Kodėl rudenį ir žiemą vaikų imunitetas tampa ypač svarbus

Kai lauke pradeda lynoti, o termometras rodo vis žemesnę temperatūrą, daugelis tėvų pajunta tą gerai pažįstamą nerimą – prasideda peršalimų sezonas. Vaikų darželiai ir mokyklos tampa tikrais virusinių infekcijų inkubatoriais, o namie dažnai prasideda tikras maratonas su nosine, kosuliu ir karščiavimu. Bet ar tikrai turime tik pasyviai laukti, kol liga užklups?

Pediatrai pastebi, kad šaltasis metų laikas iš tikrųjų kelia didesnį iššūkį vaikų organizmui. Tai vyksta ne tik dėl žemesnės temperatūros, bet ir dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur virusai plinta lengviau. Be to, trumpesnės dienos reiškia mažiau saulės šviesos, o tai tiesiogiai veikia vitamino D gamybą organizme – vieno svarbiausių imunitetui palaikyti elementų.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikų imuninę sistemą galima stiprinti natūraliais būdais, nepriklausant tik nuo vaistų ar papildų. Svarbiausia – suprasti, kaip veikia mažojo organizmas ir ką galime padaryti kasdien, kad jis būtų atsparesnis ligoms.

Mityba kaip imuniteto pamatas

Jei klaustumėte bet kurio pediatro, nuo ko pradėti stiprinant vaiko imunitetą, atsakymas būtų vienareikšmis – nuo mitybos. Tai nėra jokia paslaptis, bet praktikoje dažnai būna sudėtinga įgyvendinti, ypač kai vaikas išrankus maistui.

Vitaminai ir mineralai turi būti gaunami pirmiausia iš maisto, o ne iš papildų. Vitaminas C, kuris garsėja kaip imuniteto stiprintojas, gausiai randamas paprikose, brokoliuose, citrusinių vaisiuose, žemuogėse ir juodųjų serbentų uogose. Įdomu tai, kad viena vidutinio dydžio raudona paprika turi daugiau vitamino C nei apelsinas.

Cinkas – dar vienas svarbus elementas, kuris padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Jį rasite mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, riešutuose ir sėklose. Jei vaikas nevalgo mėsos, būtina rasti alternatyvius šaltinius, nes cinko trūkumas gali gerokai susilpninti imuninę sistemą.

Probiotikai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Apie 70 procentų imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, todėl sveika žarnyno mikroflora tiesiogiai veikia atsparumą ligoms. Natūralūs jogurtai, kefyras, rauginti kopūstai ar agurkai – puikūs probiotikų šaltiniai. Kai kurie vaikai iš pradžių nenori tokių produktų, bet galima pradėti nuo mažų porcijų, pavyzdžiui, pridėti šaukštelį jogurto prie mėgstamų vaisių.

Omega-3 riebalų rūgštys, kurias gauname iš riebios žuvies (lašišos, skumbrės, sardinių), taip pat iš linų sėmenų ar graikinių riešutų, mažina uždegimą organizme ir padeda imuninei sistemai veikti efektyviau. Pediatrai rekomenduoja vaikams valgyti žuvį bent du kartus per savaitę.

Miegas – neįvertintas imuniteto stiprintojas

Daugelis tėvų nesupranta, koks svarbus yra pakankamas miegas vaikų imunitetui. Miego metu organizmas atsinaujina, gamina imunines ląsteles ir kovoja su patogenais. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie miega mažiau nei rekomenduojama, serga dažniau ir ilgiau.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia 10-13 valandų miego per parą, mokyklinio amžiaus – 9-12 valandų. Tai gali skambėti daug, bet realybėje daugelis vaikų miega mažiau. Ypač paaugliai, kurių biologinis laikrodis natūraliai pasislenka link vėlyvesnio miego, bet mokykla prasideda anksti ryte.

Kaip užtikrinti gerą miegą? Pirmiausia, sukurkite pastovų režimą. Vaikas turėtų eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu laiku kiekvieną dieną, net savaitgaliais. Prieš miegą venkite ekranų – mėlyna šviesa slopina melatonino, miego hormono, gamybą. Geriau skaityti knygą, klausytis ramios muzikos ar pasakoti apie dienos įvykius.

Miegamasis turėtų būti vėsus (apie 18-20 laipsnių), tamsus ir tylus. Kai kuriems vaikams padeda baltas triukšmas ar specialios miego melodijos. Svarbu ir tai, kad vaikai dieną pakankamai judėtų – fizinis aktyvumas pagerina miego kokybę.

Judėjimas lauke bet kokiu oru

Skandinavų šalyse yra posakis: „Nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai.” Ir jie turi visišką tiesą. Vaikams būtina būti lauke kiekvieną dieną, net jei lauke šalta ar lynoja. Žinoma, kalbame apie protingą požiūrį, o ne ekstremaliąsias sąlygas.

Šviežias oras stiprina kvėpavimo sistemą, gerina kraujotaką ir padeda organizmui geriau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Vaikai, kurie reguliariai būna lauke, turi stipresnį imunitetą nei tie, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia uždarose patalpose su šildymu.

Fizinis aktyvumas lauke turi dvigubą naudą – ir judėjimas, ir šviežias oras. Bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, sniego senių lipdymas – visa tai ne tik linksma, bet ir naudinga sveikatai. Pediatrai rekomenduoja vaikams judėti bent valandą per dieną, ir didelė dalis to laiko turėtų būti lauke.

Net trumpas 20-30 minučių pasivaikščiojimas prieš pietus ar po mokyklos gali padaryti didelį skirtumą. Jei vaikas nenori eiti pasivaikščioti, padarykite tai įdomiau – ieškokite įdomių akmenų, stebėkite paukščius, žaiskite žaidimus. Svarbu, kad tai netaptų prievarta, o būtų maloni kasdienė rutina.

Higienos įpročiai be fanatizmo

Rankų plovimas – viena paprasčiausių ir efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo infekcijų. Bet svarbu tai daryti teisingai. Rankos turi būti plaunamos muilu bent 20 sekundžių, ypač po tualeto, prieš valgį, grįžus iš lauko ar viešų vietų.

Tačiau čia svarbu nerasti į kraštutinumą. Pernelyg sterili aplinka iš tikrųjų gali pakenkti imuniteto formavimuisi. Vaiko imuninė sistema mokosi atpažinti ir kovoti su patogenais būtent susidurdama su jais. Jei vaikas auga visiškai steriloje aplinkoje, jo imunitetas neišmoksta tinkamai reaguoti.

Tai nereiškia, kad reikia leisti vaikui valgyti nuo žemės ar nesiplauti rankų. Tai reiškia, kad nereikia dezinfekuoti kiekvieno paviršiaus, kurį vaikas paliečia, ar naudoti antibakterinių priemonių be reikalo. Paprastas muilas ir vanduo dažniausiai visiškai pakanka.

Mokykite vaikus kosėti ir čiaudėti į alkūnės linkį, o ne į delnus. Tai paprasta taisyklė, kuri gali gerokai sumažinti virusų plitimą. Taip pat svarbu išmesti vienkartines nosines iš karto po naudojimo ir vėl nusiplauti rankas.

Streso mažinimas ir emocinė sveikata

Galbūt nustebsite, bet stresas gali silpninti net vaiko imunitetą. Šiuolaikiniai vaikai patiria nemažai streso – mokyklos reikalavimai, būreliai, socialiniai santykiai, kartais ir šeimos problemos. Lėtinis stresas didina kortizolo lygį organizme, o tai slopina imuninę sistemą.

Kaip padėti vaikui susidoroti su stresu? Pirmiausia, užtikrinkite, kad vaikas turėtų pakankamai laiko tiesiog žaisti ir atsipalaiduoti. Ne kiekviena popietė turi būti užpildyta būreliais ir užsiėmimais. Vaikams reikia laiko nuobodžiauti, svajoti, žaisti laisvai.

Šeimos ritualai – bendri vakarienės, savaitgalio išvykos, žaidimai – kuria saugumo ir stabilumo jausmą. Tai ypač svarbu mažesniems vaikams. Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus, klausykitės, kas jį jaudina ar neramina.

Kai kuriems vaikams padeda atsipalaidavimo technikos – giliojo kvėpavimo pratimai, joga, meditacija. Tai gali skambėti per sudėtingai mažam vaikui, bet iš tikrųjų net penkerių metų vaikai gali išmokti paprastų kvėpavimo pratimų, kurie padeda nurimti.

Papildai: kada jie tikrai reikalingi

Daug tėvų klausia, ar vaikams būtini vitaminų papildai. Atsakymas nėra vienareikšmis – priklauso nuo individualios situacijos. Jei vaikas įvairiai ir subalansuotai maitinasi, paprastai papildų nereikia. Tačiau yra išimčių.

Vitaminas D – vienas iš nedaugelio papildų, kuriuos pediatrai rekomenduoja beveik visiems vaikams rudens ir žiemos sezonu. Mūsų klimato sąlygomis saulės šviesos nepakanka, kad organizmas pagamintų pakankamai šio vitamino. Rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus, bet paprastai tai 400-1000 TV per dieną.

Jei vaikas nevalgo žuvies ar kitų omega-3 šaltinių, galima apsvarstyti omega-3 papildus. Jei šeima laikosi vegetariško ar veganiško maitinimosi, gali prireikti B12 vitamino, geležies, cinko papildų. Bet visada geriau pasikonsultuoti su pediatru ar mitybos specialistu, o ne skirti papildus savo nuožiūra.

Probiotikų papildai gali būti naudingi po antibiotikų kurso, kad atkurti žarnyno mikroflorą. Taip pat jie gali padėti vaikams, kurie dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis. Bet vėlgi – geriau rinktis kokybišką produktą ir pasitarti su gydytoju.

Svarbu suprasti, kad papildai yra būtent tai – papildai, o ne pagrindinis imuniteto stiprinimo būdas. Jie negali kompensuoti prastos mitybos, miego trūkumo ar neaktyvaus gyvenimo būdo.

Ką daryti, kai vaikas vis tiek suserga

Net ir darant viską teisingai, vaikas vis tiek kartais susirgs. Tai normalu, ypač jei jis lanko darželį ar mokyklą. Iš tikrųjų, tam tikras ligų skaičius per metus net naudingas – taip formuojasi imunitetas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali sirgti 6-8 kartus per metus, ir tai laikoma normaliu. Svarbu ne tai, kiek kartų vaikas serga, o kaip greitai pasveiksta ir ar ligos komplikuojasi. Jei vaikas serga dažniau nei 10 kartų per metus, ligos trunka ilgai arba nuolat komplikuojasi, verta pasitarti su imunologu.

Kai vaikas suserga, svarbiausia – duoti organizmui laiko ir sąlygų pasveikti. Tai reiškia pakankamai skysčių, poilsio, lengvo maisto. Nebūtina iš karto skubėti prie antibiotikų, jei liga virusinė – antibiotikai prieš virusus neveikia. Dažnai organizmas pats susidoroja su infekcija per kelias dienas.

Karščiavimas – tai ne priešas, o organizmo gynybos mechanizmas. Jei vaikas karščiuoja, bet jaučiasi neblogai, nebūtina iš karto mažinti temperatūros. Žinoma, jei karštis labai aukštas (virš 38.5-39°C) arba vaikas jaučiasi blogai, galima duoti paracetamolio ar ibuprofeno.

Svarbu stebėti vaiko būklę ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Jei kūdikis jaunesnis nei 3 mėnesių karščiuoja, jei karštis trunka ilgiau nei 3 dienas, jei vaikas sunkiai kvėpuoja, labai mieguistas, atsisako gerti – būtina medicininė pagalba.

Kaip visa tai sujungti į kasdienybę

Perskaičius visus šiuos patarimus, gali atrodyti, kad tai pernelyg daug ir sunku įgyvendinti. Bet iš tikrųjų nereikia daryti visko iš karto ar tobulai. Svarbiausia – nuoseklumas ir paprastos, bet reguliarios rutinos.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie jūsų šeimai atrodo įgyvendinami. Galbūt tai bus pastovus miego režimas ir kasdieniai pasivaikščiojimai. Kai tai taps įpročiu, galite pridėti kažką daugiau – pavyzdžiui, įtraukti daugiau daržovių į mitybą ar pradėti duoti vitamino D.

Nejauskite kaltės, jei ne visada pavyksta. Jei šiandien vaikas valgė tik makaronus su sūriu ir žiūrėjo televizorių ilgiau nei norėtumėte – nieko baisaus. Svarbu bendras vaizdas per savaitę ar mėnesį, o ne kiekviena diena atskirai.

Įtraukite vaikus į procesą. Leiskite jiems pasirinkti daržoves parduotuvėje, padėti ruošti maistą, patiems pasirinkti, kokį fizinį aktyvumą norėtų išbandyti. Kai vaikai jaučiasi įtraukti į sprendimus, jie labiau bendradarbiauja.

Prisiminkite, kad stiprus imunitetas – tai ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Vaikas, kuris jaučiasi mylimas, saugus ir laimingas, bus sveikesnis už tą, kuris patiria daug streso, net jei jo mityba tobula. Todėl kartais svarbiausia, ką galite padaryti vaiko imunitetui, – tai tiesiog praleisti su juo kokybišką laiką, žaisti, juoktis ir kurti šiltą šeimos atmosferą.

Rudens ir žiemos sezonas nebūtinai turi būti nuolatinių ligų laikas. Su teisingais įpročiais, kantrybe ir nuoseklumu galite padėti savo vaikui būti sveikesniam ir laimingesniam. O jei ir susirgs – tai tik dar viena galimybė jo imuninei sistemai išmokti kažko naujo ir tapti dar stipresnei.