sodinimo darbus, mulčiavimo demonstracijas, kompostavimo dėžių konstravimą, sėklų keitimosi sesiją. Jei vieta leidžia, padarykite bendrą projektą – pavyzdžiui, įrenkite herbų spiralę ar pasodinkite vaismedžių giraitę, kuri liks kaip festivalio atmintis.

Vaikų programa absoliučiai būtina, jei norite pritraukti šeimas. Ir ji neturi būti tik „užimti vaikus, kol tėvai klausosi paskaitų”. Vaikai gali mokytis sodinti, daryti molio kamuolius su sėklomis, statyti vabzdžių viešbučius, tyrinėti dirvožemį po mikroskopu, kurti iš gamtinių medžiagų. Pasirūpinkite, kad būtų atsakingi suaugusieji, kurie prižiūri vaikų zoną.

Rėmėjai, partneriai ir finansavimas

Festivalis retai išsiverčia tik iš bilietų pardavimo, ypač jei norite išlaikyti prieinamas kainas. Todėl reikia ieškoti rėmėjų ir partnerių. Geros naujienos: Miško ir sodo daržo festivaliai puikiai atitinka daugelio organizacijų vertybes ir tikslus.

Potencialūs rėmėjai: vietos savivaldybė (ypač jei festivalis skatina bendruomenės aktyvumą ir ekologinį švietimą), aplinkosaugos fondai ir organizacijos, ekologiškų produktų gamintojai ir parduotuvės, sodo įrankių ir sėklų įmonės, ekologinio ūkininkavimo asociacijos. Kai kurios įmonės mielai remia mainais už galimybę turėti stendą festivalyje.

Rašydami paraiškas rėmėjams, būkite konkretūs: kiek žmonių tikitės, kokia auditorija, kokią naudą tai duos bendruomenei, kaip bus paminėtas rėmėjas. Pasiūlykite skirtingus rėmimo paketus – nuo logotipo ant plakatų iki didelės scenos rėmėjo statuso su kalbos laiku.

Partnerystės gali būti ir nekomercinės. Bendradarbiaukite su vietos ekologinėmis organizacijomis, permakultūros asociacijomis, sodo daržų bendruomenėmis, universitetų ekologijos katedromis. Jie gali prisidėti ekspertize, savanoriais, įranga ar tiesiog padėti skleisti informaciją savo tinkluose.

Komunikacija ir bendruomenės įtraukimas

Geriausias festivalis – tas, kurį kuria pati bendruomenė. Nuo pat pradžių įtraukite žmones į planavimą. Sukurkite Facebook grupę ar kitą komunikacijos kanalą, kur žmonės galėtų siūlyti idėjas, savanoriauti, dalintis resursais. Reguliariai informuokite apie pasiruošimo eigą – tai kuria laukimo nuotaiką ir įsitraukimą.

Reklamos strategija turėtų būti daugiakanalė. Socialiniai tinklai – pagrindinis kanalas, bet ne vienintelis. Sukurkite įvykį Facebook’e, reguliariai skelbkite atnaujinimus Instagram’e (vizualinis turinys labai svarbus – rodykite vietą, pranešėjus, pasiruošimo užkulisius), naudokite vietos bendruomenių grupes. Bet nepamirškite ir tradicinių būdų: plakatai vietos ekologiškose parduotuvėse, bibliotekose, bendruomenės centruose, pranešimai vietos laikraščiuose ir radijuje.

Sukurkite aiškią, patrauklią vizualinę identitetą – logotipą, spalvų paletę, plakatų stilių. Tai padeda festivaliui atrodyti profesionaliai ir įsimenančiai. Nebūtina samdyti brangaus dizainerio – dažnai bendruomenėje atsiranda talentingų žmonių, kurie mielai padės mainais už nemokamą įėjimą ar kitą kompensaciją.

Informacija turi būti aiški ir lengvai prieinama: data, vieta, kaip nuvykti, programa, kainos (jei yra), kas galima atsivežti, ko negalima. Sukurkite paprastą svetainę ar bent išsamų įvykio aprašymą su visa praktine informacija. Žmonės nedalyvaus, jei nebus aiškumo.

Savanoriai – festivalio stuburas

Be savanorių festivalis tiesiog neįmanomas. Jums reikės žmonių registracijai, informacijos punktui, techninei pagalbai, vaikų zonai, tvarkos palaikymui, pagalbai pranešėjams, foto ir video fiksavimui, maisto punktui (jei toks bus). Vidutinio dydžio festivalyje reikia bent 15-20 savanorių.

Pradėkite verbavimą anksti – bent mėnesį prieš renginį. Sukurkite aiškų savanorių aprašymą: kokių užduočių reikia, kokiomis valandomis, ką savanoriai gaus mainais (paprastai – nemokamas įėjimas, maistas, festivalio atributika, padėka viešai). Kai kurie žmonės mielai savanoriauja tiesiog dėl galimybės prisidėti prie prasmingo renginio ir susipažinti su bendraminčiais.

Organizuokite trumpą savanorių susitikimą prieš festivalį arba bent išsiųskite aiškias instrukcijas. Kiekvienas savanorys turi žinoti, už ką jis atsakingas, kur kreiptis problemos atveju, kur yra pagrindinis koordinatorius. Paskirskite savanorių koordinatorių – žmogų, kuris festivalio dieną bus prieinamas visiems savanoriams ir spręs iškylančius klausimus.

Nepamirškite padėkoti. Po festivalio išsiųskite asmeniškas padėkas, pasidalinkite nuotraukomis, gal suorganizuokite nedidelį padėkos susitikimą. Geri savanoriai grįš ir kitais metais, o kai kurie taps organizacinio komiteto nariais.

Festivalio diena: kas gali nutikti ir kaip būti pasiruošus

Didžioji diena atėjo. Štai keletas praktinių patarimų, kaip išvengti chaoso. Pirmiausia, atvykite į vietą bent 3-4 valandas prieš oficialų festivalio pradžią. Reikės laiko viską sutvarkyti, patikrinti garsą, išdėlioti ženklus, paruošti registracijos stalą.

Turėkite aiškų festivalio dienos planą raštu – kas, kada ir kur vyksta, kas už ką atsakingas. Padarykite kelis egzempliorius ir išdalinkite pagrindiniam komandos branduoliui. Turėkite pagrindinių žmonių telefonų sąrašą – pranešėjų, savanorių koordinatoriaus, techniko, savivaldybės kontakto (jei reikia).

Būkite pasirengę improvizuoti. Pranešėjas gali vėluoti, gali pradėti lyti, garso įranga gali sugedti, gali atvykti dvigubai daugiau ar dvigubai mažiau žmonių nei tikėjotės. Svarbu išlaikyti ramybę ir lanksčiai reaguoti. Dažnai dalyviai net nepastebės problemų, jei organizatoriai nesipanišuos.

Saugumas ir sveikata: turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę prieinamoje vietoje, žinokite, kur artimiausias medicinos punktas, turėkite skubios pagalbos numerį. Jei karšta – pasirūpinkite, kad būtų pakankamai geriamojo vandens ir šešėlio. Jei vėsu ar lyja – informuokite žmones, kad atsineštų tinkamą aprangą.

Maistas ir gėrimai: jei patys neorganizuojate maisto, bent leiskite žmonėms atsivežti savo. Dar geriau – pakvieskite vietinius ekologiškų produktų gamintojus ar maisto sunkvežimius. Tai sukuria papildomą atmosferą ir palaiko vietos verslą. Pasirūpinkite, kad būtų šiukšlių rūšiavimo konteineriai – tai atitinka festivalio ekologinę filosofiją.

Po festivalio: vertinimas ir bendruomenės puoselėjimas

Festivalis baigėsi, bet darbas dar ne. Pirmiausia – sutvarkymas. Idealiu atveju vieta turėtų likti švaresnė nei buvo. Įtraukite savanorius į tvarkymą, padarykite tai kaip bendrą užbaigiamą ritualą. Surinkite visas šiukšles, išmontuokite įrangą, grąžinkite nuomotus daiktus.

Per kelias dienas po festivalio susirinkite su organizaciniu komitetu aptarti, kas vyko gerai, o kas galėtų būti geriau. Būkite atviri ir konstruktyvūs. Užsirašykite visas pastabas – jos bus neįkainojamos kitų metų festivalyje. Kokios programos dalys susilaukė didžiausio susidomėjimo? Kur buvo logistikos problemų? Ar biudžetas buvo realistiškas? Ką sakė dalyviai?

Surinkite grįžtamąjį ryšį iš dalyvių. Galite tai padaryti per internetinę apklausą (Google Forms puikiai tinka), per Facebook grupę ar tiesiog prašydami žmonių pasidalinti įspūdžiais. Klauskite konkrečių dalykų: kas patiko labiausiai, ko trūko, ar rekomenduotų draugams, ar dalyvautų kitais metais, kokių temų norėtų ateityje.

Pasidalinkite festivalio rezultatais viešai: kiek žmonių dalyvavo, kokie buvo pagrindiniai įvykiai, nuotraukos, video. Tai ne tik gražus atminimas, bet ir svarbus turinio kūrimas būsimiems renginiams. Padėkokite visiems – rėmėjams, partneriams, savanoriams, pranešėjams, dalyviams. Asmeniškas dėmesys sukuria lojalumą ir norą prisidėti ateityje.

Finansinis suvedimas: suskaičiuokite visas pajamas ir išlaidas, paruoškite ataskaitą (ypač jei turėjote oficialių rėmėjų). Tai padės planuoti kitų metų biudžetą ir bus svarbu, jei vėl kreipsitės finansavimo.

Ir pats svarbiausias dalykas – puoselėkite bendruomenę ne tik festivalio dieną. Išlaikykite aktyvią Facebook grupę ar kitą komunikacijos kanalą. Dalinkitės naudinga informacija apie ekologinį sodinininkavimą, organizuokite mažesnius susitikimus per metus, skatinkite žmones dalintis patirtimi. Festivalis – tai ne vienkartinis renginys, o bendruomenės gyvenimo dalis. Jei pavyks sukurti gyvą, įsitraukusią bendruomenę, kitas festivalis organizuosis beveik savaime.

Miško ir sodo daržo festivalis po pandemijos – tai ne tik renginys, bet ir būdas atkurti bendruomenės ryšius, dalintis praktinėmis žiniomis ir stiprinti ryšį su gamta. Taip, tai reikalauja pastangų, laiko ir kantrybės. Bet kai matai žmonių akis, kurios švyti išmokus naujo įgūdžio, kai girdi pokalbius apie bendrus projektus, kai jauti, kaip žmonės tampa bendruomene – supranti, kad tai verta kiekvienos įdėtos valandos. Pradėkite nuo mažo, mokykitės iš klaidų, klausykite bendruomenės ir nebijokite eksperimentuoti. Jūsų festivalis bus unikalus, nes jis atspindės jūsų vietos, jūsų žmonių ir jūsų vertybių dvasią.